Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis savo įmonėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. sausio 21 d. apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,47 promilių neblaivumas) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu stumdydamas savo sugyventinę V. D. ir tyčia vieną kartą stikliniu buteliu suduodamas jai į kairiąją ranką, nesunkiai ją sužalojo, padarydamas nukentėjusiajai V. D. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kairio alkūnkaulio skeveldrinį lūžį su poodine kraujosruva dilbio alkūniniame paviršiuje, t.y. šiais veiksmais V. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis V. S. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir teisme bei ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 65-66) paaiškino, kad gyvena kartu su sugyventine V. D. bute, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Kartu gyvena trejus metus, butas priklauso sugyventinei. 2016-01-21 d. apie 19 val. grįžo į namus išgėręs. V. pamačiusi, kad jis neblaivus, pradėjo ant jo rėkti, varyti iš namų, kilo konfliktas. Koridoriuje jie susistumdė. Sugyventinė kelis kartus sudavė kumščiais į krūtinę, nugarą, kelis kartus spyrė į koją, paėmusi koridoriuje ant grindų gulėjusį tuščią degtinės buteliuką, 200 ml talpos, sudavė jam keletą smūgių į nugarą, kairįjį petį ir kairiąją alkūnę. Jis gynėsi, paėmė buteliuką, metė į kambarį ant lovos, bet netyčia pataikė V. į kairę ranką. Nenorėjo jai pataikyti ir sužaloti. Tiksliai neatsimena ar atėmė butelį iš V., ar pakėlė nuo žemės. Atstumas tarp jų buvo gal 3 metrai. Virtuvėje degė šviesa, o kambaryje buvo tamsu, todėl nematė, kaip pataikė į ranką, tik girdėjo, kaip ji surėkė. Daugiau sužalojimų nebuvo. Sutinka, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nežino ar V. buvo išgėrusi, ji išvis negeria. Anksčiau tokių atsitikimų nėra buvę. Dėl savo polegio gailisi, daugiau taip nesielgs. V. atsiprašė ir ji jam atleido. Dėl jam padarytų sužalojimų jokių pretenzijų V. neturi. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusioji V. D. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 17) ir teisme paaiškino, kad 2016-01-21 apie 19.00 val. jos sugyventinis V. S. buvo neblaivus, pradėjo rūkyti, kelti konfliktą. Ji paprašė jo išeiti. V. S. pradėjo ją stumdyti, buvo abu susikibę. Po to, ji metė į jį butelį, bet nepataikė. Sugyventinis pakėlė butelį ir metė į ją, pataikė į ranką. Ji pajuto fizinį skausmą. Nemano, kad jis norėjo tyčia tai padaryti. Konfliktas įvyko tarp koridoriaus ir kambario. Ji buvo kambaryje, o vyras už kokių 3 metrų. Neatsimena ar šviesa buvo įjungta. Ji iškvietė policiją. Iškvietus policiją V. S. jai sakė "neapsimetinėk, tu pati kalta", taip pat aiškino, kad rašys pareiškimą jos atžvilgiu. Konfliktas įvyko dėl to, kad V. S. nuolat geria, neduoda pinigų pragyvenimui. Atvykę policijos patruliai iškvietė GMP, kuri pristatė ją į Lazdynų ligoninę. Jai buvo nustatyta diagnozė - kairės rankos lūžis po sudavimo buteliu. V. S. jos atsiprašė ir ji jam atleido. Šiuo metu gyvena atskirai, bet susiskambina. Neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš įvykio registracijos žurnalo matyti, kad 2016-01-21 20.29 val. į policiją paskambino V. D. nurodydama, kad jos neblaivus sugyventinis namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmauja, mušasi, tuščiu buteliu trenkė jai per ranką. Dėl sužalotos rankos kreipsis į medikus pati. Mažamečių vaikų nėra (b.l. 5-6).

Iš įvykio registracijos žurnalo matyti, kad 2016-01-22 01.36 val. RVUL slaugytoja pranešė, kad GMP pristatė V. D., kuriai diagnozuotas kairio alkūnkaulio lūžimas, ji išleista. Pacientė paaiškino, kad ją sužalojo vyras su buteliu (b.l. 7).

Iš V. D. 2016-01-21 pareiškimo matyti, kad ji pranešė, jog 2016-01-21 apie 19.00 val. grįžo namo jos sugyventinis V. S., su kuriuo gyvena kartu trejus metus, ir pradėjo konfliktuoti, rėkauti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Vėliau, paėmęs stiklinį butelį nuo degtinės, trenkė jai į kairiąją ranką (atsirado mėlynė ir guzas). Prašo policijos imtis atitinkamų veiksmų (b.l. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. M. 2016-01-21 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad buvo pranešta, jog 2016-01-21 apie 20.30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis smurtauja. Policiją kvietė V. D.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-01-21 apie 19 val. namo grįžo neblaivus V. D. sugyventinis V. S. ir pradėjo konfliktuoti, keiktis necenzūriniais žodžiais, rėkauti. Po to, paėmęs stiklinį butelį nuo degtinės, trenkė jai į kairiąją ranką (ant rankos matėsi mėlynė ir ranka buvo patinusi). Buvo iškviesta GMP, kuri moterį nuvežė į VšĮ RVUL apžiūrai. V. D. paaiškino, kad smurtas pasireiškė psichologiniu smurtu (sugyventinis keikėsi necenzūriniais žodžiais), fiziniu smurtu (su stikliniu buteliu trenkė per ranką). V. S. įvykio vietoje paaiškino, kad jis nekaltas, moteris pati kažkur sužalojo ranką. Pridedama pareiškimas, dvi nuotraukos (b. l. 9-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada 2016-01-26 Nr. G 227/2016(01) patvirtina, kad V. D. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kairio alkūnkaulio skeveldrinis lūžis su poodine kraujosruva dilbio alkūniniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-01-21). Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl alkūnkaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie konkretų daiktą (įrankį), nekonstatuota. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (b.l. 38).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad 2016-01-21 21.27 val. V. S. nustatytas 2,47 promilių girtumas (b.l. 54).

Iš V. S. asmens duomenų matyti, kad jis yra išsiskyręs (b. l. 86-87). Nukentėjusioji V. D., su kuria kaltinamasis kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį neįregistravę santuokos, buvo jo sugyventinė, todėl atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, ji laikytina šeimos nare.

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad V. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2016-01-21 21.25 val. iki 2016-01-22 15.15 val. (b.l. 56, 58).

V. S. kaltę dėl nusikaltimo padarymo įrodo nukentėjusios V. D. parodymai, jos pareiškimas policijai, įvykio registracijos žurnale užfiksuota informacija apie įvykį, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, fotonuotraukos, asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas, specialisto išvada, taip pat paties kaltinamojo V. S. duoti parodymai.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis smurtaudamas nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.

V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Kaltinamasis V. S. padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, kuris laikomas apysunkiu (BK 11 str. 4 d.). Teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo visiškai pripažino, savo veiksmus vertino neigiamai, nuoširdžiai gailėjosi, pažadėjo daugiau taip nesielgti, išreiškė norą susitaikyti su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir jam atleido. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo nusikalstamu elgesiu didelė žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, nurodė, kad pretenzijų jam neturi, kaltinamasis sutiko su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu 910,87 Eur civiliniu ieškiniu dėl V. D. suteiktų gydymo paslaugų.

V. S. anksčiau neteistas, dirba, baustas už administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 89), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b.l. 93). Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam V. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to yra teisinis pagrindas V. S. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei nustatytu atstumu (b.l. 84-85), įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 910,87 eurų žalos atlyginimo už V. D. suteiktas gydymo paslaugas, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų (b. l. 43-47). Šį ieškinį kaltinamasis V. S. pripažino, ieškinys yra pagrįstas dokumentais - 2016-01-21 gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas visiškai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš V. S. 212,26 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (advokato užmokesčio) (b.l. 125). Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylas asmenų, nemokančių proceso kalbos. Šia įstatymo nuostata teismas vadovavosi paskirdamas kaltinamajam gynėją. Nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, pagal teismų praktiką, sprendžiant prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, byloje turi būti duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2016). Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie V. S. turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė teismui duomenų apie V. S., kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, o tokie duomenys yra svarbūs sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš V. S. nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja V. D., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei nustatytu atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš V. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 910,87 Eur (devynis šimtus dešimt eurų 87 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 212,26 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. S. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.