- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2902-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00892-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., O. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – V. G., O. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti V. G. ir O. G. imtis priemonių jam priklausančios medienos tinkamam apsaugojimui ir jos nenaudoti savo statybos reikmėms iki bus visa mediena grąžinta.
2. Nurodė, kad V. G. ir O. G. 2016 m. be žinios iš (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) išgabeno 30 kubinių metrų pjautos medienos, kurią pervežė prie savo sodybos. Pasisavintą, pareiškėjui priklausančią medieną, V. G. ir O. G. ketina panaudoti savo statybos reikmėms. Pažymėjo, jog ieškinys teismui neteikiamas, nes norima pagreitinti ginčo sprendimo eigą ir ginčą sureguliuoti nesikreipiant į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-10-02 nutartimi pareiškėjo A. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad civilinio proceso normose nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – tikėtinai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Teismas, nustatęs, jog A. T. nėra pareiškęs ir, kaip prašyme nurodyta, nereikš, V. G. ir O. G. jokio ieškinio, sprendė, kad A. T. prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas faktiškai neatliktų savo funkcijos, t. y. byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo. Teismas konstatavo, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. T. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-02 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pareiškėjas prašyme nurodė priežastis, dėl kurių nereiškiamas ieškinys, todėl teismo teiginys, kad prašyme šios priežastys nenurodytos, neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
7. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
8. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
9. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
10. Taigi teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštų reikalavimų pobūdį, o tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas. Tik tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų tikslą ir paskirtį. Realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pareiškėjas A. T. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones suinteresuotų asmenų V. G. ir O. G. atžvilgiu, nors ieškinio nėra pateikęs ir jokie kiti reikalavimai suinteresuotiems asmenims teisme nepareikšti. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą; teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nėra pareikšti. Šiuo atveju pareiškėjas A. T. prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užtikrinti reikalavimų, kurių artimiausiu metu net neketina reikšti, įvykdymą, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino pagrįstai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjo A. T. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-02 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.