- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-6-395/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Arvydas Žibas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui A. P., atsakovei D. P., atsakovės atstovei advokatei Danutei Puzinauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės D. P. priešieškinį ieškovui A. P. dėl santuokinio turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. P. 2003 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą ir prašė:
1) padalinti santuokoje įgytą turtą taip:
a) nekilnojamuosius daiktus, registruotus atsakovės nuosavybės teise, padalinti, ieškovui pripažįstant nuosavybės teises į:
ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu G/1p, kainuojantį 11 000 Lt;ten pat esančio gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 2A2p, patalpas:½ dalį garažo G-1, 31,17 kv. m. ploto, 28 292 Lt vertės;kambarį 1-2, 29,22 kv. m. ploto, 26 526 Lt vertės;kambarį 1-5, 61,30 kv. m. ploto, 55 650 Lt vertės;½ dalį patalpos 1-1, 0,965 kv. m. ploto, 876 Lt vertės;patalpą 1-3, 1,86 kv. m. ploto, 1689 Lt vertės;½ dalį koridoriaus 1-4, 8,16 kv. m. ploto, 7407,50 Lt vertės;½ dalį patalpos R-1, 5,41 kv. m. ploto, 4911,50 Lt vertės;½ dalį patalpos R-7, 0,99 kv. m. ploto,898,50 Lt vertės;1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0653 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)b) ieškovo nuosavybėje palikti automobilį Datsun (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1983 m., ieškovo vertinamą 1000 Lt;
likusias patalpas ir jų dalis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini);b) 2/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
d) priteisti atsakovei ir pripažinti jai nuosavybės teisę į kilnojamus daiktus:
automobilį N. B. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1982 m., ieškovo vertinamą 800 Lt;automobilį N. B. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1986 m., ieškovo vertinamą 3000 Lt;
2) pripažinti bendro naudojimo patalpomis ir nustatyti bendro naudojimosi tvarką patalpomis: 1-1, 1,93 kv. m.; 1-4, 16,32 kv. m.; R-7, 1,98 kv. m.; R-1, 5,41 kv. m.;
3) pripažinti bendro naudojimo žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0653 ha, esantį (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė 1989 m. kovo 9 d., jiems yra gimę keturi vaikai, santuoką nutraukė 2001 m., o 2001 m. balandžio 13 d. buvo išduotas ištuokos liudijimas. Kaip teigė ieškovas, nutraukus santuoką liko nepadalintas santuokoje įgytas turtas: 430 250 Lt vertės gyvenamasis namas, 11 000 Lt vertės ūkinis pastatas, ir 11 278 Lt vertės žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), trys automobiliai. Ieškovo teigimu, nors žemės sklypo pirkimo-pardavimo įforminta 2002 m. birželio 12 d., jis šio sklypo įsigijimui 1995 m. birželio 8 d. pervedė investicinius čekius. Atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove gyvena keturi nepilnamečiai vaikai, kuriems iš jo priteistas išlaikymas, ieškovas prašė jam skirti 1/3 santuokoje įgyto turto.
Atsakovė D. P. priešieškiniu prašė: 1) statinius, kiemo įrenginius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe; 2) padalyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 146/268 dalis, įregistruotas A. P. vardu, ieškovui paliekant 1/3, o jai – atsakovei skiriant 2/3 dalis; 3) padalyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jai – atsakovei skiriant 2/3 šio sklypo dalis. Atsakovė nurodė, kad nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė, nes šios namų valdos savininke ji tapo dar iki santuokos, už jos paveldėtas lėšas buvo pastatytas turėto namo priestatas, kuris tapo dabar esančiu gyvenamuoju namu 2A2p. Atsakovė teigė, kad šis statinys pastatytas turint tikslą jį turėti tik savo nuosavybėje, statybos laikotarpiu ieškovas lėšų neturėjo, jo įsteigta įmonė neveikė. Atsakovės teigimu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) jos – atsakovės nusipirktas 2002 m. birželio 12 d., t. y. po ištuokos, už žemę atsakovė mokėjo savo investiciniais čekiais, o ieškovas savo investicinius čekius pervedė savo brolio miško pirkimui. Kaip nurodė atsakovė, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 146/268 dalys pirktos 1999 m. rugsėjo 6 d., t. y. šalims gyvenant santuokoje, o žemės sklypas Grabuciškių kaime pirktas tais pačiais metais po ištuokos už santuokines lėšas, nes ieškovas po ištuokos negalėjo tiek sutaupyti. Atsakovė pažymėjo, kad jeigu namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), būtų ne jos vienos nuosavybė, tai ji – atsakovė prieštarautų ieškovo pretenzijoms į namo 1 ir 2 aukštus, nes juose gyvena ji – atsakovė su keturiais vaikais, savo patogumui yra pertvarkiusi šildymą. Atsakovės teigimu, ieškovo nurodytos patalpų kainos akivaizdžiai neatitinka tiesos, ji – atsakovė nepageidaujanti automobilių, nes neturi vairuotojos teisių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: 1) statinius, kiemo įrenginius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažino D. P. asmenine nuosavybe; 2) padalino žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 46/268 dalis, įregistruotas A. P. vardu, jam paliekant 1/3, D. P., skiriant 2/3 ieškovui priklausiusio sklypo dalis; 3) padalino žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,17 ha ploto, unikalus (duomenys neskelbtini), atsakovei skiriant 2/3 jo dalis, o ieškovui – 1/3 dalį. Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1989 m. kovo 9 d., jiems yra gimę keturi vaikai, santuoka nutraukta 2001 m. kovo 26 d., o ištuoka įregistruota 2001 m. balandžio 13 d. Teismas sprendė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad atsakovė buvo gavusi palikimą iš JAV ir gautas lėšas panaudojo gyvenamojo namo statybai. Sprendime nurodė, kad namo statybos laikotarpiu ieškovas pajamų neturėjo, o iki santuokos sudarymo su atsakove buvo kitoje santuokoje, po kurios nutraukimo iš savo turėtų lėšų nusipirko dalį namo Širvintų gatvėje, kur, teismo nuomone, ir išleido savo lėšas. Teismas pažymėjo, kad į namą Savanorių prospekte persikėlė gyventi tik atsakovė su vaikais, o ieškovas liko gyventi Širvintų gatvėje. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad buvo statoma už atsakovės lėšas, ieškovas niekur nedirbo, o buvo tik namo statybos darbų vadovu. Teismas sprendimą motyvavo ir tuo, kad namo palikimas abiejų sutuoktinių nuosavybėje sąlygotų konfliktų kilimą. Prie šio namo esantį žemės sklypą teismas taip pat pripažino asmenine atsakovės nuosavybe, motyvuodamas tuo, kad žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta 2002 m. birželio 16 d., t. y. jau po šalių ištuokos. Teismas pažymėjo, kad nors už šį sklypą buvo sumokėta šalims gyvenant santuokoje, tačiau tam buvo panaudoti atsakovės investiciniai čekiai, o atsakovas savo lėšomis prie šio sklypo įgijimo neprisidėjo. Pripažindamas žemės sklypą Grabuciškių kaime, Kaišiadorių rajone, bendrąja šalių nuosavybe, teismas sprendė, kad jo įgijimui buvo panaudotos santuokinės lėšos. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad po santuokos nutraukimo jis įgijo pakankamai lėšų šio sklypo įsigijimui. Ieškovo vardu registruotą žemės sklypą, esantį Kaune, Širvintų g. 38a, teismas pripažino bendrąja šalių nuosavybe motyvuodamas tuo, kad jis nupirktas 1999 m. rugpjūčio 6 d., šalims esant santuokoje, bei tuo, kad ieškovas neįrodė šį sklypą esant jo vieno nuosavybe. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo prašomi dalinti automobiliai yra seni ir atsakovei nereikalingi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindė procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimais, motyvuodamas tuo, kad nebuvo atskleista bylos esmė, neišspręsti visi pareikšti reikalavimai, taip pat nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Apeliantas pažymėjo, kad teismas priėmė ir paskelbė sprendimą ne Lietuvos Respublikos vardu, taip pat nesilaikė bylų nagrinėjimo pagal galiojančią teisę principo. Apelianto pastebėjimu, buvo grubiai pažeista liudytojų apklausos tvarka, o įrodymai, kuriais teismas grindė sprendimą byloje nebuvo ištirti. Apeliantas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl sklypo Širvintų g. 38a, Kaune padalijimo netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nes šį klausimą išsprendė nedalyvaujant šio sklypo bendrasavininkėms S. P. ir A. P., kurios neįtrauktos į bylos nagrinėjimą. Teismas neišsprendė reikalavimo dėl automobilių padalijimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino deklaraciją, kurią jis su atsakove užpildė tikslu atlikti naujai pastatyto namo teisinę registraciją. Teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai žemės sklypą, esantį Grabuciškių kaime, Kaišiadorių rajone, pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai šis sklypas įgytas po santuokos nutraukimo už lėšas, skolintas iš liudytojo G. L., ką šis patvirtino teisme. Teismas nepagrįstai dalį sklypo Širvintų g. 38a, Kaune paskyrė atsakovei, kadangi atsakovė šiame sklype namo dalies neturi, o jam, ieškovui, priklausanti namo dalis tokiu atveju atsidurtų ant atsakovės žemės. Teismas, apelianto nuomone, be jokio pagrindo gyvenamąjį namą Savanorių pr. 123, Kaune ir ūkio pastatą pripažino asmenine atsakovės nuosavybe, kadangi šie statiniai pastatyti gyvenant santuokoje. Atsižvelgdamas į vaikų interesus jis prašęs mažesnės namo dalies. Teismas savo sprendimu neišsprendė automobilių nuosavybės klausimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. P. prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeisti. Atsiliepime teigiama, jog ta aplinkybė, kad teismas nenurodė, kad sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos vardu nekeičia sprendimo turinio. Atsakovės nuomone, teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad namo Savanorių pr. statyboje ieškovas dalyvavo kaip pašalinis asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. balandžio 20 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 26 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo ieškinys ir patenkintas priešieškinis, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – ieškovo ir atsakovės santuokos metu įgytą turtą padalino taip: 1) priteisė ieškovo nuosavybėn 1/3 dalį gyvenamojo namo 2A2p, unikalus Nr. 19/991-0146-01-1, 1/3 dalį ūkinio pastato 6/lp, unikalus Nr. 19/991-0146-04-4, 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0128011, kadastrinis Nr. 1901/0128:111, esančių (duomenys neskelbtini), automobilį Datsun, 1983 m. gamybos, reg. liudijimas (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini) N. B., 1982 m. gamybos, reg. liudijimas (duomenys neskelbtini); 2) paliko ieškovo nuosavybėje 146/268 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 3) paliko atsakovės nuosavybėje 2/3 dalis gyvenamojo namo 2A2p, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato 6/lp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 4) priteisė atsakovės nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini) N. B., 1986 m. gamybos, registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini); 5) pripažino asmenine ieškovo nuosavybe žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini) N. B., 1989 m. gamybos, reg. liudijimas (duomenys neskelbtini)pripažino asmenine atsakovės nuosavybe garažą 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ūkinį pastatą 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 7) bylos dalį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos A. T., išnagrinėjęs atsakovės D. P. kasacinį skundą, paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria: 1) pripažinta asmenine A. P. nuosavybe žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., ir automobilis (duomenys neskelbtini) N. B., 1989 m. gamybos, reg. liudijimas (duomenys neskelbtini); 2) pripažinta asmenine atsakovės D. P. nuosavybe garažas 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Likusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 20 d. nutarties dalį panaikino ir bylą toje dalyje perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas darydamas išvadą, jog investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nėra konstatuota, kad investiciniai čekiai, gauti santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pastarojoje nutartyje konstatuota, kad kai butas pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotas santuokos metu, tai vien aplinkybė, kad jis privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Teigdama, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos – kasatorės valia šį žemės sklypą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, kasatorė kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, o yra nagrinėtinas žemesnės instancijos teisme. Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo motyvavo išimtinai tuo, kad su atsakove lieka gyventi keturi šalių nepilnamečiai vaikai. Parinkdamas gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo būdą – natūra, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė tik tai, kad pripažįsta būtinu šį turtą padalinti natūra. Tai įgalina konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas sutuoktinių dalis bendrame turte, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, nustatė bei turto padalijimo būdą parinko nenustatęs ir neįvertinęs visų tam reikšmingų bylos aplinkybių. Esant tokiai situacijai byloje, kasacinio skundo teiginys apie viešo intereso neapgynimą kelia pagrįstas abejones. Pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui A. P. nuo 1999 m. tęsiasi baudžiamoji byla už ieškovės ir vaikų sumušimą, jis yra baustas administracine tvarka už netinkamą elgesį su vaikais, yra teismo nutartis, ribojanti ieškovo bendravimą su vaikais. Be to, byloje yra duomenų, kad: šalių sūnui (duomenys neskelbtini) diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, o dukrai(duomenys neskelbtini)– vidutinio sunkumo depresijos epizodas (T. 2, b. l. 81); Kauno miesto apylinkės teismui 2002 m. gegužės 29 d. yra pateiktas D. P. ieškinys A. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (T. 3, b. l. 33); ieškovas A. P. asmeninės nuosavybės teise turi dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)šalių santykiai nėra nepriekaištingai geri. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutuoktinių bendro turto padalijimą reglamentuojančias teisės normas ir tai yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria padalintas šalių bendras turtas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi aptarta ir naikintina nutarties dalis yra betarpiškai susijusi su reikalavimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, tai naikintina ir ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria reikalavimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taigi, kasacinės instancijos teismas paliko galioti apeliacinės instancijos nutarties dalį, kuria tam tikras turtas pripažintas kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe, o perdavė iš naujo nagrinėti bylą apeliacine tvarka tik dėl turto, kurį apeliacinės instancijos teismas pripažino bendrąja jungtine nuosavybe.
Įvertinęs kasacinės instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektu yra ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato 6/lp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 46/268 dalliųs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilio AKT Datsun, automobilio (duomenys neskelbtini) N. B., automobilio (duomenys neskelbtini) N. B. padalinimo bei naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas apeliacinio skundo dalį, kuri yra apeliacijos objektas, palaikė ir prašė ją tenkinti. Atsakovė ir jos atstovė ieškovo apeliacinį skundą prašė atmesti.
Patikrinęs apeliacinio skundo dalies, kuri yra apeliacijos objektas, faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.
CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Taigi, pirmiausia reikia nustatyti turto, kurį sutuoktiniai siekia pasidalinti, teisinį režimą.
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šalys byloje neginčijo, kad apie 1990 metus atsakovė gavo paveldėtą JAV mirusio giminaičio turtą – pinigines lėšas virš 100000,- JAV dolerių (T.I, 86 – 101 b.l.). Dalis paveldėtų pinigų, t.y. 148000,- Lt, buvo panaudoti namo 2A2p ir ūkinio pastato 6I1p, esančių (duomenys neskelbtini), statybai. Tai patvirtina atsakovės D. P. 1995 m. balandžio 28 d. Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracija, kurią užpildė ieškovas A. P., o pasirašė atsakovė (T.I, 149 b.l.). Šie pinigai ir buvo atsakovės asmeninė nuosavybė. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad statybos, kuri prasidėjo 1991 m., eigoje ar vėliau būtų sudaryti susitarimai, kad namas ir ūkinis pastatas priklausys vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra įrodymų, jog statybai vadovavo ir ja rūpinosi ieškovas (T.II, 74-78, 98,99 b.l.). Pastatai priimti naudoti 1995 m. balandžio 11 d. (T.II, 28 b.l.) bei įregistruoti atsakovės D. P. vardu (T.I, 30 b.l.). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo namas 2A2p ir ūkinis pastatas 6I1p, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti santuokos metu statybos būdu, todėl šis turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Šių reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, pripažindamas gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą atsakovės asmenine nuosavybe, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Kartu pažymėtina, kad asmeninių lėšų panaudojimas įgyti bendram sutuoktinių turtui yra reikšmingas faktas, į kurį atsižvelgiama, kai bendrą daiktą sutuoktiniai dalija.
Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad 1992 m. liepos 27 d., t.y. santuokos metu, atsakovė sumokėjusi investiciniais čekiais, kurie yra jos asmeninė nuosavybė, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą, jį įgijo asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės aiškiai išreikštą valią, kad ji šį turtą įsigytų asmeninės nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įforminta 2002 m. birželio 16 d., t.y. po šalių santuokos nutraukimo, negali būti pagrindu pripažinti šį turtą atsakovės asmenine nuosavybe, nes pirkimo-pardavimo sutartis, kuri yra konsensualinė, laikoma sudaryta nuo to momento, kai susitariama dėl visų jos sąlygų. Dėl visų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų buvo susitarta, kai leista žemės sklypą išsipirkti ir nustatyta jo kaina bei sumokėta paskaičiuota jo kaina į valstybės biudžetą. Tai įvyko 1992 m., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Tai šalių bendroji jungtinė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog žemės sklypo 46/268 dalys, esančios (duomenys neskelbtini), už kurias ieškovas investiciniais čekiais sumokėjo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudarė santuokos metu, yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas, už asmenines lėšas įsigydamas turtą, buvo aiškiai išreiškęs valią jį įsigyti asmeninės nuosavybės teise.
Byloje esanti 2003 m. balandžio 3 d. pažyma apie įregistruotas kelių transporto priemones patvirtina, kad automobiliai (duomenys neskelbtini) Datsun, (duomenys neskelbtini) N. B., (duomenys neskelbtini) N. B. įgyti santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo automobilius padalyti tarp šalių (T.I, 45 b.l.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad visas turtas, kurio teisinio režimo nustatymas ir padalijimo klausimas ginčijamas šioje apeliacinėje byloje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje tarp šalių kilo ginčas dėl dalintino turto rinkos vertės ir datos, kuriai turto rinkos vertė turi būti nustatyta. Ieškovas teigė, kad dalijamo turto rinkos vertė turi būti nustatyta apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienai, o atsakovė dar anksčiau, t.y. santuokos nutraukimo dienai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 dalis nustato, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant šalių turto padalijimo bylą po 2001 m. liepos 1 d., turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos, reguliuojančios turto padalijimą tarp buvusių sutuoktinių.
Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai pradėjo gyventi skyrium. Aiškindama CK 3.67 ir 3.119 straipsnių nuostatas šios bylos kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad dalijant buvusių sutuoktinių, kurių santuoka nutraukta iki naujo CK įsigaliojimo, turtą, kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalintinas tik tas turtas, kuris įgytas iki santuokos nutraukimo įregistravimo, taip pat ir dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo santuokos nutraukimo įregistravimo metu.
Įrašas apie šalių santuokos nutraukimą metrikų knygoje padarytas 2001 m. balandžio 13 d., todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dalintino turto rinkos vertė nustatytina būtent 2001 m. balandžio 13 d. (T.I, 12 b.l.).
Nei viena iš šalių teismui nepateikė konkrečių įrodymų kokios buvo dalintino turto rinkos kainos 2001 m. balandžio 13 d. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad rinkos kainos nustatytinos pagal byloje esančių įrodymų visumą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, darytas 2003 m. balandžio 1 d., patvirtina, kad 1995 m. vasario 6 d. VĮ „Registrų centras“ vertinimu gyvenamojo namo 2A2p vidutinė rinkos vertė buvo 346068,80 Lt (T.I, 30 b.l.). 2003 m. birželio 18 d. VĮ „Registrų centras“ atliktu vertinimu gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 430250,- Lt, (T.I, 42 b.l.), o 2006 m. sausio 10 d. vertinimu namo vidutinė rinkos vertė 658047,- Lt, (T.III, 193 b.l.). Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų gyvenamojo namo, esančio vienoje pagrindinių Kauno miesto gatvių, t.y. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės vertinimų matyti, kad šio namo rinkos vertė 1995 m. – 2006 m. laikotarpyje pastoviai augo, o nuo 1995 m. iki 2003 m. pakito nuo 346,068,80 iki 430250,- Lt. Įvertinusi šiuos įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad gyvenamojo namo rinkos vertė 2001 m. balandžio 13 d. buvo apie 400000,- Lt.
1995 m. vasario 6 d. VĮ „Registrų centras“ vertinimu ūkinio pastato 6I1p vidutinė rinkos vertė buvo 18803,20 Lt (T.I, 31 b.l.). 2003 m. birželio 18 d. VĮ „Registrų centras“ atliktu vertinimu, ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė 11000,- Lt (T.I, 43 b.l.), o 2006 m. sausio 10 d. vertinimu ūkinio pasato vidutinė rinkos vertė 21408,- Lt, (T.III, 194 b.l.). Įvertinusi ūkinio pastato vidutinės rinkos vertės pokyčius 1995 m. - 2003 m. laikotarpiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ūkinio pastato 6I1p rinkos vertė 2001 m. balandžio 13 d. buvo apie 15000,- Lt.
VĮ „Registrų centras“ 2002 balandžio 12 d. įkainojimu žemės sklypo, esančio Savanorių pr.123/ Kanklių g.2, Kaune, indeksuota vertė buvo 11278,- Lt (T.I, 38 b.l.). VĮ „Registrų centras“ 2006 m sausio 10 d. vertinimu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 67943,- Lt (T.III, 196 b.l.). Įvertinusi šios įrodymus bei tai, jog indeksuota žemės sklypo vertė, nėra tapati rinkos vertei, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypo rinkos vertė 2001 m. balandžio 13 d. buvo apie 40000,- Lt.
VĮ „Registrų centras“ 2002 balandžio 12 d. įkainojimu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), indeksuota vertė buvo 7500,- Lt (T.I, 25 b.l.). Įvertinusi šį įrodymą bei tai, jog šalių bendrąja jungtine nuosavybe yra tik 46/268 dalys šio sklypo, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypo 46/268 dalių, kurios sudaro 0,46 aro, rinkos vertė 2001 m. balandžio 13 d. buvo apie 5000,- Lt.
Pasisakydama dėl automobilių, kuriuos ieškovas, 2003 m. liepos 25 d. pateikdamas ieškinį, buvo įvertinęs taip: 1) (duomenys neskelbtini) Datsun, 1983 m. gamybos, 1000,- Lt; 2) (duomenys neskelbtini) N. B., 1982 m. gamybos, 800,- Lt; 3) (duomenys neskelbtini) N. B., 1986 m. gamybos, 3000,- Lt, vertės, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos automobilių vertės yra realios, be to, neturinčios ženklios įtakos dalintino turto bendrai vertei, todėl jos laikytinos automobilių rinkos vertėmis, buvusiomis 2001 m. balandžio 13 d.
Taigi, bendra dalijamo turto rinkos vertė 464800,- Lt.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-177/2007). Taip pat svarbu nustatyti, kad tos aplinkybės egzistuoja dalijant sutuoktinių turtą. Pažymėtina, kad svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006), kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. K.; bylos Nr. 3K-3-226/2005). Teismai, taikydami CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, visada taiko šioje įstatymo normoje įtvirtintą kriterijų – nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pateisinamas nepilnamečių vaikų interesais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 26 d. sprendimu, kuriuo nutraukta šalių santuoka, visų keturių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (T.I, 77 b.l.). Šiuo metu dvi šalių dukros Karolina ir Inga dar yra nepilnametės, todėl į šią aplinkybę atsižvelgtina nustatant šalims tenkančias bendro turto dalis. Kartu pažymėtina, kad ir pats ieškovas sutinka, jog į šią aplinkybę atsižvelgtina nustatant bendro turto dalis, tenkančias kiekvienam sutuoktiniui.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad šioje byloje yra dar keli pagrindai nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pirma, bendrąja jungtine nuosavybe esantys gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurių rinkos vertė sudaro apie 90 procentų viso bendro turto rinkos vertės, didžiąja dalimi yra įsigyti už atsakovės asmenines lėšas, t.y. už iš JAV gautą palikimą (T.I, 86-101, 149 b.l.). Antra, spręsdamas apie kiekvienam iš sutuoktinių tenkančias bendro turto dalis, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių sveikatos būklę. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė 2008 m. lapkričio 4 d. Darbingumo lygio pažymą, iš kurios matyti, kad jai nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. nustatytas 65 procentų darbingumo netekimo lygis.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant bendro turto padalijimo klausimą, yra nustatyti trys svarbūs pagrindai nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovės naudai, todėl atsakovei pripažintina teisė į ženkliai didesnę bendro turto dalį. T.y. atsakovei pripažintina teisė į 4/5 dalis, o ieškovui į 1/5 dalį bendro turto.
Teisėjų kolegija, nustačiusi dalijamo turto dalis, tenkančias kiekvienai iš šalių, pažymi, kad dalijant turtą, nemažiau svarbu ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas galimas. Parenkant turto padalijimo būdą, turi būti atsižvelgiam į tokias pačias svarbias aplinkybes, kokios numatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje (CK 3.127 straipsnio 3 dalis.). Galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra, ir, nustačius kiekvieno iš jų dalis, paskirti tokį turtą naudoti buvusiems sutuoktiniams, gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys (pvz., itin komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu ir dėl to darantys neigiamą poveikį nepilnamečių vaikų interesams). Tokiu atveju turtas natūra yra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti tarp šalių natūra nėra galimybių. Ieškovui A. P. 1999 m. buvo užvesta baudžiamoji byla už ieškovės ir vaikų sumušimą, kurioje Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 23 d. nutartimi procesą nutraukė, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, t.y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams bei neesant prokuroro reikalavimo pradėti procesą, nors toks reikalavimas šiuo atveju buvo būtinas (T.IV, 50-61 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas, 2007 m. balandžio 24 d. nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatavo, kad baudžiamasis procesas nutrauktinas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (T.IV, 62-67 b.l.). Lietuvos A. T. apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (T.IV, 77-82 b.l.). Taigi, baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais, o dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino. Be to, ieškovas 2002 m. lapkričio 18 d. yra baustas administracine tvarka už netinkamą elgesį su vaikais (T.I, 147 b.l.). Šalių sūnui (duomenys neskelbtini)diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, o dukrai(duomenys neskelbtini)– vidutinio sunkumo depresijos epizodas (T.II, 81 b.l.). Be to, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. sprendimu, kurį apeliacinės instancijos teismas 2008 m. birželio 17 d. nutartimi, paliko nepakeistą, neterminuotai apribojo A. P. tėvo valdžią į dukras (duomenys neskelbtini), nepaliekant teisės matytis su dukromis (T.IV, 71-75; 83-85 b.l.).
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalyti tarp šalių natūra negalima, todėl jis, užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus, bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priteistinas natūra atsakovei D. P..
Kadangi ūkinis pastatas 6I1p, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo priklausinys, be to, visi kiti žemės sklype esantys statiniai priklauso atsakovei, tai jai priteistinas natūra ne tik ūkinis pastatas 6I1p, bet ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).
Priteisus atsakovei natūra gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kitas bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas natūra priteistinas ieškovui, kartu sprendžiant kompensacijos ieškovui už atsakovei tekusią jo turto dalį klausimą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Padalijus turtą natūra ieškovui teko turto už 9800,- Lt, o atsakovei už 455000,- Lt. Atsižvelgiant į bendrą dalijamo turto rinkos vertę 464800,- Lt bei dalijamo turto dalis, kurios turėjo atitekti kiekvienai iš šalių, t.y. ieškovui 1/5 , o atsakovei 4/5, konstatuotina, kad ieškovui turėjo tekti turto už 92960,- Lt, o atsakovei už 371840,- Lt. Kadangi ieškovui teko mažiau, o atsakovei daugiau turto natūra, nei priklausė pagal dalintino turto dalis, tai iš atsakovės ieškovui priteistina 83160,- Lt kompensacija.
Įvertinusi, kad iš atsakovės ieškovo naudai yra priteista didelė piniginė kompensacija, kurią išmokėti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei gali būti sunku, teismas sprendžia, kad vadovaujantis CPK 271 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas 83160,- Lt kompensacijos išmokėjimą išdėstyti dalimis: iki 2009 m. kovo 2 d. 20000,- Lt; iki 2009 m. birželio 2 d. dar 20000,- Lt; iki 2009 m. rugsėjo 2 d. dar 20000,- Lt, iki 2009 m. gruodžio 2 d. dar 23160,- Lt.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria gyvenamasis namas, ūkinis pastatas 6I1p ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)pripažinti atsakovės D. P. asmenine nuosavybe, naikintina. Taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria tarp šalių padalintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei D. P. priteistini natūra gyvenamasis namas, ūkinis pastatas 6I1p ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę išmokėti ieškovui 83160,- Lt piniginę kompensaciją. Ieškovui A. P. priteistinos natūra 46/268 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobiliai, kurių padalijimo klausimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė, natūra priteistini ieškovui.
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str.).
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje nustatyta, kad pirmosios teisme ieškovas turėjo 800,- Lt žyminio mokesčio už ieškinį (T.I, 11 b.l.) ir 2300,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.II, 65-67 b.l.), apeliacinės instancijos procese ieškovas turėjo 800,- Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų (T.II, 69 b.l.). Nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovas buvo atleistas (T.I, 57, T.III, 83 b.l.). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 1000,- Lt žyminį mokestį (T.I, 85 b.l.) ir turėjo 1000,- Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (T.68-69 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 500,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.III, 93 b.l.). Įvertinusi tai, jog pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir apylygiai yra patenkinti tiek ieškinio, teik priešieškinio reikalavimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų šalys viena kitai atlyginti neturi. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šalys yra atleistos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš jų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria gyvenamasis namas 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 6I1p, unikalus (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas 0,0653 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pripažinti D. P. asmenine nuosavybe.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria padalintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo 46/268 dalis, įregistruotas A. P. vardu, jam paliekant 1/3, D. P., skirti 2/3 jam priklausiusio sklypo dalis.
Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Priteisti atsakovei D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)natūra gyvenamąjį namą 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypą 0,0653 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) natūra žemės sklypo 0,0268 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/268 dalis, esančias (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) natūra automobilį (duomenys neskelbtini) Datsun, 1983 m. gamybos, reg. (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini) N. B., 1982 m. gamybos, reg. (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini) N. B., 1986 m. gamybos, reg. Liudijimas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 83160,- Lt (aštuoniasdešimt trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimties litų) piniginę kompensaciją, ją išmokant dalimis:
iki 2009 m. kovo 2 d. 20000,- Lt (dvidešimt tūkstančių litų);iki 2009 m. birželio 2 d. dar 20000,- Lt (dvidešimt tūkstančių litų);iki 2009 m. rugsėjo 2 d. dar 20000,- Lt (dvidešimt tūkstančių litų);iki 2009 m. gruodžio 2 d. dar 23160,- Lt (dvidešimt tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų).