- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-22-185/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus, Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė
Bylos Nr. 1S-22-185/2017 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.8.; 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2017 m. sausio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš Prano Šimkaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui, gynėjui advokatui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, kuria pratęstas įtariamajam V. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2016-09-23, veikdamas organizuota grupe kartu su A. S., V. Š., susitarė daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu kaip įtariama narkotinės medžiagos – kanapių dervos, turint tikslą jas platinti bei neturint leidimo jas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kiekvienam grupės nariui pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis, t. y. kad jis kartu su A. S. vykdo kaip įtariama narkotinės medžiagos neteisėtą laikymą ir perdavimą V. Š., kuris vykdo neteisėtą narkotinės medžiagos laikymą, gabenimą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 22 d., Lenkijos Respublikos teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, jis kartu su A. S. perdavė V. Š. apie 2000 g kaip įtariama narkotinės medžiagos – kanapių dervos, po to, laikotarpiu nuo 2016-09-22 iki 2016-09-23, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, V. Š. minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai laikė ir gabeno iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., 199 str. 3 d.
Įtariamasis V. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str., 2016-10-06 09.50 val. laikinai sulaikytas.
2016-10-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d nutartimi įtariamajam V. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar 3 (trims) mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis V. P. prašo panaikinti 2017-01-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir skirti jam kardomąją priemonę – užstatą ir/ar kitas kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės netekimu. Nurodo, kad vienintelis teismo argumentas suėmimui pratęsti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra nepagrįstas, deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis rengiasi slėptis ar bėgti nuo vykdomo ikiteisminio tyrimo. Be to, pažymi, kad kitas įtariamasis – V. Š., kuris įtariamas analogiškomis veikomis, yra laisvėje ir jam netaikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Teigia, kad suėmimas yra ne kriminalinė bausmė už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau griežčiausia kardomoji priemonė ir gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kartu įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus faktinius duomenis, įtariamojo, liudytojos parodymus ir kt., teismas pateikė išankstinį įrodymų vertinimą ir akivaizdžiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Taip teismas pasisakė dėl jo galimų veikų buvimo ir praktiškai pripažino jį kaltu be teismo apkaltinamojo nuosprendžio, nors šiuo konkrečiu atveju objektyvių ir patikimų duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, byloje nėra. Nurodo, kad yra sudaręs santuoką, santuokoje augina du mažamečius vaikus, kuriuos iki suėmimo prižiūrėjo, išlaikė, jais rūpinosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra stipriais ryšiais susaistytas su Lietuvos Respublika. Teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino, o jas tiesiog ignoravo ir traktavo jo nenaudai. Teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nutartyje nurodė deklaratyvų pagrindą, kad jis, vengdamas gresiančios labai griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali nepaisyti sumokėtos 12 000 Eur užstato sumos ir pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Pažymi, kad nusikaltimo pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra pagrindinė sąlyga tęsti suėmimo terminą. Šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimas yra akivaizdžiai neprotingas bei pažeidžia BPK 11 str. įtvirtintą proporcingumo principą, numatantį, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas be kita ko reikalauja įvertinti asmeniui taikomos procesinės prievartos adekvatumą, t. y. prievartos priemonės ir siekiamo rezultato atitikimą. Kardomąją priemonę tikslinga taikyti, jos terminą tęsti tik tuomet, kai pasiektas rezultatas bus pakankamai reikšmingas lyginant jį su žmogaus patiriamais jo teisių suvaržymais. Pagrįstai mano, kad šiuo metu jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo sąlygos bei pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., yra išnykę. BPK 119 str. numatyti tikslai šioje proceso stadijoje gali būti ir bus pasiekti paskyrus jam kartu su užstatu vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Iki teismo nori auginti ir prižiūrėti vaikus, būti su šeima, o sumokėta užstato suma (12 000 Eur) jam yra reikšminga ir didelė, todėl jis net neketintų bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, rizikuodamas tokią pinigų sumą prarasti.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. P. pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindui, numatytiems BPK 122 str., suėmimo termino pratęsimu prieštaravimų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktikai, BPK bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikai nenustatyta.
Pažymėtina, kad tiek skiriant suėmimą, tiek ir pratęsiant jo terminą, atsižvelgtina į BPK 122 str. 1 d. ir 5 d. įtvirtintus suėmimo pagrindus ir sąlygas, numatytas to paties straipsnio 7 ir 8 d., kadangi įstatymas neišskiria ir nedetalizuoja kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti tik skiriant suėmimą ar tik pratęsiant jo terminą.
BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos ir tęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šioje tyrimo stadijoje surinkti duomenys yra pakankami manyti, kad V. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių (BK 199 str. 3 d.), kita – labai sunkių (BK 260 str. 3 d.) nusikaltimų kategorijai, už kurias BK numato žymiai griežtesnes negu vienų metų laisvės atėmimo bausmes. Tokie duomenys užfiksuoti įtariamojo, liudytojos parodymuose, specialisto išvadoje, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų pateikimo, kratos protokoluose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.
Teismo nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo nėra baigiamasis teismo dokumentas, kuriame byloje surinktų įrodymų pagrindu asmuo išteisinamas arba pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus ir, kuriame turi būti išsamiai atskleidžiamas įrodymų turinys bei jų įrodomoji reikšmė. BPK 125 str. 2 d. 3 p. nereikalauja išsamaus duomenų, pagrindžiančių suėmimą, turinio atskleidimo. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kokiomis veikomis V. P. įtariamas, ir kurie duomenys teismui suformavo pagrįstą manymą, kad jis galėjo padaryti veikas, kuriomis įtariamas.
BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi įtariamajam V. P. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.
Nagrinėjamu atveju V. P. įtariamas tyčinių sunkaus (BK 199 str. 3 d.) ir labai sunkaus (BK 260 str. 3 d.) nusikaltimų padarymu. Už labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatyme numatyta griežta, ilgalaikė ir tik reali laisvės atėmimo bausmė, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, į kurias taip pat pagrįstai atsižvelgė skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, o būtent tai, kad V. P. turi ryšių užsienyje, ką atskleidžia jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, t. y. V. P. nusikaltimus įtariamas padaręs būdamas dar Lenkijos Respublikos teritorijoje (šioje šalyje taip pat atliekamas tyrimas), be to, kaip savo apklausoje nurodė pats įtariamasis, anksčiau jis gyveno ir dirbo Norvegijoje, o įtariamojo ryšių užsienyje turėjimas padidina jo pasislėpimo tikimybę. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad iki sulaikymo V. P. niekur oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. P. įtariamas ne atsitiktinių, o gerai organizuotų bei iš anksto suplanuotų nusikalstamų veikų padarymu. Nors įtariamasis laikomas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau praeityje buvo padaręs ir sunkių nusikaltimų. Atsižvelgus į šiuo metu V. P. pareikštų įtarimų pobūdį, duomenys, rodantys įtariamojo kriminalinę praeitį, sprendžiant dėl suėmimo taikymo taip pat yra reikšmingi, nes jie neigiamai charakterizuoja įtariamąjį ir leidžia spręsti apie jo polinkį nusikalsti bei rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei.
Taigi konstatuotina, kad aptartų aplinkybių visuma yra pakankama daryti išvadą, kad būdamas laisvėje V. P. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, todėl kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu jam pratęstas pagrįstai. Įtariamojo V. P. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir augina du mažamečius vaikus, nors ir yra svarbios sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo klausimą, tačiau šiuo atveju nėra tiek reikšmingos, kad paneigtų tikimybę, jog būdamas laisvėje V. P. nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, įtariamajam V. P. taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas V. P., pobūdį ir sunkumą bei kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai organizuotos grupės padarytą sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų kontrabanda bei disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Ikiteisminis tyrimas nebaigtas dėl tyrimo sudėtingumo – kaip įtariama, nusikalstamos veikos buvo vykdomos ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Lenkijos Respublikos, teritorijoje, todėl procesiniai veiksmai yra atliekami ir užsienio valstybėje, be to, šiuo metu nėra gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą iš Lenkijos Respublikos, nėra gauti atsakymai į paskirtas užduotis dėl informacinių technologijų tyrimo ir dėl biologinio tyrimo.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą nacionalinę bei tarptautinę praktiką šiuo klausimu, yra pripažįstama, jog kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Todėl šiuo atveju atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į suėmimo V. P. taikymo trukmę, konstatuotina, kad įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pačios griežčiausios kardomosios priemonės įtariamajam taikymo.
Be to, įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad suėmimo terminas V. P. pratęstas teisėtai ir pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui ir sąlygoms, nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.