Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui A. P., atsakovei D. P., atsakovės atstovei advokatei Danutei Puzinauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės D. P. priešieškinį ieškovui A. P. dėl santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

a) nekilnojamuosius daiktus, registruotus atsakovės nuosavybės teise, padalinti, ieškovui pripažįstant nuosavybės teises į:

ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu G/1p, kainuojantį 11 000 Lt;ten pat esančio gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 2A2p, patalpas:½ dalį garažo G-1, 31,17 kv. m. ploto, 28 292 Lt vertės;kambarį 1-2, 29,22 kv. m. ploto, 26 526 Lt vertės;kambarį 1-5, 61,30 kv. m. ploto, 55 650 Lt vertės;½ dalį patalpos 1-1, 0,965 kv. m. ploto, 876 Lt vertės;patalpą 1-3, 1,86 kv. m. ploto, 1689 Lt vertės;½ dalį koridoriaus 1-4, 8,16 kv. m. ploto, 7407,50 Lt vertės;½ dalį patalpos R-1, 5,41 kv. m. ploto, 4911,50 Lt vertės;½ dalį patalpos R-7, 0,99 kv. m. ploto,898,50 Lt vertės;1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0653 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)b) ieškovo nuosavybėje palikti automobilį Datsun (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1983 m., ieškovo vertinamą 1000 Lt;

likusias patalpas ir jų dalis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini);b) 2/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

d) priteisti atsakovei ir pripažinti jai nuosavybės teisę į kilnojamus daiktus:

automobilį N. B. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1982 m., ieškovo vertinamą 800 Lt;automobilį N. B. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1986 m., ieškovo vertinamą 3000 Lt;

2) pripažinti bendro naudojimo patalpomis ir nustatyti bendro naudojimosi tvarką patalpomis: 1-1, 1,93 kv. m.; 1-4, 16,32 kv. m.; R-7, 1,98 kv. m.; R-1, 5,41 kv. m.;

3) pripažinti bendro naudojimo žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0653 ha, esantį (duomenys neskelbtini)

Lietuvos A. T., išnagrinėjęs atsakovės D. P. kasacinį skundą, paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria: 1) pripažinta asmenine A. P. nuosavybe žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., ir automobilis (duomenys neskelbtini) N. B., 1989 m. gamybos, reg. liudijimas (duomenys neskelbtini); 2) pripažinta asmenine atsakovės D. P. nuosavybe garažas 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Likusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 20 d. nutarties dalį panaikino ir bylą toje dalyje perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-7-311/2002, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas darydamas išvadą, jog investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nėra konstatuota, kad investiciniai čekiai, gauti santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pastarojoje nutartyje konstatuota, kad kai butas pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotas santuokos metu, tai vien aplinkybė, kad jis privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Teigdama, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos – kasatorės valia šį žemės sklypą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, kasatorė kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, o yra nagrinėtinas žemesnės instancijos teisme. Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo motyvavo išimtinai tuo, kad su atsakove lieka gyventi keturi šalių nepilnamečiai vaikai. Parinkdamas gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo būdą – natūra, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė tik tai, kad pripažįsta būtinu šį turtą padalinti natūra. Tai įgalina konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas sutuoktinių dalis bendrame turte, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, nustatė bei turto padalijimo būdą parinko nenustatęs ir neįvertinęs visų tam reikšmingų bylos aplinkybių. Esant tokiai situacijai byloje, kasacinio skundo teiginys apie viešo intereso neapgynimą kelia pagrįstas abejones. Pažymėtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui A. P. nuo 1999 m. tęsiasi baudžiamoji byla už ieškovės ir vaikų sumušimą, jis yra baustas administracine tvarka už netinkamą elgesį su vaikais, yra teismo nutartis, ribojanti ieškovo bendravimą su vaikais. Be to, byloje yra duomenų, kad: šalių sūnui (duomenys neskelbtini) diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, o dukrai(duomenys neskelbtini)– vidutinio sunkumo depresijos epizodas (T. 2, b. l. 81); Kauno miesto apylinkės teismui 2002 m. gegužės 29 d. yra pateiktas D. P. ieškinys A. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (T. 3, b. l. 33); ieškovas A. P. asmeninės nuosavybės teise turi dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)šalių santykiai nėra nepriekaištingai geri. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutuoktinių bendro turto padalijimą reglamentuojančias teisės normas ir tai yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria padalintas šalių bendras turtas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi aptarta ir naikintina nutarties dalis yra betarpiškai susijusi su reikalavimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, tai naikintina ir ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria reikalavimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taigi, kasacinės instancijos teismas paliko galioti apeliacinės instancijos nutarties dalį, kuria tam tikras turtas pripažintas kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe, o perdavė iš naujo nagrinėti bylą apeliacine tvarka tik dėl turto, kurį apeliacinės instancijos teismas pripažino bendrąja jungtine nuosavybe.

Įvertinęs kasacinės instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektu yra ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato 6/lp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 46/268 dalliųs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilio AKT Datsun, automobilio (duomenys neskelbtini) N. B., automobilio (duomenys neskelbtini) N. B. padalinimo bei naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas apeliacinio skundo dalį, kuri yra apeliacijos objektas, palaikė ir prašė ją tenkinti. Atsakovė ir jos atstovė ieškovo apeliacinį skundą prašė atmesti.

Patikrinęs apeliacinio skundo dalies, kuri yra apeliacijos objektas, faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.

CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Taigi, pirmiausia reikia nustatyti turto, kurį sutuoktiniai siekia pasidalinti, teisinį režimą.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šalys byloje neginčijo, kad apie 1990 metus atsakovė gavo paveldėtą JAV mirusio giminaičio turtą – pinigines lėšas virš 100000,- JAV dolerių (T.I, 86 – 101 b.l.). Dalis paveldėtų pinigų, t.y. 148000,- Lt, buvo panaudoti namo 2A2p ir ūkinio pastato 6I1p, esančių (duomenys neskelbtini), statybai. Tai patvirtina atsakovės D. P. 1995 m. balandžio 28 d. Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracija, kurią užpildė ieškovas A. P., o pasirašė atsakovė (T.I, 149 b.l.). Šie pinigai ir buvo atsakovės asmeninė nuosavybė. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad statybos, kuri prasidėjo 1991 m., eigoje ar vėliau būtų sudaryti susitarimai, kad namas ir ūkinis pastatas priklausys vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra įrodymų, jog statybai vadovavo ir ja rūpinosi ieškovas (T.II, 74-78, 98,99 b.l.). Pastatai priimti naudoti 1995 m. balandžio 11 d. (T.II, 28 b.l.) bei įregistruoti atsakovės D. P. vardu (T.I, 30 b.l.). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo namas 2A2p ir ūkinis pastatas 6I1p, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti santuokos metu statybos būdu, todėl šis turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Šių reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, pripažindamas gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą atsakovės asmenine nuosavybe, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Kartu pažymėtina, kad asmeninių lėšų panaudojimas įgyti bendram sutuoktinių turtui yra reikšmingas faktas, į kurį atsižvelgiama, kai bendrą daiktą sutuoktiniai dalija.

Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad 1992 m. liepos 27 d., t.y. santuokos metu, atsakovė sumokėjusi investiciniais čekiais, kurie yra jos asmeninė nuosavybė, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą, jį įgijo asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės aiškiai išreikštą valią, kad ji šį turtą įsigytų asmeninės nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įforminta 2002 m. birželio 16 d., t.y. po šalių santuokos nutraukimo, negali būti pagrindu pripažinti šį turtą atsakovės asmenine nuosavybe, nes pirkimo-pardavimo sutartis, kuri yra konsensualinė, laikoma sudaryta nuo to momento, kai susitariama dėl visų jos sąlygų. Dėl visų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų buvo susitarta, kai leista žemės sklypą išsipirkti ir nustatyta jo kaina bei sumokėta paskaičiuota jo kaina į valstybės biudžetą. Tai įvyko 1992 m., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Tai šalių bendroji jungtinė nuosavybė.

Byloje esanti 2003 m. balandžio 3 d. pažyma apie įregistruotas kelių transporto priemones patvirtina, kad automobiliai (duomenys neskelbtini) Datsun, (duomenys neskelbtini) N. B., (duomenys neskelbtini) N. B. įgyti santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo automobilius padalyti tarp šalių (T.I, 45 b.l.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad visas turtas, kurio teisinio režimo nustatymas ir padalijimo klausimas ginčijamas šioje apeliacinėje byloje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje tarp šalių kilo ginčas dėl dalintino turto rinkos vertės ir datos, kuriai turto rinkos vertė turi būti nustatyta. Ieškovas teigė, kad dalijamo turto rinkos vertė turi būti nustatyta apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienai, o atsakovė dar anksčiau, t.y. santuokos nutraukimo dienai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. 2 dalis nustato, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant šalių turto padalijimo bylą po 2001 m. liepos 1 d., turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos, reguliuojančios turto padalijimą tarp buvusių sutuoktinių.

Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai pradėjo gyventi skyrium. Aiškindama CK 3.67 ir 3.119 straipsnių nuostatas šios bylos kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad dalijant buvusių sutuoktinių, kurių santuoka nutraukta iki naujo CK įsigaliojimo, turtą, kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalintinas tik tas turtas, kuris įgytas iki santuokos nutraukimo įregistravimo, taip pat ir dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo santuokos nutraukimo įregistravimo metu.

Įrašas apie šalių santuokos nutraukimą metrikų knygoje padarytas 2001 m. balandžio 13 d., todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dalintino turto rinkos vertė nustatytina būtent 2001 m. balandžio 13 d. (T.I, 12 b.l.).

Nei viena iš šalių teismui nepateikė konkrečių įrodymų kokios buvo dalintino turto rinkos kainos 2001 m. balandžio 13 d. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad rinkos kainos nustatytinos pagal byloje esančių įrodymų visumą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, darytas 2003 m. balandžio 1 d., patvirtina, kad 1995 m. vasario 6 d. VĮ „Registrų centras“ vertinimu gyvenamojo namo 2A2p vidutinė rinkos vertė buvo 346068,80 Lt (T.I, 30 b.l.). 2003 m. birželio 18 d. VĮ „Registrų centras“ atliktu vertinimu gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 430250,- Lt, (T.I, 42 b.l.), o 2006 m. sausio 10 d. vertinimu namo vidutinė rinkos vertė 658047,- Lt, (T.III, 193 b.l.). Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų gyvenamojo namo, esančio vienoje pagrindinių Kauno miesto gatvių, t.y. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės vertinimų matyti, kad šio namo rinkos vertė 1995 m. – 2006 m. laikotarpyje pastoviai augo, o nuo 1995 m. iki 2003 m. pakito nuo 346,068,80 iki 430250,- Lt. Įvertinusi šiuos įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad gyvenamojo namo rinkos vertė 2001 m. balandžio 13 d. buvo apie 400000,- Lt.

1995 m. vasario 6 d. VĮ „Registrų centras“ vertinimu ūkinio pastato 6I1p vidutinė rinkos vertė buvo 18803,20 Lt (T.I, 31 b.l.). 2003 m. birželio 18 d. VĮ „Registrų centras“ atliktu vertinimu, ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė 11000,- Lt (T.I, 43 b.l.), o 2006 m. sausio 10 d. vertinimu ūkinio pasato vidutinė rinkos vertė 21408,- Lt, (T.III, 194 b.l.). Įvertinusi ūkinio pastato vidutinės rinkos vertės pokyčius 1995 m. - 2003 m. laikotarpiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ūkinio pastato 6I1p rinkos vertė 2001 m. balandžio 13 d. buvo apie 15000,- Lt.

VĮ „Registrų centras“ 2002 balandžio 12 d. įkainojimu žemės sklypo, esančio Savanorių pr.123/ Kanklių g.2, Kaune, indeksuota vertė buvo 11278,- Lt (T.I, 38 b.l.). VĮ „Registrų centras“ 2006 m sausio 10 d. vertinimu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 67943,- Lt (T.III, 196 b.l.). Įvertinusi šios įrodymus bei tai, jog indeksuota žemės sklypo vertė, nėra tapati rinkos vertei, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypo rinkos vertė 2001 m. balandžio 13 d. buvo apie 40000,- Lt.

VĮ „Registrų centras“ 2002 balandžio 12 d. įkainojimu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), indeksuota vertė buvo 7500,- Lt (T.I, 25 b.l.). Įvertinusi šį įrodymą bei tai, jog šalių bendrąja jungtine nuosavybe yra tik 46/268 dalys šio sklypo, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypo 46/268 dalių, kurios sudaro 0,46 aro, rinkos vertė 2001 m. balandžio 13 d. buvo apie 5000,- Lt.

Pasisakydama dėl automobilių, kuriuos ieškovas, 2003 m. liepos 25 d. pateikdamas ieškinį, buvo įvertinęs taip: 1) (duomenys neskelbtini) Datsun, 1983 m. gamybos, 1000,- Lt; 2) (duomenys neskelbtini) N. B., 1982 m. gamybos, 800,- Lt; 3) (duomenys neskelbtini) N. B., 1986 m. gamybos, 3000,- Lt, vertės, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos automobilių vertės yra realios, be to, neturinčios ženklios įtakos dalintino turto bendrai vertei, todėl jos laikytinos automobilių rinkos vertėmis, buvusiomis 2001 m. balandžio 13 d.

Taigi, bendra dalijamo turto rinkos vertė 464800,- Lt.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-177/2007). Taip pat svarbu nustatyti, kad tos aplinkybės egzistuoja dalijant sutuoktinių turtą. Pažymėtina, kad svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L.; bylos Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006), kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. K.; bylos Nr. 3K-3-226/2005). Teismai, taikydami CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, visada taiko šioje įstatymo normoje įtvirtintą kriterijų – nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pateisinamas nepilnamečių vaikų interesais.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad šioje byloje yra dar keli pagrindai nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pirma, bendrąja jungtine nuosavybe esantys gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurių rinkos vertė sudaro apie 90 procentų viso bendro turto rinkos vertės, didžiąja dalimi yra įsigyti už atsakovės asmenines lėšas, t.y. už iš JAV gautą palikimą (T.I, 86-101, 149 b.l.). Antra, spręsdamas apie kiekvienam iš sutuoktinių tenkančias bendro turto dalis, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių sveikatos būklę. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė 2008 m. lapkričio 4 d. Darbingumo lygio pažymą, iš kurios matyti, kad jai nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. lapkričio 3 d. nustatytas 65 procentų darbingumo netekimo lygis.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant bendro turto padalijimo klausimą, yra nustatyti trys svarbūs pagrindai nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovės naudai, todėl atsakovei pripažintina teisė į ženkliai didesnę bendro turto dalį. T.y. atsakovei pripažintina teisė į 4/5 dalis, o ieškovui į 1/5 dalį bendro turto.

Teisėjų kolegija, nustačiusi dalijamo turto dalis, tenkančias kiekvienai iš šalių, pažymi, kad dalijant turtą, nemažiau svarbu ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas galimas. Parenkant turto padalijimo būdą, turi būti atsižvelgiam į tokias pačias svarbias aplinkybes, kokios numatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje (CK 3.127 straipsnio 3 dalis.). Galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra, ir, nustačius kiekvieno iš jų dalis, paskirti tokį turtą naudoti buvusiems sutuoktiniams, gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys (pvz., itin komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu ir dėl to darantys neigiamą poveikį nepilnamečių vaikų interesams). Tokiu atveju turtas natūra yra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti tarp šalių natūra nėra galimybių. Ieškovui A. P. 1999 m. buvo užvesta baudžiamoji byla už ieškovės ir vaikų sumušimą, kurioje Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 23 d. nutartimi procesą nutraukė, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, t.y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams bei neesant prokuroro reikalavimo pradėti procesą, nors toks reikalavimas šiuo atveju buvo būtinas (T.IV, 50-61 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas, 2007 m. balandžio 24 d. nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatavo, kad baudžiamasis procesas nutrauktinas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (T.IV, 62-67 b.l.). Lietuvos A. T. apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (T.IV, 77-82 b.l.). Taigi, baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais, o dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino. Be to, ieškovas 2002 m. lapkričio 18 d. yra baustas administracine tvarka už netinkamą elgesį su vaikais (T.I, 147 b.l.). Šalių sūnui (duomenys neskelbtini)diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, o dukrai(duomenys neskelbtini)– vidutinio sunkumo depresijos epizodas (T.II, 81 b.l.). Be to, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. sprendimu, kurį apeliacinės instancijos teismas 2008 m. birželio 17 d. nutartimi, paliko nepakeistą, neterminuotai apribojo A. P. tėvo valdžią į dukras (duomenys neskelbtini), nepaliekant teisės matytis su dukromis (T.IV, 71-75; 83-85 b.l.).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalyti tarp šalių natūra negalima, todėl jis, užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus, bei atsižvelgiant į tai, jog ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priteistinas natūra atsakovei D. P..

Kadangi ūkinis pastatas 6I1p, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo priklausinys, be to, visi kiti žemės sklype esantys statiniai priklauso atsakovei, tai jai priteistinas natūra ne tik ūkinis pastatas 6I1p, bet ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).

Priteisus atsakovei natūra gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kitas bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas natūra priteistinas ieškovui, kartu sprendžiant kompensacijos ieškovui už atsakovei tekusią jo turto dalį klausimą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Padalijus turtą natūra ieškovui teko turto už 9800,- Lt, o atsakovei už 455000,- Lt. Atsižvelgiant į bendrą dalijamo turto rinkos vertę 464800,- Lt bei dalijamo turto dalis, kurios turėjo atitekti kiekvienai iš šalių, t.y. ieškovui 1/5 , o atsakovei 4/5, konstatuotina, kad ieškovui turėjo tekti turto už 92960,- Lt, o atsakovei už 371840,- Lt. Kadangi ieškovui teko mažiau, o atsakovei daugiau turto natūra, nei priklausė pagal dalintino turto dalis, tai iš atsakovės ieškovui priteistina 83160,- Lt kompensacija.

Įvertinusi, kad iš atsakovės ieškovo naudai yra priteista didelė piniginė kompensacija, kurią išmokėti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei gali būti sunku, teismas sprendžia, kad vadovaujantis CPK 271 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas 83160,- Lt kompensacijos išmokėjimą išdėstyti dalimis: iki 2009 m. kovo 2 d. 20000,- Lt; iki 2009 m. birželio 2 d. dar 20000,- Lt; iki 2009 m. rugsėjo 2 d. dar 20000,- Lt, iki 2009 m. gruodžio 2 d. dar 23160,- Lt.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria gyvenamasis namas, ūkinis pastatas 6I1p ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)pripažinti atsakovės D. P. asmenine nuosavybe, naikintina. Taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria tarp šalių padalintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei D. P. priteistini natūra gyvenamasis namas, ūkinis pastatas 6I1p ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę išmokėti ieškovui 83160,- Lt piniginę kompensaciją. Ieškovui A. P. priteistinos natūra 46/268 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobiliai, kurių padalijimo klausimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė, natūra priteistini ieškovui.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str.).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje nustatyta, kad pirmosios teisme ieškovas turėjo 800,- Lt žyminio mokesčio už ieškinį (T.I, 11 b.l.) ir 2300,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.II, 65-67 b.l.), apeliacinės instancijos procese ieškovas turėjo 800,- Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų (T.II, 69 b.l.). Nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovas buvo atleistas (T.I, 57, T.III, 83 b.l.). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 1000,- Lt žyminį mokestį (T.I, 85 b.l.) ir turėjo 1000,- Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (T.68-69 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 500,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.III, 93 b.l.). Įvertinusi tai, jog pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir apylygiai yra patenkinti tiek ieškinio, teik priešieškinio reikalavimai, teisėjų kolegija sprendžia, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų šalys viena kitai atlyginti neturi. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šalys yra atleistos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš jų valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria gyvenamasis namas 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 6I1p, unikalus (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas 0,0653 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pripažinti D. P. asmenine nuosavybe.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria padalintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo 46/268 dalis, įregistruotas A. P. vardu, jam paliekant 1/3, D. P., skirti 2/3 jam priklausiusio sklypo dalis.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti atsakovei D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)natūra gyvenamąjį namą 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypą 0,0653 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) natūra žemės sklypo 0,0268 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/268 dalis, esančias (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) natūra automobilį (duomenys neskelbtini) Datsun, 1983 m. gamybos, reg. (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini) N. B., 1982 m. gamybos, reg. (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini) N. B., 1986 m. gamybos, reg. Liudijimas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 83160,- Lt (aštuoniasdešimt trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimties litų) piniginę kompensaciją, ją išmokant dalimis:

iki 2009 m. kovo 2 d. 20000,- Lt (dvidešimt tūkstančių litų);iki 2009 m. birželio 2 d. dar 20000,- Lt (dvidešimt tūkstančių litų);iki 2009 m. rugsėjo 2 d. dar 20000,- Lt (dvidešimt tūkstančių litų);iki 2009 m. gruodžio 2 d. dar 23160,- Lt (dvidešimt tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų).