Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2017 m. kovo 14 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2017 m. birželio 25 d., apie 00.25 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 114 punktų reikalavimus vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio kraujyje) važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

K. R. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje (prie savo namo) jis ėjo pasiimti iš automobilio daiktų ir norėjo perstatyti automobilį iš balos į sausą vietą. Pradėjus važiuoti, automobilis įstrigo, pagazavo ir nespėjęs sustabdyti kliudė kitą stovintį automobilį, kurį apgadino. Kito privažiavusio automobilio asmenys iš jo atėmė automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Buvo neblaivus. Jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, neturėjęs jokių nusižengimų, negali paaiškinti savo poelgio. Labai gailisi dėl savo poelgio. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes žmona važinėja. Automobilis registruotas jo vardu, įsigytas už šeimos pajamas 2012 m. gegužės 5 d. Jo vairavimo stažas 35 metai. Jis gauna invalidumo išmoką, žmona dirba, moka buto paskolą, namo renovaciją. Bendros šeimos pajamos – 500 Eur.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio E. R.2017 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. birželio 25 d., 00.35 val. iš VPK budėto buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas ketina užvesti automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį ir ketina važiuoti, tačiau jam nepavyksta, stovi kieme skersai. Įvykio vietoje rado susidūrusius automobilius „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėja D. V., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad matė kaip automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas akivaizdžiai girtas važiavo. Įvykio vietoje R. S. alkotesterio pagalba nustatyta 2,33 prom. girtumas (b. l. 4);

- 2017 m. birželio 25 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) kiemas, kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas automobilių „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubraižytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 9-15);

- 2017 m. birželio 25 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti jų apgadinimai (b. l. 16-20, 25-29);

- liudytojas J. T. parodė, kad 2017 m. birželio 25 d., apie 00.25 val. Kaune, važiavo kaip keleivis automobiliu „VW Passat“ (duomenys neskelbtini). Vairavo jo draugė D. V.. Važiuojant kiemuose pro namą Nr. 33, ant pravažiavimo pastebėjo skersai stovintį automobilį „Toyota Avensis“, žalios spalvos „universalas“, įjungtu varikliu, įjungtomis artimųjų žibintų šviesomis. Buvo tamsus paros metas, kiemas neapšviestas, asfaltas šlapias, lijo lietus. D. V. žalios spalvos automobilio vairuotojui signalizavo tai ilgosiomis tai trumposiomis šviesomis, kad jis atlaisvintų jiems pravažiavimą, tačiau jo vairuotojas į tai nereagavo, po to D. V. įjungė ilgąsias šviesas, vairuotojas sureagavo, draugė jas išjungė, sustoję stovėjo trumposiomis šviesomis ir laukė kol juos praleis. Iš pradžių vairuotojas bandė pavažiuoti į priekį, bet automobilio variklis užgeso ir jis liko stovėti. Kilus įtarimui, kad automobilio vairuotojas gali būti išgėręs, jis priėjo prie jo, už vairo sėdėjo vyras, nereaguojantis į aplinką, sklido alkoholio kvapas. Jam priėjus, jis bandė važiuoti toliau, tačiau jis atėmė automobilio raktelius ir neleido žalios spalvos automobilio vairuotojui tokios būklės vairuoti. Pranešė draugė policijai. Būdamas prie automobilio „Toyota Avensis“, jis pastebėjo automobilio duženas, ir greta šaligatvio ir „Toyota Avensis“ paliktą stovėti, apgadintą automobilį „Seat Atea“, apgadinta galine dalimi – išdaužtas dešinės pusės žibintas, nubrozdinta galinio bamperio dešinė pusė. Tarp „Toyota Avensis“ ir „Seat Altea“ buvo nedidelis atstumas vos jam praeiti, iki 1 metro atstumas (b. l. 40-41);

- liudytoja D. V. parodė, kad 2017 m. birželio 25 d., apie 00.25 val. Kaune, važiavo vairuodama automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), per kiemus. Kartu kaip keleivis važiavo jos draugas J. T., kuris sėdėjo priekyje greta jos. Važiavo įjungtomis artimųjų žibintų šviesomis, 5-10 km/h greičiu, lėtai, nes buvo tamsus paros metas, lijo lietus, asfaltas šlapias, kiemai neapšviesti ir matomumas blogas, be to, važiavo gyvenamųjų namų kiemais. Važiuojant kiemuose pro namą Nr. 33, ant pravažiavimo pastebėjo skersai jo stovintį automobilį „Toyota Avensis“, žalios spalvos „universalas“, įjungtu varikliu, įjungtomis artimųjų žibintų šviesomis. Signalizavo minėto automobilio vairuotojui tai ilgosiomis tai trumposiomis šviesomis, kad jis atlaisvintų jai pravažiavimą ir galėtų važiuoti toliau. Tačiau „Toyota Avensis“ automobilio vairuotojas į tai nereagavo, po to įjungė ilgąsias šviesas, vairuotojas sureagavo, dėl ko ji vėl įjungė trumpąsias šviesas ir sustojus stovėjo, laukė kol vairuotojas ją praleis, pasitrauks. Iš pradžių vairuotojas bandė pavažiuoti į priekį, bet „Toyota Avensis“ automobilio variklis užgeso ir jis liko stovėti, bandė dar kartą važiuoti, bet vėl sustojo. Kilus įtarimui, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, Justas priėjo prie jo, o ji liko savo automobilyje ir stebėjo. Justas grįžo prie jos ir pasakė, kad „Toyota Avensis“ automobilio vairuotojas yra neblaivus ir ji paskambino policijai. Iškvietus policiją ir išlipus iš savo automobilio, pastebėjo prie automobilio „Toyota Avensis“ galinės dalies duženas ir greta prie šaligatvio ir „Toyota Avensis“ paliktą stovėti, apgadintą automobilį „Seat Altea“, kurio buvo apgadinta galinė dalis. „Toyota Avensis“ ir „Seat Altea“ buvo vienas nuo kito nedideliu atstumu ir galinėmis dalimis vienas į kitą. „Seat Altea“ buvo išdaužtas dešinės pusės žibintas, nubrozdinta, įlenkta galinio bamperio dešinė pusė. „Toyota Avensis“ vairuotojas nesiorientavo aplinkoje. Pati nenukentėjo, eismo įvykio nebuvo, jos automobilio susidūrimo kontakto su „Toyota Avensis“ nebuvo, turtinės, moralinės žalos nepatyrė (b. l. 44-45);

- liudytojas P. A. parodė, kad 2017 m. birželio 25 d. apie 10 val. išėjęs į (duomenys neskelbtini) kiemą rado apgadintą savo automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo apgadintas galinis bamperis, galinis dešinės pusės žibintas, galinis dešinės pusės sparnas. 2017 m. birželio 24 d., apie 20-21 val. paliko minėtą automobilį minėtoje aikštelėje be jokių apgadinimų. Dėl šio eismo įvykio patyrė turtinės žalos, kuri jam pilnai atlyginta, žalą vertina kaip mažareikšmę. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į eismo įvykio draudimo bendrovę, kuri jam žalą pilnai atlygino, sumokėjo už automobilio remontą. Šiuo metu automobilis suremontuotas, žala atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi (b. l. 47);

- VĮ „Regitra“ išrašas, kuriame matyti, jog automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21);

- alkotesterio parodymai 2017 m. birželio 25 d., 00.48 val. R. S. nustatytas 2.32 promilių girtumas (b. l. 35);

- 2017 m. birželio 29 d. Valstybinės tesimo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6354/2017 nurodyta, kad R. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio (b. l. 37).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo nuosekliais parodymais, objektyviais duomenimis – alkotesterio kvitu, specialisto išvada, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. S. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,45 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad buvo neblaivus, norėjo perstatyti automobilį ir kliudė kitą automobilį. Pripažintina, kad R. S. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė, tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai, apgadino kitą stovėjusį automobilį. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas R. S. ir J. K. S. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato (b. l. 80, 81). Laiduotoja J. K. S. nurodė, kad ji gyvena kartu su kaltinamuoju, žino apie kaltinamojo padarytą veiką, neigiamai tai vertina, šiuo metu jam visiškai neleidžia vartoti alkoholio, jos vyras klauso. Ji pati neteista, dirbanti.

Prokuroras baigiamosiose kalbose prašė prašymą dėl laidavimo atmesti, nes kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, tai neatitinka BK 40 straipsnio sąlygų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog R. S. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nagrinėjant bylą buvo gautas jo sutuoktinės J. K. S. prašymas perduoti R. S. jos atsakomybei pagal laidavimą. Taip pat teismas laiko nustatytomis sąlygas, kad kaltinamojo R. S. šia nusikalstama veika turtinė žala atlyginta, apgadinto automobilio savininkas pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi, bei, kad kaltinamasis R. S. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ką teismas pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tačiau, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina, kad jis būtų pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. buvo nuteistas 2016 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2017 m. kovo 14 d. bausmę atlikęs.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. S. turėdamas didelę vairavimo patirtį, būdamas girtas, vairavo automobilį namo kieme ir kliudė kitą stovėjusį automobilį. R. S. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nulemta kaltinamojo elgesio, būtent dėl girtumo kaltinamasis kliudė automobilį, būdamas tokio girtumo būsenoje kaltinamasis tik sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių dėka išvengė sunkių pasekmių. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Nors kaltinamasis anksčiau nėra baustas už vairavimą išgėrus, jis teigia alkoholį vartojantis saikingai, tačiau ankščiau jo padaryta nusikalstama veika apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, ir jo įvykdytos veikos faktinės aplinkybės – vairavo automobilį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,45 promilių girtumas, kas ženkliai viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė), leidžia daryti išvadą, kad R. S. įvairiose gyvenimiškose situacijose yra linkęs priimti ypač rizikingus ir neteisėtus sprendimus, nejausdamas jokios atsakomybės nei dėl savo, nei dėl aplinkinių saugumo ir nevertindamas savo veiksmais keliamos grėsmės visuomenei. Kadangi nėra nustatyta viena iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų laidavimo taikymui, laidavimas R. S. atžvilgiu netaikytinas.

Dėl nurodytų priežasčių teismas plačiau neanalizuos laiduotoja prašančios būti J. K. S. tinkamumo klausimo, kadangi visų būtinų sąlygų nebuvimas bet kokiu atveju užkerta kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Bausmės skyrimas

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs jis prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), jis ankščiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 56-57), administracine tvarka nebaustas (b. l. 58), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas (b. l. 61, 63), nedirba, registruotas darbo biržoje, turi neįgalumą. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. S. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p., nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija), jos dydį nustatant mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį (vidurkis siekia 225 MGL). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, kaltinamojo teigimu yra neįgalus, įvertinus gaunamas šeimos pajamas, teismas nustato didesnį, nei įstatymo numatytą terminą, savanoriškam baudos sumokėjimui.

Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

K. R. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę nakties metu, namo kieme, kliudė kitą automobilį, sustojo skersai pravažiavo, dėl ko negalėjo pravažiuoti kitas automobilis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,45 promilių etilo alkoholio (vidutinis nuo 1,51 iki 2,5 promilės)), artimas sunkiam girtumui. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie R. S. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo dydį nustatant didesnį už galimo skirti termino vidurkį (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismas nemato galimybės baudžiamojo poveikio priemonę taikyti minimaliam terminui. Šiuo atveju pažymėtina, kad netgi traukiant asmenį švelnesnėn atsakomybėn (administracinėn) už vairavimą esant lengvam girtumui įstatymas numato specialiosios teisės atėmimą nuo vienerių metų iki pusantrų metų.

K. R. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtame voke prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

K. R. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad R. S. vairuotas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Teismai savo sprendimuose akcentuoja, jog BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

N. R. S. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nėra baustas, nagrinėjamoje byloje kaltę pripažino, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau tai nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo. Išvardintos aplinkybės buvo svarbios individualizuojant bausmę, parenkant bausmės rūšį, nustatant jos dydį, išdėstytos aplinkybės kartu su kitomis buvo įvertintos, jos visumoje nulėmė teismo sprendimą paskirti R. S. švelniausią bausmės rūšį, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už vidurkį (iš esmės labiau artimą žemutinei ribai).

Išnagrinėtoje byloje neginčytinai įrodyta, kad R. S. vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,45 prom. etilo alkoholio, be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Dėl išdėstytų aplinkybių kaltinamojo R. S. automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. R. S. padarė tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. birželio 25 d. buvo nutransportuotas ir perduotas saugoti į policijos saugomą aikštelę (b. l. 23, 24), o 2017 m. rugpjūčio 1 d. prokuroro nutarimu R. S. grąžintas (perduotas) laikinai saugoti, įspėjant dėl atsakomybės pagal BK 246 straipsnį (b. l. 31-32, 34), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (b. l. 21).

R. S. kardomoji priemonė nepaskirta, jis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

– konfiskuoti R. S. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas laikinai saugoti R. S..

I. R. S., kad baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomosios priemonės neskirti.

R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (prisegtame voke prie galinio bylos viršelio), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.