- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- I-149-342/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00373-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjai T. B. , vertėjai Lilijai Dautarienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. B. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2011-09-21 sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. B. skundu (b.l. 4) prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-112-11, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai pagal Klaipėdos tarnybos 2010 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-296-1.
Teigia, jog ginčijame sprendime nurodyta, kad advokatas V. M. pranešimu informavo Tarnybą apie tai, jog antrinės teisinės pagalbos teikimą jai tikslinga nutraukti, nes ji nebendrauja su paskirtu advokatu. Mano, jog Klaipėdos tarnybos direktorius, priimdamas sprendimą nutraukti antrinę teisinę pagalbą, užkerta jos teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kadangi ji nemoka lietuvių kalbos, nežino teisės aktų nuostatų. Teigia, kad ji kreipėsi į Klaipėdos tarnybą pakeisti advokatą V. M. kitu advokatu. Pabrėžia, jog dėl teisinės pagalbos ji kreipėsi ir į Lietuvos žmonių teisių gynėjų sąjungos pirmininką J. S. , tačiau teisminio proceso metu jos interesams neatstovavo nei minėtas asmuo, nei valstybės garantuojamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas. Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes jis pažeidžia jos teises bei neatitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įsteigimo tikslui.
Pareiškėja teismo posėdžio metu prašė teismo posėdį atidėti, nes neturi jos interesus atstovaujančio advokato, į Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas ji nesikreipė ir nesikreips, nes jai Rusijos Federacijos konsulatas skyrė advokatę T. B. . Pareiškėja nepateikė teismui sutarties su advokatu bei kitų įrodymų, kad kreipėsi dėl atstovavimo, todėl pareiškėjos skundas nagrinėtinas teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjai ir vertėjaujant vertėjai (b.l. 47, 53, 56).
Pareiškėja skundą palaikė, tačiau paaiškinimus duoti atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos tarnyba atsiliepimu (b.l. 12-13) nesutinka su pareiškėjos skundo motyvais. Teigia, jog skundžiamu sprendimu tarnyba pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes pareiškėja nebendradarbiavo su jai paskirtu advokatu V. M. . Nurodo, jog 2010 m. kovo 1 d. Klaipėdos tarnyba sprendimu Nr. (1.31)-TPA-296-10 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisinę pagalbą paskiriant teikti advokatui V. M. . 2011 m. gegužės 6 d. advokatas V. M. pranešė Tarnybai, kad pareiškėja su juo nebendrauja ir nebendradarbiauja. Prašė kreiptis į pareiškėją ir informuoti ją apie datas ir laiką, kuomet ji gali atvykti pas advokatą V. M. . 2011 m. birželio 7 d. raštu Tarnyba įspėjo pareiškėją, kad jei ji nebendradarbiaus su jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu, antrinės teisinės pagalbos teikimas jai gali būti nutrauktas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Nurodo, jog 2011 m. liepos 18 d. advokatas V. M. pranešimu informavo Tarnybą, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai pagal sprendimą Nr. (1.31)-TPA-296-10 tikslinga nutraukti, nes pareiškėja nebendradarbiauja su paskirtu advokatu. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja net po Tarnybos raštiško įspėjimo su advokatu V. M. nebendravo, neteikė jokios informacijos, susijusios su tolimesne antrinės teisinės pagalbos teikimo eiga, pareiškėja ilgą laiką nei į advokatą, nei į Tarnybą nesikreipė, Klaipėdos tarnyba padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja nėra suinteresuota tolimesne bylos eiga, jos elgesys rodo akivaizdų nebendradarbiavimą su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu ir tarnyba. Prašo kaip nepagrįstą atmesti pareiškėjos argumentą, jog antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta skubotai, nes pareiškėja prieš sprendimo priėmimą raštu buvo įspėta dėl netinkamų pareigų vykdymo ir galimo antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Mano, jog esant ilgalaikiam pareiškėjos nebendradarbiavimui su paskirtu advokatu, antrinės teisinės pagalbos teikimas turėjo būti nutrauktas, nes tolimesnis jos teikimas būtų prieštaravęs antrinės tisinės pagalbos kokybės efektyvumo ir ekonomiškumo, lygiateisiškumo ir visų asmenų lygybės prieš įstatymų saugomų interesų apsaugą, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principams. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos tarnybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-112-11 (b.l. 32-33), kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos tarnybos 2010 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-296-10.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja 2010 m. vasario 25 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo (b.l. 14-18). Atsakovė 2010 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-296-10 (b.l. 28) teikti antrinę teisinę pagalbą T. B. , apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir paskiriant antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą V. M. . 2011 m. gegužės 6 d. Klaipėdos tarnyboje gautas advokato V. M. pranešimas (b.l. 29), kuriuo jis informuoja apie pareiškėjai skirtą susitikimo su advokatu laiką, nes ji bendrauja tik su tarnybos darbuotojais ir advokatu L. Z. , nebendraudama su jai paskirtu advokatu. Atsakovė 2011 m. birželio 7 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2293 informavo pareiškėją ir advokatą V. M. , kad advokato ir pareiškėjo bendravimas yra tiesioginis ir konfidencialus, Tarnyba jame nedalyvauja bei informavo pareiškėją apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą sąlygą antrinės teisinės pagalbos nutraukimui, kai asmuo nebendradarbiauja su Tarnyba ar advokatu (b.l. 30). Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas V. M. 2011 m. liepos 18 d. pranešimu informavo atsakovę, kad tikslinga nutraukti antrinės teisinės pagalbos T. B. teikimą (b.l. 31). Atsakovė Klaipėdos tarnyba 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-112-11, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą T. B. pagal 2010 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-296-10.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X–78 redakcija, toliau - Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Pareiškėjai tokia antrinė teisinė pagalba buvo suteikta civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo, antstoliui pasiūlius sumokėti vykdymo išlaidas. Nustatyta, jog 2008 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi antstoliui A. Z. priteista 930 Lt vykdymo išlaidų iš T. B. (b.l. 21-22). 2010 m. vasario 20 d. pareiškėjai antstolio pasiūlymu pasiūlyta per 5 dienas sumokėti 381 Lt vykdymo išlaidų (b.l. 20). Nesutikusi su pasiūlymu pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo.
Pareiškėjai 2010 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-296-10 suteikta antrinė teisinė pagalba (b.l. 28) buvo nutraukta skundžiamu sprendimu vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu, todėl analizuotinas įvardintas teisinis pagrindas, kuriuo buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba (b.l. 5-6).
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas. Tarp jų paminėtas ir atvejis, kai asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pagal Įstatymo 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų Įstatymo 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis) privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu (2011 m. spalio 6 d. LVAT nutartis adm. byloje Nr. A62-2408/2011).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja T. B. ir advokatas V. M. antrinės teisinės pagalbos teikimo metu, bendravo tik vieną kartą – 2010 m. kovo 10 d., kai pareiškėja pateikė pas ją esančią informaciją, o advokatas jai paaiškino žodžiu civilinės bylos perspektyvumą ir pagrįstumą. Nustatyta, kad pareiškėjai paskirtas advokatas V. M. 2011 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą nurodydamas, jog pareiškėja su juo nebendrauja ir nurodydamas susitikimo su juo laiką: 2011 m. gegužės 10 d. 15.30 val., 2011 m. gegužės 7 d. 13.30 val., 2011 m. gegužės 13 d. 09.00 val. Akivaizdu, jog advokatas rodė iniciatyvą bendradarbiauti su pareiškėja, nurodydamas susitikimų laiką, tačiau duomenų, kad pareiškėja nurodytu laiku ar kitu laiku būtų kreipusis į advokatą, byloje nepateikta. 2011 m. liepos 18 d. antrinę teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas V. M. pateikė pranešimą, nurodydamas, jog pareiškėja su juo nebendrauja daugiau kaip 15 mėnesių, todėl pasiūlė nutraukti antrinę teisinę pagalbą, nes ji pareiškėjai nebereikalinga.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17 – 565/2007 pažymėjo, jog siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai. Pastarųjų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje <...> pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Pagal bylos medžiagą pareiškėja tik vieną kartą susitiko su advokatu V. M. , kuris jai išaiškino civilinės bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo perspektyvumą, jokių prašymų advokatui neteikė, nedėstė savo pozicijos. Iš pareiškėjos skundo motyvų matyti, jog pareiškėja civilinės bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo klausimais paraleliai konsultavosi ir su Lietuvos žmonių teisių gynėjų sąjungos pirmininku J. S. , tačiau vėliau suprato esanti jo apgaudinėjama, ir liko be advokato ir be visuomeninio patarėjo J. S. . Pareiškėja pripažįsta prašiusi pakeisti advokatą V. M. kitu advokatu. Tokie pareiškėjos veiksmai kaip prašymas pakeisti advokatą kitu, bendradarbiavimas su visuomeniniu patarėju civilinės bylos klausimais, kai teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas, nebendravimas su advokatu daugiau kaip 15 mėnesių, vertintini kaip prieštaraujantys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Išvardintos aplinkybės sąlygojo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai T. B. . Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktą nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Įvertinusi faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos T. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.