- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-1307-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04901-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Vidas Stankevičius (pran.), Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- R.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei I. G. dėl pripažinimo teisės vykdyti buto rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai vykdyti pagal UAB ,,LMN architektai“ parengtus 2012-01 projektinius pasiūlymus be atsakovės sutikimo, priteisti iš atsakovės su bylos nagrinėjimu turėtas išlaidas. Nurodė, kad ginčo šalys yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendraturčiai. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 216/913 dalis žemės sklypo, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 160/913 dalis žemės sklypo. Kiti šio žemės sklypo bendraturčiai yra V. N. (buv. G., 995/9130 dalis), D. N. (995/9130 dalis), M. K. (191/913 dalis) ir O. K. (147/913 dalis). Visi bendraturčiai, įskaitant ir atsakovę, yra sudarę 2009-06-18 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią yra nustatyta, kuriomis sklypo dalims bendraturčiai naudosis ir valdys individualiai, ir kuriomis naudosis bendrai. Sutartis yra notariškai patvirtinta ir įregistruota 2009-06-22 Nekilnojamojo turto registre, todėl yra privaloma visiems bendraturčiams ir jų teisių perėmėjams. Ieškovė prieš keliolika metų (apie 1998 metus) yra atlikusi jai priklausančio buto rekonstrukciją ir jai priklausančioje sklypo dalyje įrengusi lengvų konstrukcijų priestatą – įstiklintą terasą. Statant šį priestatą, statybos reikalais rūpinosi buvęs ieškovės sutuoktinis, kuris pagal išsilavinimą yra architektas (po santuokos nutraukimo nuo 2006-12-15 butas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise). Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tokio tipo statiniui – lengvų konstrukcijų priestatui – nebuvo privalomas projektas ir leidimas statybai. Todėl ir bendraturčių sutikimo priestato statymui nebuvo reikalaujama. Tačiau priestatas tuo metu nebuvo inventorizuotas ir teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o pasikeitus statybą reglamentuojantiems teisės aktams šiuo metu to negalima atlikti be bendraturčių sutikimų. Visi Žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovę, yra pasirašę 2010-12-07 pareiškimą, patvirtintą notariškai, kuriuo yra išreiškę savo sutikimą ieškovei vykdyti jai nuosavybės teise priklausančio buto rekonstrukciją savo sklypo dalies ribose ir atlikti rekonstruotų pastatų teisinę registraciją. Atsakovė tokį pareiškimą atsisakė pasirašyti. Projektiniai pasiūlymai yra suderinti su Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi ir su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu. Šie projektiniai pasiūlymai parengti pagal faktiškai esamą seniai pastatytą priestatą, siekiant jį įteisinti. Jokių naujų statybos ar rekonstrukcijos darbų nėra vykdoma, atsakovės atsisakymas duoti sutikimą varžo ir apriboja ieškovės teises įteisinti esamą statybą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tokiu reikalavimu yra pažeidžiamos jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės teisės ir jos pačios galimybė ateityje įsiteisinti turimo leidimo pagrindu pradėtas statybas dėl to, kad bus viršytas užstatymo tankis, toks projektinis pasiūlymas, anot atsakovės, pažeidžia bendra nuosavybe esančio sklypo ribas bei mažina jo vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-25 sprendimu ieškovės R. L. ieškinį tenkino: pripažino ieškovės R. L. teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai vykdyti pagal UAB ,,LMN architektai“ parengtus 2012-01 projektinius pasiūlymus be atsakovės I. G. sutikimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad numatomas įteisinti jau pastatytas priestatas yra ieškovei priskirto naudotis sklypo ribose, prie jos nuosavybės teise turimų patalpų, į atsakovės nuosavybės teise valdomą, jai priskirtą naudotis žemės sklypą neįsiterpia. Todėl pagrindo manyti, kad projektinis pasiūlymas pažeidžia atsakovės, kaip bendraturčio teises, nėra. Teismas pažymėjo, kad projektinis pasiūlymas niekaip neviršija ir atsakovės nurodomų bendrų nuosavybės ribų bei nemažina bendros žemės sklypo vertės. Teismas sprendė, kad patalpų išsidėstymas pagal šį projektą, kaip ir pats priestatas, visiškai nepažeidžia atsakovės teisių bei jos teisėtų interesų, todėl objektyviai negali sąlygoti atsisakymo būtinumo ir tokio atsisakymo pagrįstumo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog priestato išplanavimas pažeidžia leistiną užstatymo tankį. Teismas pažymėjo, jog sutikimo davimas yra tik tam tikra projekto derinimo stadija, projekto galutinio derinimo eigoje neabejotinai bus sprendžiami ir užstatymo tankio klausimai, kurie šiam momentui yra išlaikomi. Teismas nurodė, kad atsakovės atsisakymo duoti sutikimą motyvai, paremti hipotetinėm prielaidom dėl neva galimai jai ateityje atsirasiančių trukdymų įteisinti savo pradėtas statybas, negali būti pakankamai objektyviu rodikliu toleruoti tokį jos atsisakymą bei pripažinti jį pagrįstu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakovė naujo nesudėtingo statinio statybai privalėjo gauti supaprastintą statybos projektą bei žemės sklypo bendraturčių sutikimą statybos darbams vykdyti. Tuo tarpu atlikus 2010 metais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inspektoriaus vykdomų statybos darbų patikrinimą vietoje buvo surašytas savavališkų statybų aktas Nr. SSA-00-101219-00089 2010-12-19. Pažymi, jog įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau asmeniui, nepradėjusiam tokios teisės įgyvendinti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neatliko veiksmų dėl atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimo 1998 metais, laikytina, kad ji savavališkai atliko statybos darbus ir tai patvirtina surašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos savavališkų statybų aktas Nr. SSA-00-101219-00089 2010-12-19. Nurodo, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą atsakovei jokių pasiūlymų neteikė, kaip jų neteikė ir kitiems bendraturčiams, nes projektiniai pasiūlymai parengti 2012-01, o kiti bendraturčiai sutiko 2010-12- 07, t. y. nemačius projektinių pasiūlymų. Tuo ieškovė pažeidė statytojo pareigą pateikti informaciją, kurios turi pakakti kaimynams nuspręsti, ar vykdant statybos darbus nebus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Pažymi, jog priestato įteisinimas pažeistų atsakovės teisinius interesus ir teisės aktų reikalavimus, kadangi pagal teisės aktus 900 kv. m. sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis yra 30%, t. y. 270 kv. m. Pagal atsakovės išdėstymą su statybos leidimu Nr. 533/03-0694/GR 21.54 kv. m., 2003-05-12 yra jau užstatytas žemės sklypas 30%, iš viso 281,54 kv. m. (gyv. namas 181 kv. m. unikalus numeris (duomenys neskelbtini): garažas 28,00 kv. m., unikalus numeris 10/956-0116-01-04; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 51,00 kv. m.; pastatytas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini):BT 5. priestatas 21,54 kv. m. Viso sklypo plotas yra 913 kv. m. Tai yra jau išnaudotas visas sklypo užstatymo tankis 30%. Todėl ieškovės savavališkų statybų įteisinimas pažeistų teisės aktų reikalavimus ir atimtų atsakovei galimybę įteisinti jos teisėtai pradėtas statybas. Pažymi, jog ieškovė sumažino bendrasavininkų žemės sklypo užstatymo tankumą. Sumažėjo žemės sklypo vertybė. Užstatytas priėjimas ir privažiavimas prie bendrai naudojamo gyvenamojo namo, 1940 metų statybos, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atlikus buto rekonstrukciją ir pastačius priestatą prie buto, buvo neteisėtai privatizuota ir žemė po savavališkai pastatytu priestatu (CK 4.26).
Atsiliepimas
Ieškovė R. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams CK 4.77 str. negali būti taikomas, nes jis reguliuoja visai kitus santykius. Ieškovei priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei priklauso kitas tame pačiame pastate esanti butas, adresas (duomenys neskelbtini). Šie butai yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys savo unikalius numerius, tai patvirtina byloje esantys įrodymai – Nekilnojamojo turto registro išrašai. Ieškovė su atsakove yra ne gyvenamojo namo bendraturčiai, o žemės sklypo bendraturčiai. Taigi ieškovė šiuo atveju nepadidino bendro daikto, o rekonstravo savo butą ir prie jo pastatė jos vienos individualiam naudojimui skirtą priestatą, todėl CK 4.77 str. ginčo teisiniams santykiams yra netaikytinas. Pažymi, jog ieškovė yra pateikusi projektinius pasiūlymus tiek pačiai atsakovei prieš kreipiantis į teismą, tiek prie ieškinio šioje byloje. Be to, atkreipia dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad priestatas jau yra seniai, 1998 metais, pastatytas (to fakto atsakovė neginčijo nagrinėjant bylą ir neginčija apeliaciniame skunde), ir šiuo metu ieškovė tik siekia jį įteisinti. Todėl atsakovei ir kitiems bendraturčiams yra galimybė susipažinti ne tik su planuojama statyba, bet ir su faktiniais jos rezultatais. Taigi apeliacinio skundo argumentas dėl informacijos apie planuojamą statybą atskleidimo yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, nes byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ieškovė yra įvykdžiusi tuos reikalavimus, kurie nurodomi atsakovės cituojamoje LAT praktikoje. Nurodo, kad ieškinio pateikimo metu galioję teisės aktai numatė galimybę pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir tokiu būdu, kai neteista statyba yra įteisinama parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus. Teismas teisingai pažymėjo ginčijamame sprendime, kad išpildžius tam tikrus LR statybos įstatymo reikalavimus, esama statyba gali būti įteisinta. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad atsakovės motyvas dėl neva ateityje galimai atsirasiančių trukdymų įteisinti jos pradėtas statybas yra paremtas hipotetinėm prielaidom. Pažymėtina, kad atsakovė statybos leidimą savo priestato statybai yra gavusi 2003 metais, jis faktiškai jau yra seniai pastatytas, tačiau atsakovė iki šiol jo nėra įteisinusi, t. y. nustatyta tvarka pripažinusi tinkamu naudoti ir įregistravusi Nekilnojamojo turto registre. Taip pat pažymi, kad ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai yra suderinti su Vilniaus m. Savivaldybe (2012-02-28) ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu (2012-03-02), ir iš pateiktų dokumentų yra akivaizdu, kad projektiniai pasiūlymai parengti pagal faktiškai esamą dar 1998 metais pastatytą priestatą, kad nauji statybos ar rekonstrukcijos darbai nėra vykdomi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ieškovei R. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, esantis daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Ieškovė taip pat yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė (b.l. 10-18). Pagal UAB ,,LMN architektai“ parengtus 2012-01 projektinius pasiūlymus ieškovė siekia rekonstruoti jai priklausantį butą, prie išorinės namo sienos pastatant vieno aukšto priestatą (b.l. 23-36).
Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 ir 6 punktai numato, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti be kitų dokumentų turi būti pateikiamas bendraturčių sutikimas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. CK 4.82 str. 1 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Pagal ieškovės teikiamą projektą priestatas bus pastatytas prie daugiabučio namo išorinės sienos, kuri priklauso ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise ir ant ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl ieškovė turi gauti daugiabučio namo ir žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Tokį sutikimą yra davę visi namo ir žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovę I. G. (b.l. 21,22). Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jos teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai vykdyti pagal UAB ,,LMN architektai“ parengtus 2012-01 projektinius pasiūlymus be atsakovės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, nes nenustatė jokių atsakovės teisių suvaržymo ar apribojimo ir objektyvių aplinkybių atsakovės atsisakymui pagrįsti.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, o atsakovės apeliacinį skundą atmeta dėl sekančių motyvų.
Visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai dėl jos teisių į žemės sklypą pažeidimo. Žemė sklypo planas (b.l. 19) ir ieškovės projektuojamo priestato planas (b.l. 29) akivaizdžiai patvirtina, kad priestatas bus statomas žemės sklypo dalyje plane pažymėtoje indeksu A1, kuria pagal 2009-06-18 Žemės sklypo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį naudojasi ieškovė R. L. (b.l. 12-17).
Ieškovės projektuojamas priestatas netrukdo atsakovei statyti namo priestatą pagal statybos leidimą Nr. 533/03-0694/GR, nes abu priestatai neturi funkcinio ir kitokio tarpusavio ryšio (b.l. 33, 36, 43). Taigi atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į namo bendro naudojimo objektus taip pat nėra pažeidžiamos.
Apeliantės argumentai, kad ieškovės atlikti rekonstrukcijos darbai yra neteisėti, kad nagrinėjant bylą nebuvo įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos neturi reikšmės bylos nagrinėjimui, nes šioje byloje yra nagrinėjamas ne ieškovės atliktų rekonstrukcijos darbų teisėtumo klausimas, bet atsakovės atsisakymo leisti atlikti pastato rekonstrukciją teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.