Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nekilnojamojo turto registro duomenimis karvidės pastatui, unikalus Nr.4400-4683-8348 nėra suteiktas adresas. 2017 m. spalio 10 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos sprendimu „Dėl adreso suteikimo Šilalės rajono savivaldybėje, Tenenių seniūnijoje“ Nr. DJV-1410 buvo suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis dalis pajininkų yra mirę arba išvykę, todėl nėra galimybės pakeisti (ištaisyti) sudarytų pajaus perleidimo sutarčių. Taip pat kiekvienas pajininkas buvo pasiskirstęs po dalį statinio, kurie yra nugriauti. Pareiškėjai priklausė tik 216 kv. m. karvidės.

Vadovaujantis CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, 2018 m. vasario 20 d. paskelbta interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Iki teismo posėdžio dienos per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl statinių priklausomybės, į kuriuos pretenduoja pareiškėjai, nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys, niekas neginčijo pareiškėjų nurodytų statinių valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kaip minėta, nei karvidė kaip daiktas, nei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Taip pat išaiškinta, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Taigi, nors nagrinėjamu atveju daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą – statinį karvidę neįregistruotos valstybės vardu, be to, karvidės dalis ilgą laiką yra valdoma pareiškėjos, tačiau tai savaime nepaneigia karvidės priklausymo nuosavybės teise valstybei galimybės.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal generalinio prokuroro pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). O kaip minėta, nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ duomenų dėl karvidės priklausymo valstybei nuosavybės teise nėra pateikęs.

Nustatyta, kad karvidė buvo pastatyta 1960 metais. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą buvo skiriama ne tik valstybinė nuosavybė, bet kaip atskira nuosavybės rūšis buvo ir kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą kolūkiai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykdant ekonomikos reformą kolūkiai galėjo būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta, nes karvidė priklausė valstybinei Tenenių žemės ūkio įmonei. Jokių konkrečių duomenų, kad vykstant pertvarkymams karvidė būtų perduota valstybės (ar savivaldybės) nuosavybėn, byloje nėra. Taigi, konstatuotina, kad duomenų, jog karvidė priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, byloje nėra.

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ taip pat išsakė pastabą, jog pareiškėja į bylą pateikė 1992-07-16 grupės sutartį, pagal kurią pareiškėja bei grupės atstovai V. L. ir A. A. susitarė pasirašyti privatizavimo objekto veršides pajus bei apmokėti už įgytą privatizavimo objektą. Be to į bylą yra pateikta 1992-07-30 Pajų pasirašymo sutartis, pagal kurią aukščiau nurodyti asmenys ir Apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovas susitarė privatizavimo objekto vertę, tačiau į bylą nėra pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, kad nurodyti pajai buvo apmokėti ar atiteko grupės nariams.

Iš teismui pateiktos 1992-07-30 Pajų pasirašymo sutarties Nr. 4 bei iš prie sutarties esančio Asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektus pasirašant pajus, matyti kad šiame sąraše įrašyti 29 asmenys. Pareiškėja pateikia keleto iš jų, t. y. Z. M., A. A., A. M. ir B. J. paaiškinimus dėl to, kad neturi pretenzijų pareiškėjai. Pareiškėja nurodo, kad dalis pajininkų yra mirę arba išvykę, todėl neturi galimybės pakeisti (ištaisyti) sudarytų pajaus perleidimo sutarčių. Taip pat kiekvienas buvo pasiskirstęs po dalį statinio, kurie yra nugriauti. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodytų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, todėl kitų grupės narių patvirtinimai, kad neturi pretenzijų dėl turto perdavimo pareiškėjai, nėra būtini.

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog karvidė buvo pastatyta, sukurta teisėtai, jos statyba neprieštaravo galiojusiems statybą reglamentavusiems teisės aktams, todėl gali būti privačios nuosavybės objektas ir pripažintas įgytu pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį, kadangi, kaip minėta, nustatyta, jog karvidė buvo pastatytas 1960 metais, statytoju buvo tuometinis „Tenenių“ kolūkis, vėliau reorganizacijos metu karvidė perėjo Tenenių žemės ūkio įmonės nuosavybėn. Kolūkių gamybinių pastatų registracija jokiu lygiu, išskyrus vidinę apskaitą, vykdoma nebuvo, valstybinė žemė valdoma patikėjimo teise, statybos techniniai dokumentai nėra išlikę, nes nebuvę pareigos juos saugoti ir privatizacijos procese archyvuoti. Pripažinus nustatytomis tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo pastato statyba buvo ar galėjo būti nelegali ar kitaip neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-148/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis byloje Nr. 2A-752-464/2011 ir kt.).

Iš 2017 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-22).

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Tenenių seniūnijos seniūnė nurodė, kad O. Š. daugiau kaip 10 metų valdo buvusią fermą adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos sutuoktinis E. Š. dirbo fermos vedėju, todėl nusipirko. Ši ferma stovi pareiškėjos mamos Onos E. A. nuosavoje žemėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi suformavo teismų praktiką konstatuodamas, kad nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus, kad įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar iš viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu.

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-7-67/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2011). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Vienas iš daikto įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją senatį (Civilinio kodekso (toliau - CK ) 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas esant šioms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-535/2008): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas prasidėjo sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsnį įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio CK normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus. Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas įgyjamąją senatį nustato kaip savarankišką nuosavybės teisės įgijimo būdą. CK 4.68 straipsnio 1 dalis apibrėžia įgyjamosios senaties terminą – 10 metų. Iki sueinant šiam terminui pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šį pastatą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą: pareiškėja daiktus atvirai ir sąžiningai kaip savo valdo daugiau nei 10 metų; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys į pareiškėjos nurodytų daiktų nuosavybę nepretenduoja. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodytų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Pareiškimas pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinkantis įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad O. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - statinį, karvidę unikalus Nr. 440046838348, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto teisinės registracijos nuosavybės teise O. Š. vardu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.