- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-375/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- L. M. V., A. V., R. B.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. dalyje nuosprendžio, kuriuo:
L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo G. V. epizode) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro įgaliojimo pagaminimo G. V. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikro įgaliojimo pagaminimo A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo A. Ž. , A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikrų dokumentų, įgaliojimų, pagaminimo A. Ž. , A. A. ir A. R. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.
L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
L. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (dėl netikrų dokumentų, įgaliojimų, pagaminimo B. G. ir Č. G. epizode), ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė L. M. V. paskirta - laisvės atėmimas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. V. nuteistas už tai, kad bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais R. B. , P. T. , A. V. ir S. C. 2002 m. gruodžio 18 d. pagamino netikrą dokumentą, įgaliojimą, kurį panaudojus AB bankui ,,Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala.
S. C. suteikus informaciją apie savo anketinius duomenis, reikalingus netikro dokumento, įgaliojimo, pagaminimui, R. B. , A. V. ir P. T. , veikdami per R. B. , 2002 m. gruodžio 18 d. bute, esančiame (duomenys neskelbiami), šiuos duomenis, notaro patvirtintą įgaliojimą, kurį R. B. iš anksto buvo įgijęs kaip pavyzdį tikslu gaminti netikrus dokumentus, bei gautą informaciją apie G. V. anketinius duomenis, jo sąskaitą perdavė L. M. V. ir užsakė pagaminti netikrą įgaliojimą. Pastarasis, vykdydamas gautą užsakymą, už 200 litų atlygį tą pačią dieną tame pačiame bute pagal pateiktus duomenis ir įgaliojimo pavyzdį kompiuteriu atspausdino netikrą įgaliojimą, kuriuo G. V. įgaliojo S. C. valdyti, naudotis ir disponuoti G. V. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitoje Nr. XXXXX. L. M. V. atspausdinus netikrą įgaliojimą, R. B. tą pačią dieną Kaune jį patvirtino netikru notarės Z. K. antspaudu ir tą pačią dieną pasirašė šiame įgaliojime vietoje notarės Z. K. ir G. V. , klastodamas jų parašus. Dėl to šis netikras dokumentas buvo panaudotas sukčiaujant ir AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala – iš jo kliento G. V. sąskaitos apgaule įgyti 20000 JAV dolerių (67348 litai).
R. B. , P. T. , A. V. ir S. C. veikdami organizuotoje grupėje, padedant A. R. , V. P. ir L. M. V. , 2002 m. gruodžio 20 d., apie 16.00 val., AB banko „Hansa – LTB“ Vilniaus regiono skyriaus Vilniaus klientų aptarnavimo centre, esančiame Vilniuje, Gedimino pr. 26, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš G. V. sąskaitos Nr. XXXXXX įgijo didelės vertės svetimą turtą, 20000 JAV dolerių (67348 litus).
L. M. V. nuteistas už tai, kad, organizavus R. B. , 2002 m. gruodžio 24 – 27 d. laikotarpiu pagamino netikrą dokumentą, įgaliojimą, kurį panaudojus AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala.
R. B. , gavęs informaciją apie A. R. anketinius duomenis, jo sąskaitą AB banke „Hansa – LTB“ bei informaciją apie suklastoto R. K. Lietuvos Respublikos piliečio paso rekvizitus, reikalingus netikro dokumento, įgaliojimo, pagaminimui, 2002 m. gruodžio 24 – 27 d. laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbiami), šiuos duomenis perdavė L. M. V. ir užsakė pagaminti netikrą įgaliojimą. Pastarasis, vykdydamas gautą užsakymą, tą pačią dieną tame pačiame bute pagal pateiktus duomenis ir turimą pavyzdį kompiuteriu atspausdino netikrą įgaliojimą, pagal kurį A. R. įgaliojo R. K. valdyti, naudotis ir disponuoti A. R. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitoje Nr. XXXXX. Dėl to šį, netikrą dokumentą, panaudojus sukčiaujant AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala – iš jo kliento A. R. sąskaitos apgaule įgyti 40000 litų.
R. B. , A. V. , I. K. , V. G. veikdami organizuotoje grupėje su nuo teismo pasislėpusiu asmeniu, padedant L. M. V. , 2002 m. gruodžio 27 d., apie 14.21 val., AB banko „Hansa – LTB“ Kauno regiono skyriaus Savanorių Klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Savanorių pr. 241, Kaune, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš A. R. sąskaitos Nr. XXXXX įgijo didelės vertės svetimą turtą 40000 litų.
L. M. V. nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais R. B. ir A. V. , 2002 m. gruodžio 30 – 31 d. laikotarpiu pagamino tris netikrus dokumentus, įgaliojimus, kuriuos panaudojus AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala.
R. B. ir A. V. , gavę informaciją apie A. Ž. , A. A. ir A. R. anketinius duomenis, jų sąskaitas AB banke „Hansa – LTB“ bei informaciją apie suklastoto G. J. Lietuvos Respublikos piliečio paso rekvizitus, reikalingus netikro dokumento, įgaliojimo, pagaminimui, 2002 m. gruodžio 30 – 31 d. laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbiami), šiuos duomenis perdavė L. M. V. ir užsakė pagaminti tris netikrus įgaliojimus. Pastarasis, vykdydamas gautą užsakymą, tą pačią dieną tame pačiame bute pagal pateiktus duomenis ir turimą pavyzdį kompiuteriu atspausdino tris netikrus įgaliojimus, pagal kuriuos A. Ž. , A. A. ir A. R. įgaliojo G. J. valdyti, naudotis ir disponuoti A. Ž. , A. A. ir A. R. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitose Nr. XXXXX, XXXXX ir XXXXX. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. B. tą pačią dieną tame pačiame bute šiuos tris netikrus įgaliojimus patvirtino netikru notarės Z. K. antspaudu bei juose pasirašė vietoje notarės Z. K. ir įgaliojimų davėjų A. Ž. , A. A. ir A. R. , klastodamas jų parašus. Dėl to, šiuos netikrus dokumentus panaudojus sukčiaujant, AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala – iš jo klientų A. Ž. , A. A. ir A. R. sąskaitų apgaule įgyta atitinkamai 8000, 13000 ir 8000 litų.
R. B. , A. V. , I. K. , V. G. veikdami organizuotoje grupėje su nuo teismo pasislėpusiu asmeniu, padedant L. M. V. , 2002 m. gruodžio 31 d., apie 11.22 val., AB banko „Hansa – LTB“ Vilniaus regiono skyriaus Elektrėnų klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame Rungos g. 12, Elektrėnuose, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš A. Ž. sąskaitos Nr. 10016520995 įgijo 8000 litų. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 12.38 val. AB banko „Hansa – LTB“ Vilniaus regiono skyriaus Karoliniškių Klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame Sausio 13 – osios g. 2, Vilniuje, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš A. A. sąskaitos Nr. XXXXX įgijo 13000 litų ir apie 13.52 val., AB banko „Hansa – LTB“ Vilniaus regiono skyriaus Akropolio Klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, apgaule iš A. R. sąskaitos Nr. XXXXX įgijo 8000 litų, tokiais savo veiksmais padarydami AB bankui „Hansa – LTB“ bendrą 29000 litų žalą.
L. M. V. nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais R. B. ir A. V. , 2002 m. gruodžio 31 d. – 2003 m. sausio 3 d. laikotarpiu pagamino du netikrus dokumentus, įgaliojimus, kuriuos panaudojus AB bankui Hansa – LTB buvo padaryta didelė žala.
R. B. ir A. V. , gavę informaciją apie B. G. ir Č. G. anketinius duomenis, jų sąskaitas AB banke „Hansa – LTB“ bei informaciją apie G. Č. Lietuvos Respublikos piliečio paso rekvizitus, reikalingus netikro dokumento, įgaliojimo, pagaminimui, 2002 m. gruodžio 31 d. – 2003 m. sausio 3 d. laikotarpiu, bute, esančiame (duomenys neskelbiami), šiuos duomenis perdavė L. M. V. bei užsakė pagaminti du netikrus įgaliojimus. Pastarasis, vykdydamas gautą užsakymą, tą pačią dieną tame pačiame bute pagal pateiktus duomenis ir turimą pavyzdį kompiuteriu atspausdino du netikrus įgaliojimus, pagal kuriuos B. G. ir Č. G. įgaliojo G. Č. valdyti, naudotis ir disponuoti B. G. ir Č. G. priklausančiais piniginiais indėliais su palūkanomis, esančiais sąskaitose Nr.XXXXX ir XXXXX. Be to, tęsdamas šią nusikalstamą veiką, R. B. tą pačią dieną Kaune šiuos du netikrus įgaliojimus patvirtino netikru notarės Z. K. antspaudu bei juose pasirašė vietoje notarės Z. K. ir įgaliojimų davėjų B. G. ir Č. G. , klastodamas jų parašus. Dėl atliktų veiksmų šiuos, netikrus dokumentus, panaudojus sukčiaujant AB bankui „Hansa – LTB“ buvo padaryta didelė žala – iš jo klientų B. G. ir Č. G. sąskaitų apgaule įgyta atitinkamai 7000 litų ir 10177 JAV dolerių (33670,60 litų).
R. B. , A. V. , I. K. , S. C. veikdami organizuota grupe su nuo teismo pasislėpusius asmeniu, padedant L. M. V. , 2003 m. sausio 3 d., apie 16.13 val., AB banko „Hansa – LTB“ Vilniaus regiono skyriaus G. K. aptarnavimo poskyryje, esančiame Kovo 11 – osios g. 39 b, Grigiškėse, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš B. G. sąskaitos Nr. XXXXX įgijo 7000 litų. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 18.00 val., AB banko „Hansa – LTB“ Vilniaus regiono skyriaus Akropolio Klientų aptarnavimo poskyryje, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai iš Č. G. sąskaitos Nr. XXXXX įgijo didelės vertės svetimą turtą – 10177 JAV dolerių (33670,60 litų) tokiais savo veiksmais padarydami AB bankui „Hansa – LTB“ didelę 40670,60 litų materialinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. M. V. , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 313 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005-05-11 nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir dėl jo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog jis dalyvavo netikro dokumento pagaminime ir sukčiavime kaip vykdytojas ir padėjėjas, yra nepagrįsta. Apeliantas pripažįsta, kad jis, R. B. prašymu, atspausdino kelis įgaliojimų projektus pagal jam pateiktą pavyzdį ir duotus asmens duomenis. Tai buvo 2002 m. gruodžio mėnesį ir R. B. paaiškinimas, kad notarinėse kontorose metų pabaigoje yra daug žmonių ir nespėjama paruošti dokumentų, apeliantą patenkino. Pasak apelianto, atspausdintas įgaliojimo projektas nėra dokumentas. Jam nebuvo žinoma, kad įgaliojimų projektai nebus pateikiami notarui patvirtinti. Jokio atlygio už suteiktą draugišką paslaugą apeliantas negavo. Apeliantas mano, kad teisiamojo A. V. parodymai turi būti vertinami kritiškai. A. V. nurodė, kad iš R. B. žodžių jam buvo žinoma, jog apeliantas žinojo, kas bus daroma su įgaliojimų projektais ir, kad apeliantui buvo sumokėta 200 litų. R. B. šiuos A. V. parodymus paneigė, anot apelianto, teisingai nurodydamas, kad jis apeliantui niekada nesakė, jog įgaliojimų projektai bus suklastoti, niekada apeliantui nemokėjo jokio atlygio, niekada to nesakė A. V. . Šiuos R. B. žodžius patvirtina ir jo bei kitų teisiamųjų veiksmai, kurie rodo, kad R. B. nenorėjo, jog apeliantui būtų žinomas tolesnis įgaliojimų projektų panaudojimas. A. V. patvirtino, kad notarės parašas buvo klastojamas bei uždedamas padirbtas antspaudas ne prie apelianto, kai jis atidavė įgaliojimų projektus, o kitose vietose, automobilyje bei kitų teisiamųjų butuose. Tai rodo, kad apeliantui tikrai nebuvo žinoma apie įgaliojimo projektų klastojimą bei tolesnį jų panaudojimą.
Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad jis pagamino netikrą dokumentą, nes įgaliojimo projekto paruošimas, nežinant, kad jis bus klastojamas ir kaip bus panaudotas, negali būti traktuojamas kaip netikro dokumento pagaminimas. Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog jis su kitais asmenimis dalyvauja bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje, suvokia jos padarinius, susitaria tarpusavyje ir kita. Anot apelianto, teismas pripažino, kad nusikalstamoje veikoje, sukčiavime, jis dalyvavo kaip padėjėjas. Tačiau tokiam teiginiui nėra įrodymų, kad jis kartu su kitais teisiamaisiais siekė bendrų nusikalstamų padarinių, norėjo veikti kartu su kitais bendrininkais ir jam buvo žinomi tolesni kitų teisiamųjų veiksmai. Apeliantas teigia, jog tai, kad jo paruošti įgaliojimų projektai buvo klastojami ir kaip apgaulės priemonė panaudoti sukčiavimui jam tapo žinoma tik po to, kai nusikalstama veika buvo baigta. Anot apelianto, teismas dėl jo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik spėjimu, kad jis turėjo suvokti kitų teisiamųjų tikslus, nepagrįsdamas, kokiais kriterijais remiantis apeliantui tai turėjo būti žinoma.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartimi atmetė R. B. , A. V. , I. K. , P. T. , V. G. , L. M. V. , S. C. apeliacinius skundus. Šią nutartį kasacine tvarka apskundė tik L. M. V. .
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 13 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 1 d. nutarties dalį dėl L. M. V. nuteisimo ir bylą dėl jo skundo perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo L.M. V. apeliacinį skundą, nes apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra teisiškai pagrįsto įtikinamo sprendimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nustatytų bylos aplinkybių ir jų įrodomumo bei bylos tyrimo išsamumo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje paviršutiniškai, bendro pobūdžio pareiškimais atsakyta į nuteistojo L.M. V. apeliacinio skundo motyvą dėl kaltės, tiesiog konstatuota, kad apelianto kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, įrodyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad nuteistojo parodymų interpretacija nėra pakankamas argumentas išvadai, kad L.M. V. suvokė savo veiksmus kaip nusikalstamus. Teigiama, jog apeliacinės instancijos teismo išvada apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, kiek tai susiję su L.M. V. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (kaip padėjėjas sukčiauti), nepakankamai argumentuota, todėl neįtikinama, kadangi ši aplinkybė reikalauja įrodyti, kad visų bendrininkų veiksmų visumą jungia vieninga tyčia.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje tik pakartojamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados ir motyvai dėl nusikalstamų veikų aplinkybių bei jų kvalifikavimo, tačiau nepateikiamas jų vertinimas. Neapsvarstytas klausimas dėl nusikaltimų bendrininko A. V. parodymų, kaip įrodymų pakankamumo, taip pat A. V. ir paties L.M. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumo.
Pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. M. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas laikomas apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Veika kvalifikuojama pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu apgaule savo ar kitų naudai įgyjamas didelės vertės svetimas turtas ar turtinė teisė, išvengiama didelės vertės turtinės prievolės arba ji panaikinama. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. L.M. V. nuteistas už tai, kad bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais R. B. , P. T. , A. V. ir S. C. 2002 m. gruodžio 18 d. pagamino netikrą dokumentą - įgaliojimą, taip pat 2002 m. gruodžio 24 – 27 d. laikotarpiu, organizavus R. B. , pagamino netikrą dokumentą – įgaliojimą, 2002 m. gruodžio 30 – 31 d. laikotarpiu, bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais R. B. ir A. V. , pagamino tris netikrus dokumentus - įgaliojimus, 2002 m. gruodžio 31 d. – 2003 m. sausio 3 d. laikotarpiu, bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais R. B. ir A. V. , pagamino du netikrus dokumentus – įgaliojimus. Panaudojus L.M. V. pagamintus netikrus dokumentus – įgaliojimus, buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas, pagrobti pinigai iš sąskaitų AB banke Hansa – LTB, t.y. L.M. V. nuteistas už padėjimą sukčiauti bei netikrų dokumentų pagaminimą. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Pagalba visada teikiama konkrečiam bendrininkui arba visiems bendrininkams ir nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais.
Byloje yra neginčijamai nustatyta, jog L.M. V. veikoje yra objektyvieji nusikaltimų - sukčiavimo ir netikrų dokumentų pagaminimo sudėties požymiai, to apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis, t. y. L.M. V. prisipažino R. B. prašymu atspausdinęs kelis įgaliojimų tekstus pagal jam pateiktą pavyzdį ir duotus asmens duomenis, kurie vėliau, kaip apgaulės priemonė, buvo panaudoti įgyjant didelės vertės svetimą turtą. L.M. V. veiksmai – netikrų dokumentų – įgaliojimų pagaminimas susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais. Nuteistasis L.M. V. ginčija pagamintų netikrų dokumentų – įgaliojimų kiekį, nurodo, jog jis atspausdino ne daugiau kaip penkis įgaliojimus, juos spausdino tik iki 2002 m. Kalėdų, kadangi 2002 m. gruodžio 27 d. pardavė savo kompiuterį.
Pripažįstant asmenį kaltu, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Padėjimas sukčiauti ir netikrų dokumentų gaminimas padaromi tik esant tiesioginei tyčiai. Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:
- jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti;
- jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.
Byloje būtina nustatyti, ar L.M. V. , spausdindamas dokumentus – įgaliojimus, suvokė, jog šiais savo veiksmais padeda kitiems asmenims apgaule užvaldyti svetimą turtą, suprato, kad jo pagaminti netikri įgaliojimai bus panaudoti sukčiavime dėl ko atsiras Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir to norėjo bei siekė. L.M. V. tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog įgaliojimus spausdino R. B. prašymu, tačiau niekada nežinojęs, kur tie įgaliojimai bus panaudoti ir nesupratęs, jog įgaliojimai bus naudojami neteisėtai. Iš objektyviosios pusės L.M. V. atliko techninį darbą, surašant netikrų dokumentų tekstą, vėliau šie dokumentai, suklastojus notarų parašus ir antspaudus, buvo panaudoti apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą. L.M. V. veikos teisinis vertinimas priklauso nuo to, koks yra nustatytas L.M. V. psichinis santykis su jo padaryta veika, t. y. L.M. V. veika gali būti kvalifikuojama kaip nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnį tik tuo atveju, kai yra įrodyta, jog L.M. V. , rašydamas netikro dokumento (įgaliojimo) tekstą, suvokė, kad tokiais savo veiksmais gamina netikrą dokumentą, kuris vėliau bus panaudotas apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą ir siekė padėti sukčiavimo vykdytojams užvaldyti svetimą turtą. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino įrodymų apie L.M. V. psichinį santykį su daroma veika visetą ir padarė teisingą išvadą, jog L.M. V. , rašydamas kompiuteriu netikrų dokumentų tekstus, suvokė, jog jo rašyti dokumentai (įgaliojimai) bus panaudoti apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą ir to siekė, gaudamas už savo veiksmus tam tikrą materialinį atlyginimą.
Nuteistasis A. V. tiek pirmos instancijos teisme, tiek apklausiamas apeliacinės instancijos teisme vienodai, nuosekliai ir neprieštaringai parodė, kad visų suklastotų įgaliojimų tekstus (G. V. , A. R. , A. Ž. , A. A. , A. R. , B. G. , Č. G. vardu) surašė kompiuteriu L.M. V. . A. V. parodė, jog L.M. V. žinojo, kokiu tikslu bus panaudoti jo surašyti įgaliojimų tekstai, t. y. iš bankų sąskaitų užvaldant svetimus pinigus. A. V. parodė, kad pinigų iš A. Ž. , A. A. ir A. R. banko sąskaitų neteisėto užvaldymo epizode ant L.M. V. surašytų įgaliojimų tekstų nuteistasis R. B. antspaudus uždėjo ir už notarą pasirašė L.M. V. bute pastarojo akivaizdoje. Be to, A. V. parodė, kad būtent L.M. V. sugalvojo ir kitiems bendrininkams pasiūlė naudoti tokią sukčiavimo schemą, t. y. nuiminėti pinigus iš svetimų banko sąskaitų, panaudojant suklastotus dokumentus. A. V. parodymų tikrumą patvirtina ir paties L.M. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 13 – 17, 18 – 20), kad L.M. V. suvokė, jog jo surašomi įgaliojimai naudojami užvaldant svetimus pinigus. L.M. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl šių jo parodymų negalima traktuoti kaip savarankiškų įrodymų, tačiau jie gali būti perskaitomi kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti (Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju perskaityti L.M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, visiškai patvirtina nuteistojo A. V. parodymų tikrumą. L.M. V. nusikalstamos veikos intensyvumas – netikri įgaliojimai buvo spausdinami beveik kiekvieną dieną – nuo 2002 m. gruodžio 18 d. iki 2003 m. sausio 3 d. buvo pagaminti septyni netikri įgaliojimai taip pat leidžia daryti išvadą, kad L.M. V. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį.
Kolegija daro išvadą, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog nuteistasis L.M. V. , surašydamas netikrų dokumentų (įgaliojimų) tekstus, suvokė, kad tokiu būdu gamina netikrą dokumentą, kuris vėliau bus panaudotas užvaldant svetimą turtą (pinigus) ir tokiais savo veiksmais siekė padėti bendrininkams apgaulės būdu užvaldyti svetimus pinigus, t. y. L.M. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje.
L.M. V. teigia, jog įgaliojimų surašė mažiau negu jam inkriminuojama, negalėdamas nurodyti tikslaus skaičiaus, tačiau, kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti nuteistojo A. V. parodymais, kad visų netikrų įgaliojimų, kurie buvo naudojami paimant pinigus iš svetimų bankų sąskaitų, tekstus surašė nuteistasis L.M. V. , todėl pirmos instancijos teismas teisingai L.M. V. inkriminavo visus jo nusikalstamos veikos epizodus.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas L.M. V. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą, nepadarė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. M. V. apeliacinį skundą atmesti.