- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- A-492-2799-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00573-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Virdaras“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Virginijos Volskienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virdaras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virdaras“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Virdaras“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismas su skundu (b. l. 2–4) ir patikslintu skundu (b. l. 14–16), kuriuose prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 dalies 2 pastraipą, kurioje nustatytas darbo laiko apribojimas UAB „Virdaras“ užkandinėje, esančioje Turgaus a. 13, ir užkandinėje, esančioje Tilžės g. 99.
Paaiškino, kad užkandinėje, esančioje Tilžės g. 99, Šiauliuose (kuri šiuo metu yra uždaryta), nebuvo jokių įvykių, tačiau prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas. Sutiko, kad prie užkandinės, esančios Turgaus a. 13, užfiksuojama daugiau įvykių, nes ten renkasi daugiau asmenų. Taip pat paaiškino, jog visi pažeidimai, kurių pagrindu pritaikyti apribojimai UAB “Virdaras“ prekybos vietoms, nebuvo savivaldybės darbuotojų tirti, nebuvo analizuota medžiaga, kuri buvo pateikta Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Akcentavo, jog sprendimo pagrindu įvardintas 2010 m. birželio 30 d. policijos raštas, o pagrindinis motyvas – pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žmogaus mirties, įvykusios 2010 m. liepos mėnesį. Pabrėžia, jog šie du įvykiai su ginčijamu sprendimu nėra susiję bei Tarybos nebuvo akcentuoti kaip pagrindai, todėl teigė, kad tai nesuteikė teisės apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko. Nurodė, jog Taryba viešame posėdyje analizuodama Ekonomikos skyriaus pateiktą projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais darbo laiko ribojimo nagrinėjimo metu buvo nusprendusi balsuoti dėl keturių pasiūlymų, bendru sutarimu vienas pasiūlymas buvo atmestas, balsavimas vyko tik dėl trijų pasiūlymų. Pažymėjo, kad vienas pasiūlymas buvo atmestas, o dviem pasiūlymams buvo pritarta. Nurodė, kad nėra aišku, kuris iš šių dviejų pasiūlymų yra teisingesnis, neaišku, ar nors vienas iš jų buvo prieš balsavimą tinkamai apsvarstytas. Mano, kad dėl šio balsavimo procedūros pažeidimo, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad policijos atstovas patvirtino, jog rašydami raštą neanalizavo konkrečios įmonės, o rinko informaciją apie savivaldybės nurodytas prekybos įmonės vietas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 105–107). Nurodė, jog iš policijos pateiktos informacijos matyti, kad apie įvykius šalia prekybos vietos, esančios Turgaus g. 13, Šiauliai, buvo gauta 17 pranešimų, iš jų 6 dėl įvairių kūno sužalojimų, 9 dėl viešosios tvarkos pažeidimų, vienas dėl asmeninio turto vagystės. Pažymėjo, kad buvo nustatyti 4 viešosios tvarkos rimties trikdymo atvejai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnis), 2 teisės pažeidimai dėl girtų asmenų pasirodymo viešoje vietoje (ATPK 178 straipsnis), 2 pažeidimai dėl nedidelio chuliganizmo (ATPK 174 str.). Nurodė, kad 2010 m gegužės 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnį, 2010 m. liepos 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kodėl neturėtų būti panaikintas leidimas dirbti visą parą. Akcentuoja, kad prie bendrovei priklausančio baro pažeidimų daugėja ir jie sunkėja, todėl, atsakovo nuomone, policijos pateikta informacija, kuria buvo remtasi priimant Sprendimą, rodo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimais. Akcentavo, kad po Sprendimo priėmimo, kai bendrovės prekybos vietose buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, pažeidimų sumažėjo, o pažeidimų po 22 val. nebuvo užfiksuota iš viso.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariatas (toliau – ir Šiaulių m. PK) atsiliepime (b. l. 127–128) nurodė, kad atsakovui analizuojant situaciją mieste dėl viešosios tvarkos pažeidimų buvo pastebėta, kad daug iškvietimų yra dėl įvykių prie baro „Suopis“, esančio adresu Turgaus a. 13, Šiauliuose. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 8 d. raštu informavo savivaldybę, pateikė informaciją, jog per 9 mėnesius nustatyta įvairių viešosios tvarkos pažeidimų, girtų asmenų konfliktų. Pažymėjo, kad policijos ekipažai prie šio baro nurodytu laikotarpiu vyko 17 kartų. Paaiškino, kad atsižvelgdamas į tai ir siekdamas pagerinti kriminogeninę padėtį, savivaldybės prašė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visą para alkoholiniais gėrimais prekiaujančiuose baruose, dėl kurių yra gauta daugiausia iškvietimų. Teigė, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. policijos pareigūnai į Turgaus a. 13 vyko 13 kartų. Visi kiti pranešimai buvo užfiksuoti iš ligoninės arba iš kitų asmenų. Pažymėjo, kad prie baro „Suopis“, esančio Turgaus a. 13, buvo nužudytas žmogus. Paaiškino, kad konfliktas, kuris vėliau peraugo į muštynes, kilo šiame bare. Nurodė, kad dėl įvykių prie baro, esančio Tilžės g. 99, Šiauliuose, 2009 m. buvo gauti 3 pranešimai, 2010 metais buvo užregistruoti 7 telefoniniai pranešimai. Nurodė, kad prie šio baro nebuvo užfiksuota administracinių teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų, nes policijos pareigūnams nuvykus pagal šiuos pranešimus buvo išsiaiškinta vietoje. Nurodė, jog nuo to laiko, kai bendrovės prekybos vietose prekybos alkoholiu laikas buvo sutrumpintas, buvo gauti tik 3 pranešimai, ir tie pranešimai buvo gauti iki 22 val.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog įvertinus Šiaulių m. PK pateiktą medžiagą dėl 2009 m. birželio 29 d. – 2010 m. birželio 29 d. registruotų įvykių vienaip ar kitaip susijusių su UAB „Virdaras“ priklausančiomis užkandinėmis matyti, jog beveik visi viešosios tvarkos pažeidimai – tiek administraciniai teisės pažeidimai, tiek ir nusikalstamos veikos, dėl kurių iškeltos baudžiamosios bylos (Nr. 41-1-994-09, Nr. 41-1-287-10, Nr. 40-1-411-09, Nr. 41-1-714-2010), buvo įvykdyti po 22 val., nakties metu ir iki 7 val. ryto, daugeliu atveju šiuos teisės pažeidimus įvykdė neblaivūs asmenys. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas pripažino, jog prekybos alkoholiniais gėrimais laikas turi įtakos teisės pažeidimų padarymui užkandinėse bei jų prieigose. Susipažinęs su Šiaulių m. PK pateikta medžiaga bei įvertinęs viešosios tvarkos pažeidimų bei nusikalstamų veikų padarymo laiką, konfliktų tarp UAB „Virdaras“ užkandinių lankytojų laiką, teismas padarė išvadą, jog sprendimas apriboti UAB „Virdaras“ priklausančių užkandinių, esančių Turgaus a. 13, Šiauliuose, bei Tilžės g. 99, Šiauliuose, prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir nustatyti laiką nuo 8.00 val. iki 22.00 val. buvo pagrįstas ir neviršijantis įstatymo leidėjo suteiktų įgaliojimų dalyvauti koordinuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką. Teismas nurodė, kad baudžiamosiose bei administracinėse bylose esantys įrodymai nepaneigia fakto, jog yra keliamas triukšmas ar kitaip trikdoma nakties rimtis, viešoji tvarka. Teismas nurodė, jog pareiškėjui Sprendimu neatimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais, todėl nėra pagrindo manyti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas sukeltų itin sunkias neigiamas pasekmes jo veiklai, pažeistų lygiateisiškumo principą, leistų kitoms įmonėms dominuoti rinkoje. Sprendimas įvertintas kaip adekvatus siekiamam tikslui – gyventojų interesų apsaugai – nepažeidžiantis proporcingumo principo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29, 46 straipsnių nuostatų.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 143–147), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjant bylą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje, 57 straipsnio 6 dalyje bei 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ABTĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės normą. Pabrėžia, jog pareiškėjui priklausančios užkandinės yra nutolusios nuo gyvenamųjų pastatų, viešųjų visuomeninių vietų, o tai užtikrina gyventojų ir visuomenės teises į saugią aplinką. Pareiškėjas nurodo, jog dėl jam priklausančių užeigų darbo nebuvo pateikta jokių gyventojų, kitų organizacijų pretenzijų dėl darbo laiko. Teigia, jog teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kadangi policijos rašte Nr. 40-44-S-8975 „Dėl informacijos pateikimo” nurodyti viešosios tvarkos pažeidimai įvyko iki jų įmonės veiklos pradžios. Pabrėžia, jog jis, perėmęs užkandinių patalpas veiklai vykdyti, ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti visuomenės saugumą ir per veiklos laikotarpį viešosios tvarkos pažeidimų užfiksuota nebuvo, ką teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo suinteresuoto asmens atstovas. Atkreipia dėmesį, kad vienas iš Sprendimo priėmimo motyvų buvo siekis mažinti nusikalstamumą ir apriboti alkoholio vartojimą tarp nepilnamečių, tačiau mano, kad nė vienas teiginys nebuvo teisme įrodytas bei susietas su užkandinių darbu. Pažymi, kad teismo posėdžio metu Šiaulių m. PK atstovas patvirtino, jog pažeidimų užkandinėje Tilžės g. 99 nebuvo. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, jog užkandinė pradėjo veikti tik 2010 m. balandžio 16 d., į tai, kad nėra pagrindų riboti šios užkandinės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, teigia, jog ši Sprendimo dalis yra nemotyvuota ir todėl neteisėta. Paaiškina, jog teismas neatsižvelgė į skunde pateiktus argumentus ir byloje esančius įrodymus dėl Sprendimo priėmimo procedūros neatitikimo įstatymams. Pažymi, kad Sprendimas priimtas nesilaikant proporcingumo principo, pažeidžia pareiškėjo Konstitucijoje įtvirtintas teises bei teisėtus lūkesčius.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 155a–156) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sutinka su 2010 m. lapkričio 26 d. atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių m. PK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti (b. l. 151).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalyku yra Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. T-213 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nustatymo“ dalies, kuria UAB „Virdaras“ priklausančiose užkandinėse Turgaus a. 13 ir Tilžės g. 99, Šiauliuose, nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8 val. iki 22 val., teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas mano, kad nebuvo pagrindo apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką jam priklausančiose užkandinėse.
Prekyba alkoholiniais gėrimais – ūkinė veikla. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. 1997 m. vasario 13 d. nutarime (byloje, kurioje buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 ir 30 straipsnių, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 3 ir 11 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl alkoholio reklamos kontrolės“ atitikimo Konstitucijai) pažymėjo, kad tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros ir kad vienas iš būdų derinti interesus yra asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimas. Aptariamame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Apibūdindamas teisėtumo reikalavimą Konstitucijos Teismas pabrėžė, jog apribojimai turi būti nustatomi tik viešai paskelbtu įstatymu, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Sprendžiant, ar yra antroji sąlyga – būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje, būtina nustatyti ribojimo tikslus bei paskirtį ir įvertinti, ar ribojimo priemonės yra proporcingos siekiamam teisėtam tikslui.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 1 straipsnyje yra suformuluotas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia savivaldybių taryboms teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę bei policijos komisariatų pasiūlymus. Šioje teisės normoje numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiais administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nustatė įgaliojimus savivaldybių taryboms, esant reikalui, riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes (2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1449/2009).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymas 18 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme numatytų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Šiuo aspektu prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymas 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą. Taigi priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis viešojo intereso pažeidimą.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neturėjo pagrindo priimti ginčijamo sprendimo ir apriboti prekybos alkoholiu laiko, nes nebuvo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatytų sąlygų. Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka. Nustatyta, kad ginčijamą sprendimą dėl pareiškėjui priklausančių užkandinių prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo atsakovas priėmė įvertinęs Šiaulių m. PK pateiktą medžiagą apie prie pareiškėjui priklausančių prekybos alkoholiniais gėrimais vietų padaromus administracinius teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas, policijos įstaigų gaunamus pranešimus apie įvykius prie bendrovei priklausančių užkandinių.
Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką taikant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, (pvz. administracinėse bylose Nr. A261-517/2009, Nr. A756-1047/2009) yra akcentavęs, kad minėta teisės norma neįpareigoja savivaldybės nustatyti ir ištirti atitinkamus teisės pažeidimus kaip prielaidą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką; priimdama sprendimus, ji gali atsižvelgti kad ir į vieną iš įstatyme nurodytų aplinkybių. Savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose turėtų būti apribojamas prekybos alkoholiu laikas, siekiant pozityvių tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog nesant gyventojų ar organizacijų nusiskundimų, Taryba neturėjo teisinio pagrindo apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti Šiaulių m. PK pasiūlymai dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo atitinkamose prekybos vietose (b. l. 51–54) bei tokio sprendimo būtinumą pagrindžiantys argumentai. Todėl įvertinusi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytų duomenų pakako ginčijamam sprendimui pagrįsti.
Nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba, priimdama 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. T-213, atsižvelgė į Šiaulių m. PK 2010 m. birželio 30 d. rašte Nr. 40-44-S-8975 (b. l. 51–52) bei 2010 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. 40-44-S-10710 (b. l. 53–54) pateiktą informaciją, jog dėl įvykių prie UAB „Virdaras“ priklausančios užkandinės, esančios Turgaus a. 13, Šiauliuose buvo gauta 17 pranešimų. Iš jų 6 – dėl įvairių kūno sužalojimų, 9 – dėl viešosios tvarkos pažeidimų, 1 – dėl vagystės. Šiuose raštuose taip pat nurodyta, kad buvo nustatyti keturi ATPK 183 straipsnio (viešosios rimties trikdymas) pažeidimai, du ATPK 178 straipsnio (inter alia girto pasirodymas viešose vietose) pažeidimai, du ATPK 174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas), pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) bei pagal BK 129 straipsnį (nužudymas) (b. l. 51–54). Dėl įvykių prie užkandinės, veikiančios Tilžės g. 99, policijos įstaiga informavo atsakovą, kad dėl 2009 įvykių prie šios užkandinės policijos įstaigoje yra užregistruoti 3 telefoniniai pranešimai (b. l. 51–54), o 2010 metais – 7 (b. l. 128), dėl jų policijos pareigūnai vyko pranešimuose nurodytu adresu ir vietoje išsprendė kilusius konfliktus. Išdėstytus faktus patvirtina ir prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtų bylų (administracinės bylos Nr.: 40-44-5-P-502, 40P-140579-10, 41P-149474-10, 40-44-5-502, baudžiamosios bylos Nr. 41-1-714-2010, 41-1-287-10, 41-1-994-09) medžiaga bei nutarimai, priimti administracinių teisės pažeidimų bylose (administracinės bylos Nr. APT-73, APT-74, A-564-441/2010 ir kt.). Nustatyta, kad didžioji dalis nurodytų įvykių vyko po 22 val., todėl įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog prekybos alkoholiniais gėrimais laikas turi įtakos teisės pažeidimų padarymui pareiškėjui priklausančiose užkandinėse ar jų prieigose. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog sprendimas apriboti UAB „Virdaras“ užkandinių prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8 val. iki 22 val. yra pagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas neviršijantis įstatymo leidėjo suteiktų įgaliojimų. Toks ribojimas atitinka jo tikslą – užtikrinti visuomenės saugumą, siekti pozityvių, visuomenei svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes.
Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad tai, jog prie bendrovei priklausančios užkandinės, veikiančios Tilžės g. 99, Šiauliuose, nebuvo nustatyta administracinių teisės pažeidimų ar nusikalstamos veikos faktų, nėra pagrindas manyti, jog nurodytoje vietoje veikiančios užkandinės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas apribotas nepagrįstai. Pažymėtina, kad byloje esančiais objektyviais įrodymais nustatyta, kad dėl 2009 įvykių prie šios užkandinės policijos įstaigoje yra užregistruoti 3 telefoniniai pranešimai (b. l. 51–54), o 2010 metais – 7 (b. l. 128), dėl jų policijos pareigūnai vyko pranešimuose nurodytu adresu ir vietoje išsprendė kilusius konfliktus. Todėl tai, kad dėl įvykių prie užkandinės, veikiančios Tilžės g. 99, Šiauliuose, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinių teisės pažeidimų teisena, nesudaro pagrindo išvadai, kad nurodytoje vietoje nėra trikdoma viešoji tvarka, nėra pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, kitos teisės saugomos ir ginamos vertybės. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nurodytoje bendrovės prekybos vietoje taip pat buvo apribotas pagrįstai ir teisėtai.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog bendrovės valdomos užkandinės nėra susijusios su 2010 m. birželio 30 d. Šiaulių m. PK rašte Nr. 40-44-S-8975 nurodytais pažeidimais, kadangi jie įvyko iki bendrovės veiklos pradžios. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, kaip vertinamasis kriterijus, sprendžiant dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo, yra tokios prekybos vieta nepriklausomai nuo tokia veikla užsiimančio subjekto. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui neturi.
Sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindžia ir procedūriniais pažeidimais – nurodo, kad prieš priimdama sprendimą, Šiaulių miesto savivaldybės taryba nutarė balsuoti už kelis sprendimo variantus, todėl pareiškėjui nėra aišku, kuriam sprendimo projektui buvo pritarta ir ar nebuvo pažeista projektų svarstymo procedūra. Iš 2010 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolo išrašo matyti, kad buvo balsuojama tik dėl vieno sprendimo projekto (b. l. 56). Nustatyta, kad šiam sprendimo projektui (Nr. T-213) buvo pritarta balsavusių savivaldybės tarybos narių dauguma (b. l. 56). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentą dėl procedūrinių pažeidimų atmeta, kaip nepagrįstą.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo UAB „Virdaras“ apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virdaras“ apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.