- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- AN2-218-870/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01562-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus (toliau – ir Inspekcija) vedėjos K. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-28 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena juridiniam asmeniui UAB „F.“, pradėta pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena juridiniam asmeniui UAB „F.“, pradėta pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, nutraukta, kadangi UAB „F.“ veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui Inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-28 nutarimą. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Buvo nustatyta, kad statybos leidimas, suteikiantis statytojui UAB „V. S.“ teisę pagal projektuotojo UAB „F.“ parengtą statinio projektą Nr. FLX 100-2016 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau – statinio projektas) statyti, išduotas neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis iki 2017-01-01 galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai rengiamas statinio projektas. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir (1) savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; (2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniu, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose; (3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje. Skunde teigiama, kad Projektuotojas pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jo parengtas projektas prieštarauja detaliajam planui. Detaliajame plane nustatytas sklypo užstatymo tankumas yra 25 %, maksimalus statinio aukštis nuo žemės paviršiaus - 10,50 m, iki karnizo - 8,50 m, altitudė - 115,00 m.
Vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. Dl-8, 332 punktu, detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn. naudotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusi teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į šią nuostatą ir į tai, kad detalusis planas patvirtintas iki minėtos datos, ginčo žemės sklypo užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukštis skaičiuojami pagal detalioje plano tvirtinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir vartotų sąvokų turinį. Institucijos skunde cituojami tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo sąvokas bei organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrio skaičiavimo tvarka“, kuriame nurodytas pastato (statinio) užimto žemės ploto skaičiavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcija nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad Inspekcija netinkamai vertino ginčo statinio dalis ir skaičiuojant pastato (statinio) užimtą žemės plotą įskaičiavo erkerius ir balkonus, nesutinka su teismo argumentais, kad tai pastatų dalys, į kurias neturėtų būti atsižvelgiama skaičiuojant žemės sklypo tankumą. Teigia, kad projektuotojo nurodoma pastato dalis, pavadinta erkeriais, neatitinka jo sąvokai keliamų reikalavimų. Projektuotojo teismui pateiktoje „Projektinių plotų, įtakojančių užstatymo tankumą, skaičiavimo schema“ A korpuse C ašyje nurodyti prieangiai nėra erkeriai. Išanalizavus projekto sprendinius pagal nuo 2016-07-02 galiojančią statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.37 papunktyje įtvirtintą sąvoką, prieangis (tambūras) - nešildoma patalpa prie išorinių pastato durų, tarnaujanti šliuzu tarp lauko ir šiltų patalpų. Projektuotojo nurodomos patalpos - tai patalpos su stogeliu išorinėje pastato pusėje, reikalingos tam, kad būtų sudaromas tarpas (šliuzas) tarp lauko ir šiltų patalpų. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo priebučių (tambūrų) laikyti erkeriais, jie pagrįstai įskaičiuoti į statinio užstatymo tankumui skaičiuoti reikalingų patalpų plotą. Be to, Inspekcija yra pateikusi ištrauką iš projekto, planą FLX-100-2016-TPSA-BR-03, kuriame aiškiai nurodyta, kad A korpuse kiekvienas iš butų turi tambūrą, todėl daro išvadą, kad projekte yra nurodyti tambūrai, o ne erkeriai, kaip teigia projektuotojas.
Skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, o esant reikalui aiškintis jas kitomis įstatymų nustatytomis priemonėmis. Jokių abejonių dėl padarytų pažeidimų ar projektuotojo teiginių, kad bus pateikta projekto A laida šalinanti tam tikrus projekto trūkumus, byloje negalėjo likti. Byloje turėjo būti surinkti visi įrodymai, turintys reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Inspekcijos skundą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo UAB „F.“, atstovaujamas direktoriaus L. S., prašo Inspekcijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukė įvertinęs visas faktines aplinkybes ir teisinio reguliavimo ypatumus projekto rengimo laikotarpiu. Teigia, kad Inspekcija laikosi nepagrįstos pozicijos dėl užstatymo tankio vertės apskaičiavimo. Nurodo, kad UAB „F.“ apskaičiavo pagal valdomą sklypo dalį, sklypo bendrasavininkui A. F. tenkančią maksimalią užstatymo tankumo, kuri lygi 250 m². UAB „F.“, prieš pradedama statinio projektavimą, įvertino registre esančius duomenis apie valdomas sklypo dalis ir F. valdomoje dalyje parengto statybos projekto rodiklius, kuriuose matyti kad projektuojama 250 m² užstatymo tankio pastatas. UAB „F.“ atliko visus įmanomus ir jai prieinamus patikrinimus ir skaičiavimus, rengdamas projekto dokumentaciją, ir apskaičiuodama kaimyninio projektuojamo statinio užstatymo tankio galimas vertes. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodyti statinio projekto duomenys, kurių pagrindu apskaičiuota statinio užstatymo vertė 251,63 m², yra nevieši duomenys ir UAB „F.“ negalėjo šių duomenų patikrinti ar jais vadovautis, taipogi UAB „F.“ negali buti taikoma administracinė atsakomybė už kitų asmenų pažeidimus, šiuo atveju A. F. negalėjo suprojektuoti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo būtų viršijamos jam tenkančios detaliojo plano rodiklių vertės.
Vadovaujantis aplinkos ministro Įsakymu detaliųjų planų patvirtintų iki 2014 m., teritorijos planavimo Įstatymo Įsigaliojimo rodikliai turi būti vertinami pagal detalaus plano parengimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo principus. STR1.14.01:1999 (pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka) 23 punktas numatyta, kad tam tikrų pastato dalių tokių kaip: balkonai, erkeriai ir kitų konsolinių pastato dalių plotai neįskaičiuojami. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Inspekcija klaidingai vadovaujasi patalpų eksplikacijoje nurodytu pavadinimu „Tambūras“, nes tai yra funkcinę paskirtį atspindinti sąvoka, nesvarbu, ar konsolinėje pastato dalyje bus tambūras ar miegamasis, ar kitos funkcijos patalpa, pats faktas, kad patalpa yra konsoliškai kabančioje pastato dalyje (labiausiai atsikišanti statinio dalis neturi po savimi atramos) suponuoja, kad jos projekcija neįskaičiuojama į užstatymo tankį. Kad ginčijami erkeriai yra konsoliškai pakabinti, akivaizdu iš brėžinių FLX-l00-2016-TP-SA-BR-13 „pjūvis A-A“; FLX-l00- 2016-TP-SA-BR-02 ir FLX-100-2016-TP-SA-BR-03, kuriuos kompleksiškai įvertinus matyti, kad vadinami tambūrai po savimi neturi pamato, jie yra ant konsoliškai prisikišančio perdangos plokštės. Į užstatymo tankį neįskaičiuojami ir balkonai, kurie gali būti tiek konsoliški, tiek ne. Vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punkte pateikta sąvoka, esminis požymis yra nešildoma pastato dalis, kuri gali būti tiek atitverta daline atitvara, tiek ir įstiklinta per visa aukštį (lengvomis šaltomis konstrukcijomis). Būtent toks sprendinys ir yra suprojektuotas UAB „F.“ parengtame projekte. Tai kad eksplikacijoje jie pavadinti „žiemos sodais“ tai atspindi tik jų funkcinį galimą naudojimą. Analogiškai balkono sąvoka aiškinama ir Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos interneto puslapyje viešoje konsultacijoje 2017-04-14, Nr. (9.12)-20-5054.
Atsiliepimas
Atsiliepime nesutinkama ir su Inspekcijos pozicija, apskaičiuojant statinio aukštį. Nurodo, kad teritorijos planavimo dokumento rengimo metu objektyviai neegzistuoja tokie žemės paviršiai, kurie atsiranda pasirinktoje konkrečių statinių statybos vietoje, suprojektavus konkrečius statinius su naujomis, projektu nustatytomis žemės paviršių altitudėmis, nuo kurių yra matuojami statinių aukščiai pagal kadastro duomenų nustatymo taisykles (pagal jas matuojama nuo projektinių žemės paviršių, o ne nuo sklypo vidutinės žemės altitudės, objektyviai egzistuojančios teritorijų planavimo dokumento rengimo metu, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas) ir prieš pradedant rengti statybos projektus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nuo 2014 m. šią sąvoką patikslino, papildydamas kad aukštis turi būti matuojamas nuo „esamo“ paviršiaus. Tokios pozicijos laikoma ir viešuose Inspekcijos išaiškinimuose. UAB „F.“ vadovo nuomone, Inspekcijos argumentai, kad statinių aukštis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, kaip reikalauja STR 1.05.06:20105 priedas, neatitinka įstatymų leidėjo pozicijos, nes tokios metodikos taikymas keičia įstatymais nustatytą reguliavimą, kas taip pat pažeidžia teisės aktų hierarchiją ir reguliavimo principus. Tokia Inspekcijos taikoma metodika yra ydinga, ir tai patvirtina faktas, kad pagal ją apskaičiavus vidutinę žemės paviršiaus altitudę, jos vertė lygi 102.281 m. Tuo tarpu, žemės sklypo topografinėje nuotraukoje, kuri yra pagrindas projektavimo darbams, visos žemės paviršiaus aukščio reikšmės yra didesnės nei 102.281, todėl akivaizdu kad tokia metodika, negali būti taikoma apskaičiuoti žemės vidutinę altitudę, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
Atsiliepimu į Inspekcijos skundą suinteresuotas asmuo UAB „V. S.“, atstovaujamas advokato J. S., prašo atmesti Inspekcijos apeliacinį skundą. Nurodo, kad, visų pirma, Inspekcija netinkamai skaičiuoja užstatymo tankumą, į skaičiavimus nepagrįstai įtraukiant statinio erkerių ir balkonų plotus, nurodo, kad Inspekcija netinkamai vadovaujasi teisės aktais. Advokato teigimu, turi būti vadovaujamasi Plano rengimo metu galiojusiais teisės aktais, pagal kurių nuostatas balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių plotai neskaičiuojami. Šią aplinkybę patvirtina ir Inspekcijos 2017-04-14 išaiškinimas. Pagal projektinę dokumentaciją daugiabučio pastato antžeminės dalies išorinių sienų apribotas plotas, apskaičiuotas kompiuterine programa, sudaro 260,29 kv. m. (B korpuso) ir 579,09 kv. m. (A korpuso). Pastato požeminio (konsolinio) aukšto, išsikišusio virš žemės paviršiaus, horizontalios projekcijos, nesutampančios su 1 aukšto projekcija, plotas sudaro 16,50 kv. m. Sudėjus šiuos plotus su statytojui nepriklausančio vienbučio namo maksimaliai galimu suprojektuoti plotu (250,00 kv. m.), gaunamas bendras Žemės sklypo užstatymo plotas - 1 105,88 kv. m. Pagal jį suskaičiavus užstatymo tankio rodiklį, t. y. santykį su Žemės sklypo plotu, gaunamas 25,12 % rodiklis (1105,88 kv.m. / 4402 kv.m. = 25,12). Pritaikius aritmetinio apvalinimo taisykles, gaunamas Detaliojo plano sprendinius atitinkantis 25% užstatymo tankio rodiklis. Be, Inspekcija, skaičiuodama užstatymo tankumą, nepagrįstai į užstatomą plotą įtraukia konsolinių ginčo pastato dalių plotus. Byloje pateikti brėžiniai patvirtina, jog ginčo objektu esančios pastato A korpuso dalys neturi po savimi pamatų, todėl yra konsolinėmis pastato dalimis: iš brėžinio FLX-100- 2016TP-SA-BR-13 matyti, jog A korpuso dalis (ašys A-B, ties 0,000 alt.) yra konsolinė ir po savimi pamatų neturi. Tai patvirtina ir brėžiniuose FLX-100-2016TP-SA-BR-02 bei FLX-100-2016TP-SA-BR-03 pateikti duomenys (žemesniuose lygiuose (alt. 0,00 ir -3,42) po konsolinėmis pastato A korpuso dalimis nėra pamatų). Inspekcija nepagrįstai aiškina savo esme skirtingas sąvokas, teigdama, jog ginčo plotai yra tambūrai, o ne erkeriai/konsolinės pastato dalys. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ erkerį apibrėžia, kaip išsikišusią iš fasado plokštumos patalpos dalį, kuri gali būti viename aukšte arba per kelis aukštus. Taigi pateikia konstrukcinį, bet ne funkcinį (patalpos paskirties) apibrėžimą. Tuo tarpu, prieangis (tambūras) apibrėžiamas kaip nešildoma patalpa prie išorinių pastato durų, tarnaujanti šliuzu tarp lauko ir šiltų pastato patalpų (STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“). Minėtas prieangio (tambūro) apibrėžimas paaiškina patalpos paskirti (funkcinis apibrėžimas). Bet kokios paskirties (virtuvė, miegamasis, tambūras ir pan.) pastato patalpa ar jos dalis kartu gali būti ir konsoline pastato dalimi (įskaitant erkeriu), jeigu konstrukciškai ji yra konsolinė ir po savimi neturi pamatų. Brėžinio FLX-100-2016TP-SA-BR-03 lentelėje „Pirmo aukšto patalpų eksplikacija“ yra pateikti duomenys apie patalpų paskirtį ir jų plotus, bet nenurodoma kokiai konstrukcijų rūšiai jos priskirtinos (konsolinės ar ne). Todėl eksplikacijoje nurodyti tambūrai konstrukcine prasme jos yra konsolinės pastato dalys. Atitinkamai, užstatymo tankumo skaičiavimui buvo taikomi Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusio STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 23.1 punkto reikalavimai ir erkerių/konsolinių pastato dalių plotai neįtraukiami į užstatymo tankumo skaičiavimą. Advokato nuomone, nepagrįstai į užstatomą plotą įtraukiami ir balkonų plotai. Iš brėžinio FLX-I00-2016-TP-SA-BR-02 matyti, jog ginčijama balkone dalis yra sudaryta iš lengvų šaltų konstrukcijų - stiklo (skirtingai nei laikančiosios name konstrukcijos betoninės sienos) ir yra už pastato laikančiųjų konstrukcijų. Nors jie buvo įvardijami kaip žiemos sodai, tačiau jie atitinka paminėtų statybos reglamentų balkono apibrėžimo sąvoką, jie nėra šildomi, kaip kitos patalpos, juos gali laikyti kolonos. Fakto, kad šios konstrukcijos yra balkonai, negali paneigti aplinkybės, kad balkonai yra įstiklinti dalyje jų ploto. Be to, Inspekcija skunde nepateikė jokio objektyvaus pagrindo, kodėl balkonų dalis, įvardinta žiemos sodu, neatitinka balkonams nustatytų kriterijų.
Atsiliepime nurodoma, kad Inspekcija nepagrįstai teigia, jog projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto statinių aukštingumo. Apeliaciniame skunde keliami motyvai dėl galimo aukštingumo prieštaravimo Detaliajam planui, Advokato nuomone, prieštarauja įstatyminėms teisės normoms. Inspekcija keliamą pažeidimą grindžia poįstatyminio teisės akto normomis. Advokatas cituoja plano patvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, nurodydamas, kad statinio aukščio rodiklio atitikimas detaliojo plano sprendiniams turi būti tikrinamas atskaitos tašku pasirenkant ne projektinę nulinę altitudę, o Detaliojo plano metu buvusią vidutinę žemės sklypo altitudę (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 punktas). Kadangi Detaliojo plano sprendiniai nustato 115 m absoliutinę altitudę ir 10,5 m santykinę altitudę, skaičiuojamą nuo Detaliojo plano metu buvusio žemės sklypo paviršiaus, Detaliojo plano rengėjas tokia vidutine altitude pasirinko 104,5 m. Ji iš esmės atitinka tuo metu buvusio Žemės sklypo paviršiaus aukščiausio ir žemiausia taškų altitudžių vidurkius. Techniniame projekte nurodyta, kad nuline altitude yra pasirinktas 104,9 m lygis, t. y. lygis, esantis 40 cm. aukščiau nei Detaliojo plano vidutinis žemės paviršiaus lygis. Toks projektuotojo sprendimas, Advokato nuomone, yra visiškai pagrįstas, nes atkuriamas paveldinis vilos pastatas turėjo 38-62 cm aukščio konsolinę dalį, o nulinį lygį sutapdinus su pirmo aukšto grindų lygiu, jis natūraliai turėjo pakilti bent 40 cm; nulinė altitudė (ir tuo pačiu pirmo aukšto grindys) turėjo būti aukščiau greta einančios gatvės lygio, kuris yra 104.54-104.44 m. altitudės lygyje. Kadangi projektinis atskaitos taškas buvo pakeltas 40 cm, pastato aukštis iki kraigo atitinkamai buvo sumažintas tais pačiais 40 cm ir sudaro ne 10,5 m, kaip numatyta Detaliajame plane, o 10,1 m (brėžinys FLX-I00-2016-TP-SA-BR-13, FLX-I00-2016- TP- SA-BR-14).
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nesutinka su 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu ir prašo jį panaikinti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, kad juridinio asmens UAB „F.“ veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateiktus argumentus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, jog juridinio asmens UAB „F.“ veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas nėra teisinio pagrindo.
Kaip pagrįstai išaiškino pirmosios instancijos teismas, ir su tokiu aiškinimu sutiko protokolą surašiusi institucija, vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 322 punktu, galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014-01-01 galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo patvirtintas 2012-11-18 sprendimu Nr. 1-906.
Minimo detaliojo plano rengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-09-030 įsakymu Nr. 310 patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos reglamentas 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507). Šio reglamento 23 punktas reglamentavo pastato (statinio) užimtumo žemės plote skaičiavimą, nurodant, kad yra suskaičiuojamas pirmojo aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų plotai; balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių plotai neskaičiuojami; kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas pastarosios projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas. Į požeminės dalies horizontalios projekcijos plotą įskaičiuojami terasų, įėjimų į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai. Iš byloje pateiktos projektinės dokumentacijos, Projektuotojo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, kad, naudojantis kompiuterine programa, apskaičiuotas bendras žemės sklypo užstatymo plotas – 1 105,88 m², į šį plotą neįtraukiant balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių, kaip tai numatė minėtas detaliojo plano rengimo metu galiojęs Statybos techninis reglamentas. Pagal gautą bendrą žemės sklypo užstatymo plotą, paskaičiuotas užstatymo tankumo rodiklis (25,12 %), kuris suapvalinus vieno procento tikslumu (STR 1.14.01:1999 24.3 punktas) neviršija detaliajame plane nurodyto 25 % užstatymo tankumo.
Vadovaujantis minėtu STR 1.14.01:1999 sąvokų išaiškinimais, erkeris – išsikišusi iš fasado plokštumos patalpos dalis, kuri gali būti viename aukšte arba per kelis aukštus. Prieangis (tambūras) buvo apibrėžtas kaip nešildoma patalpėlė prie išorinių pastato durų, tarnaujanti šliuzu tarp lauko ir šiltų pastato patalpų. Nors brėžinio FKX-100-2016-TP-SA-BR-03 eksplikacijoje ginčijamos patalpos yra įvardijamos kaip tambūrai, tiek Projektuotojo atstovas direktorius L. S., tiek ir statytojo UAB „V. S.“ atstovai paaiškino, jog sąvoka „Tambūras“ atspindi funkcinę patalpos paskirtį, tačiau konstrukcine prasme tai yra konsolinė pastato dalis, kadangi ji po savimi neturi pamato. Tokias nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad ši ginčijama pastato dalis po savimi atramos, t.y. pamato neturi. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodytas dalis priskyrė konsolinėms pastato dalims, prie kurių taip pat priskiriami ir erkeriai. O tokios dalys, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, nėra įtraukiamos į užstatymo tankumo skaičiavimą.
Inspekcija taip pat nesutinka ir su B korpuso projekto sprendiniais, kurie pavadinti „žiemos sodais“. Projektuotojo teigimu, tai yra balkonai, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad šie sprendiniai neatitinka balkonui keliamų reikalavimų ir todėl į šias patalpas turi būti atsižvelgiama skaičiuojant žemės sklypo užimtumo tankumą. Su tokiais skundo argumentais skundą nagrinėjantis teismas nesutinka, vertindamas, kad ginčijama pastato dalis pagrįstai yra laikoma balkonu pagal savo funkcinę paskirtį. Vadovaujantis STR 1.14.01:1999 nuostatomis, balkonas – prieinama iš pastato vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie pastato laikančių konstrukcijų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punkte nurodyta, kad balkonai – tai pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; jis gali būti palaikomas gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas. Nors brėžinio FLX-100-2016-TP-SA-BR-02 lentelėje nurodyta, kad B1.08 ir B2.06 yra patalpos, pavadintos žiemos sodais, iš teismo posėdžio metu pateiktų UAB „F.“ vadovo L. S., suinteresuoto asmens UAB „V. S.“ atstovų – įmonės direktorės paaiškinimų, taip pat iš to paties nurodyti brėžinio matyti, kad ginčijama pastato dalis yra balkonas, ji, priešingai nei teigiama skunde, atitinkama balkonams keliamus reikalavimus – sudaryta iš lengvų šaltų konstrukcijų, yra už pastato laikančiųjų konstrukcijų, jie nėra šildomi, gali būti laikomi kolonų.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad projektuojamo statinio aukštis viršija detaliuoju planu nustatytą maksimalų statinio aukštį. Dėl maksimalaus statinio aukščio nurodytame sklype, aukščio skaičiavimo metodikos bei teisinio reglamentavimo išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, savo poziciją pagrįsdamas sklypo detaliojo plano tvirtino metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, statybos reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatomis, numačiusiomis, jog pastato aukštis skaičiuojamas nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausiojo šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško. Su tokia skundžiamo nutarimo argumentacija visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, nekartodamas tų pačių motyvų. Inspekcija skunde nurodo, kad, skaičiuojant projektuojamo pastato aukštį, reikalinga vadovautis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 97-99 punktais. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią teisės aktų analizę, įvertindamas minėtų Taisyklių reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, pagrįstai konstatuodamas, jog šios minimos taisyklės negalėjo būti taikomos, nagrinėjamu atveju, ir patikrinimo metu gauti rezultatai negali būti pripažinti teisingais bei negalima šiais skaičiavimais vadovautis konstatuojant aukštingumo pažeidimą, kadangi, vadovaujantis pačių minėtų Taisyklių nuostatomis, jos gali būti taikomas tik jau fiziškai pastatytiems statiniams, o ne vertinant statinio projekto atitikimą detaliojo plano reikalavimams.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendiniai atitinka detaliojo plano pagrindinių sprendinių lentelėje nustatytus apribojimus, t.y. nebuvo viršytas leistinas užstatymo tankumas (25 %) bei nebuvo viršytas leistinas statinio aukštis nuo (žemės paviršiaus - 10,5 m, iki karnizo - 8,5 m). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog Projektuotojo UAB „F.“, atstovaujamo direktoriaus L. S., veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Naikinti skundžiamą nutarimą Inspekcijos skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų vedėjos K. B. skundo netenkinti.