Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybei dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, tretieji asmenys SĮ „Plungės būstas“ ir A. D. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 189,73 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. bylos ieškinys). 2016 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi nagrinėjamojoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta A. D. , 2016 m. birželio 14 d. protokoline nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta SĮ „Plungės būstas“.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso Plungės rajono savivaldybei, atsakovė nuo 2005 m. vasario 1 d. nuosavybės teise valdo minėtą butą. Atsakovė nuo 2010m. gruodžio mėn iki 2014 metų spalio mėn. nėra atsiskaičiusi su ieškove už minėto objekto bendroms reikmėms naudotą elektros energiją. Skolos suma yra 189,73 Eur. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016-03-03 raštu Nr. 3231-1327 kreipėsi į atsakovę ragindami sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovė iki nurodyto termino skolų neapmokėjo.

Nurodo, kad Plungės rajono savivaldybė byloje yra atsakovu, kadangi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 p. reglamentuoja, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Butas (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso atsakovei Plungės rajono savivaldybei. Su ieškove dėl elektros energijos tiekimo šiam butui nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovė reikalavimą priteisti skolą iš atsakovės grindžia CK 6.388 str., 3.383 str.

Teismo posėdyje ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, prašė jį tenkinti pilnai, nurodė, kad keisti atsakovą šioje byloje nesutinka, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo, mano, kad atsakovas yra tinkamas. Papildomai paaiškino, kad namui yra įrengtas vadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendrosioms reikmėms. Todėl remiantis CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 126.18 p. bei 132.17 p. reglamentuota tvarka kiekvienas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkas ir (ar) nuomininkas proporcingai savo daliai turi mokėti tiekėjui ir (ar) operatoriui mokesčius, susijusius su pateikta elektros energija bendrosioms patalpoms. Todėl už ieškovės namo bendroms reikmėms patiektą ir proporcingai butui priskaičiuotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2014-09-30 susidarė 189,73 Eur skola.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šis butas 2010-11-04 buvo išnuomotas A. D. , kuri pasirašydama sutartį, prisiėmė visus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovės manymu susidariusį įsiskolinimą turi atlyginti A. D. , kaip faktinis elektros energijos vartotojas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas laikėsi atsiliepime išdėstytos pozicijos. Nurodė, kad CK 6.584 str. įtvirtina, jog mokestis už šaltą karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpas, teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių ir mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Būsto nuomos sutarties 4 dalis apibrėžia atsiskaitymus ir mokėjimus pagal nuomos sutartį. Sutarties 4.5 punkte reglamentuojama, kad nuomininkas privalo sudaryti komunalinių paslaugų teikimo sutartis su tų paslaugų teikėjais ir pagal jas mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Todėl A. D. Sutartimi įsipareigojo mokėti ne tik socialinio būsto nuomos mokestį, bet ir kitus mokesčius, susijusius su gyvenamąja patalpa. Todėl reikalavimas dėl susidariusios skolos apmokėjimo turėjo būti pateiktas buto nuomininkei ir skolos išieškojimas turėtų būti vykdomas iš nuomininkės teismine tvarka, tačiau šios teisės ieškovė iki šiol nėra įgyvendinusi. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, jog, remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „ Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo" 100 p., dėl susidariusios skolos yra atsakinga atsakovė. Mano, kad šiuo atveju yra konkretus elektros energijos vartotojas - A. D. , kuris ieškovei yra žinoma kaip šio socialinio būsto nuomininkė, todėl taikyti šią prievolę būsto savininkei negalima, nes, ieškovės nuomone, skolininko ir kreditoriaus santykiai susidarė tarp ieškovės ir A. D. . Todėl susidariusios skolos turėtų būti išieškomos ne iš atsakovės, o iš A. D. . Prašo ieškinį dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis asmuo SĮ „Plungės būstas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teisminio nagrinėjimo metu jų atstovas pritarė atsakovės argumentams.

Trečiasis asmuo A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, teismo posėdyje byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2005 m. vasario 1 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atsakovė su trečiuoju asmeniu A. D. yra sudariusi nuomos sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui A. D. butas buvo ginčo laikotarpiu išnuomotas, nuomininkė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Ieškovės pateikti paskaičiavimai patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2014-09-30 buvo priskaičiuota iš viso 189,73 Eur įsiskolinimo už pateiktą elektros energiją butui ir bendro naudojimo patalpoms.

Byloje keliamas klausimas dėl to, iš ko – nuomininkės ar savininkės – energijos tiekėjas gali reikalauti apmokėti už butui tiekiamą elektros energiją.

Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme, todėl taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos 2013 metais galiojusios Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu (Žin., 2013, Nr. 125-6396, toliau- Taisyklės). Taisyklių 100 punktas numato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad patalpų, kuriose vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo – pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

Pažymėtina, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose – teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos ūkio subjektams dėl veiksmų asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams.

Nagrinėjamoje byloje duomenų apie tai, kad atsakovei priklausančio buto nuomininkė būtų sudariusi rašytinę elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove, nėra. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Atsakovės argumentai, kad ji nėra tinkama šalis, nes negali atsakyti už nuomininkės prievoles, atmestini kaip nepagrįsti. Nuomininko pareiga atsiskaityti už suvartotą elektros energiją gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių, tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiami ne nuomininko ir nuomotojo (būsto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būsto savininkas; nuomininkas elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

Nuomos sutartimi buvo nustatyta nuomininkės prievolė Vyriausybės nustatyta tvarka atskirai mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio trisdešimtos kalendorinės dienos, (nuomos sutarties 4.5 punktas). Tokios Nuomos sutarties nuostatos patvirtina, jog atsakovė, suvokdama tinkamo elektros energijos pirkimo - pardavimo teisinio santykio įforminimo reikšmę, turėdama galimybę kontroliuoti nuomininkės veiksmus, nesiėmė praktinių veiksmų, kuriais būtų užtikrinta atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, teisių apsauga (neišreikalavo, kad nuomininkė vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus).

Teismas atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų pagrįstumui atsakovės atstovo ir trečiojo asmens teismo posėdyje išdėstytus argumentus, jog ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi ieškovė nuo 2010 m. pabaigos neinformavo atsakovės apie tai, jog gyvenamosios patalpos nuomininkė neatsiskaito už tiekiamą elektros energiją, apie skolą pranešė tik 2016 m. kovo mėnesio 3d. Nurodyta aplinkybė galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl netesybų ar nuostolių, susijusių su vėlavimu atsiskaityti, priteisimo, jeigu toks reikalavimas byloje būtų pareikštas, tačiau negali būti vertinama kaip reikšminga sprendžiant klausimą dėl skolos už elektros energiją priteisimo. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog suvokdama teisės aktais sukurtą teisinį reguliavimą, atsakovė pati privalėjo domėtis, kaip vykdomi su komunalinių mokesčių mokėjimu susiję įsipareigojimai. Be to, net ir sužinojusi apie įsiskolinimo sumą atsakovė jo nepadengė, visa apimtimi ginčija jos atžvilgiu reiškiamą reikalavimą. Atsakovė negalėjo nesuvokti jai tenkančios teisės aktuose įtvirtintos pareigos, ji privalėjo imtis administracinių veiksmų šios pareigos apimčiai kontroliuoti, kurie gali būti siejami tiek su nuomininkų prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrole, tiek ir su glaudesniu bendradarbiavimu su ieškove, nukreiptu į operatyvų informacijos gavimą, iniciavimu. Nagrinėjamoje byloje išdėstytą atsakovės poziciją teismas vertina kaip nepagrįstą siekį atsakovės įgyvendinamą su socialine funkcija susijusią riziką, jog socialinio būsto nuomininkai nevykdys nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apmokėti už komunalines paslaugas, perkelti su nuomos santykiais nesusijusiam subjektui- elektros energijos tiekėjui.

Atsakovės ir trečiojo asmens atstovų dėstomi argumentai, kad A. D. turėjo pareigą atsiskaityti už butui teikiamas ir kitokias paslaugas negali būti tapatinama su pareiga atsiskaityti už elektros energiją, kurią reglamentuoja specialus norminis teisės aktas, dėl ko ir bylose dėl įsiskolinimo už atitinkamas paslaugas priteisimo formuojamos teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės negali būti laikomos precedentu bylose dėl įsiskolinimo už elektros energiją priteisimo, akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

Apibendrindamas aukščiau nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimui dėl skolos priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80, 82, 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 275 str., 279 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, buveinės adresas Aguonų g. 24, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT41 7044 06000032 1788, AB SEB bankas, banko kodas 40770, iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės, į.k. 188714469, adresas Vytauto g. 12, Plungė, 189,73 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 73 centus) skolą už suvartotą elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.