Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-05-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-2444-721/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
e2YT-2444-721/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00841-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
G. L., valstybės įmonę Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2444-721/2020Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00841-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. L., valstybės įmonę Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. J., priėmė po jo sutuoktinės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai šį turtą valdydamas.

Pareiškime nurodo, kad 2018 m. birželio 11 d. mirė jos senelė A. J., kuri iki pat mirties gyveno kartu su sutuoktiniu Z. J., adresu (duomenys neskelbtini). Mirus A. J. atsirado palikimas – ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas įgytas Z. J. ir A. J. santuokos metu, t. y. 1992 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Taip pat, 2003 m. gruodžio 11 d. Z. J. ir A. J. surašė du atskirus testamentus, kuriais visą jiems priklausantį turtą paliko vienas kitam, paskirdami pareiškėją V. G. antros eilės įpedine.

Z. J. po A. J. mirties liko gyventi judviems priklausančiame bute, juo rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad būdama savo motinos A. J. pirmos eilės turto įpėdine dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, o motinos palikimą priėmė jos tėvas Z. J., faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja A. J., kuriai nuosavybės teise priklausė ½ dalis nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Po A. J. mirties jos turto dalį faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis Z. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Z. J. paveldėjo sutuoktinės turtą, jai mirus, jis ir toliau gyveno šiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo visus savininkui privalomus mokėti mokesčius, bet laiku pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, kad butas ir taip priklauso jam. A. J. ir Z. J. 2003 m. gruodžio 11 d. surašė testamentus, kiuriais visą jiems priklausantį turtą paliko vienas kitam, V. G. paskirdami antrine įpėdine.

Iš Mažeikių rajono 1-jo notarų biuro rašto nustatyta, kad dėl A. J. palikimo į notarų biurą, per įstatymo nustatyta terminą, niekas iš įpėdinių nesikreipė.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog Z. J., po sutuoktinės A. J. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Esant pakankamai įrodymų ir suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. J. faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs 2018 m. birželio 11 d. d. mirusios A. J. palikimą ( CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė po A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė