- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- AN2-294-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00160-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. P.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos draudimas
- Institucija
- Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Veiklos skyrius
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. - A. ir nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutarties I. P.-A. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 60- NR_N-2018-2020 I. P. – A. paskyrė 10 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad ji 2020 m. rugpjūčio 10 d., 11.30 val., vairuodama transporto priemonę „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurios vežė stačiai pritvirtintus dviračius, ir važiuodama prie poilsio namelio, nukentėjusiojo A. K. privačioje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), kuri skirta poilsiui stacionariuose poilsio nameliuose, neįvertino transporto priemonės su kroviniu bendro aukščio ir su ant stogo vežamo dviračio rankena kliudė virš tako pravestus televizijos, priešgaisrinės apsaugos ir signalizacijos laidus, kuriuos apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 208, 208.5 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2021 m. liepos 13 d. nutartimi paliko policijos 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. - A. skundo netenkino. Nukentėjusiojo A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas tenkino iš dalies, jam iš administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. – A. priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2.1. Teismas, be kita ko, motyvavo, kad šioje byloje yra sprendžiamas tik I. P. - A. atsakomybės klausimas dėl Kelių eismo taisyklių 208 punkte, 208.5 papunktyje, įtvirtinto pažeidimo, tačiau nenustatinėjama, ar kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą – tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės, kad ji, kaip, kad ji nurodo, nebuvo įspėta apie pravestus televizijos, priešgaisrinės apsaugos ir signalizacijos laidus, esminė aplinkybė yra tai, kad pagal užfiksuotas įvykio aplinkybes akivaizdu, kad ji, atsižvelgiant į vietovę, vairuodama pakankamai didelį automobilį su ant jo stogo statmenai pritvirtintais dviračiais, neįvertino situacijos, ir veždama krovinį (dviračius), neįvertinus transporto priemonės su kroviniu bendro aukščio, su ant stogo vežamo dviračio rankena kliudė virš tako pravestus laidus, kuriuos apgadino.
2.2. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų (tokių nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), kad policija būtų priėmusi kokį nors sprendimą dėl I. P. - A. pagal jos 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešimą. Šiuo nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal jos pranešimą pradėta nebuvo, joks policijos sprendimas nepriimtas. Tai, kad ji pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė jai inkriminuotą nusižengimą, konstatuota atlikus tyrimą, nukentėjusiojo A. K. pareiškimo pagrindu, ir policijai priėmus skundžiamą nutarimą. Todėl nėra pagrindo nustatyti non bis in idem (lot. ne du kartus už tą patį) principo pažeidimą ir bylą nutraukti pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą.
2.3. Teismas, spręsdamas nukentėjusiojo prašymą priteisti 280 Eur bylinėjimosi išlaidas, motyvavo, kad atsižvelgia į tai, kad byla nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, jos apimtis nedidelė (1 tomas), į tai, kad nukentėjusysis su savo atstove dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris užtruko vieną valandą, įskaitant 15 minučių pertrauką, be to, nuotoliniu būdu (per ZOOM programą), ir jame byla buvo išnagrinėta iš esmės, į tai, kad jokie sudėtingi procesiniai dokumentai atstovaujamojo interesais nebuvo rengiami. Remdamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas prašomą priteisti išlaidų sumą vertino kaip pernelyg didelę, neproporcingą, todėl sumažino iki 150 Eur.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta I. P.–A. prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nagrinėjamo įvykio kilimo priežastis, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą.
3.2. Teigia, kad jei poilsiavietės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (nukentėjusysis) A. K. būtų tinkamai prižiūrėjęs poilsiavietėje esančią įrangą (laidus), nebūtų kilę žalos ir nebūtų padarytas administracinis nusižengimas. A. K. savo veiksmais prisidėjo prie sąlygų žalai ir tariamam nusižengimui kilti sudarymo. A. K. nurodė apeliantei, kuria kryptimi važiuoti, o ne ji pati, tenkindama savo poreikius, važiavo minėtoje poilsiavietėje. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta paslaugos teikėjo pareiga užtikrinti paslaugos saugą, paslaugos teikėjas privalo teikti vartotojui tik saugią paslaugą, teikti vartotojui informaciją apie siūlomą paslaugą tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką per visą vartojimo laiką; žinoti apie galimą su paslauga susijusią riziką vartotojui, įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui pavojinga paslauga padarytą žalą. Lietuvos higienos normos HN 118:2011 “Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-82 10 punktas numato, kad apgyvendinimo paslaugų teikimo patalpos, teritorija, jose esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Potencialiai pavojingose vietose turi būti apsauginiai įtaisai, įspėjamieji ženklai ar kitokios (pavyzdžiui, garso, šviesos) priemonės, ribojančios ar neleidžiančios prieiti prie pavojingų vietų ar įrenginių.
3.3. Teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad padarant tariamą įvykį nukentėjusysis A. K. nedalyvavo, teismas nesiėmė priemonių nustatyti kitus įvykio dalyvius ir visapusiškai objektyviai išnagrinėti svarbias bylai aplinkybes. Nurodo, kad apeliantei esant poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 10 iki 14 d., nebuvo atvykęs vyresnysis tyrėjas L. B., surašęs administracinio nusižengimo protokolą, tam kad patvirtinti ar paneigti nukentėjusiojo pateiktus paaiškinimus ir fiksuoti tariamo eismo įvykio faktą. Tai suponuoja pagrįstas išvadas, kad tariamai padaryta žala atsirado dėl kitų asmenų įsikišimo arba ji atsirado dėl netinkamo poilsiavietės eksploatavimo.
3.4. 2021 m. birželio 23 d. teismo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė patirtos žalos sąmatą ir apmokėtas išlaidas. Tokie įrodymai nebuvo pateikti nutarimą priėmusiam pareigūnui, tačiau jis konstatavo, kad apeliantė padarė materialinę žalą. 2020 m. rugpjūčio 12 d. telefonu 112 kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą dėl šio įvykio, pareigūnams pateikė visą informaciją apie jo aplinkybės, išsiuntė įvykio nuotraukas. Pažeidimui buvo suteiktas unikalus registro objekto identifikacinis kodas ROIK (duomenys neskelbtini). Pareigūnui išsamiai ištyrus informaciją bei pateiktą medžiagą, apeliantei administracinė teisena nebuvo pradėta jos veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, be kita ko, pažymint, kad policija nėra įgaliota nagrinėti žalos atsiradimo pagrindus ar jos dydį. Tačiau apylinkės teismas konstatavo, kad tyrėjo P. B. išsamus ir objektyvus įvykio aplinkybių vertinimas yra niekinis, nes pastarasis galvojo, kad įvykio šalys susitars dėl žalos kompensavimo procedūros.
3.5. ANK 591 straipsnio 1 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skundžiamame policijos nutarime, unikalaus registro objekto identifikacinis kodas ROIK (duomenys neskelbtini), tam pačiam įvykiui (ROIK (duomenys neskelbtini)), kurio aplinkybės jau buvo išsamiai išnagrinėtos, suteiktas naujas identifikacinis numeris. Mano, kad apeliantei negalėjo būti pradėta administracinė teisena, kadangi jos atžvilgiu administracinės atsakomybės klausimas išspręstas, tiriant minėtą pažeidimą ROIK (duomenys neskelbtini).
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. K. atstovė advokatė K. Račkauskienė prašo pakeisti apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir padidinti priteistą iš administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. - A. nukentėjusiajam A. K. šių išlaidų sumą iki 280 Eur. Argumentuoja, jog pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą nustatytas 0,1 koeficientas. Pagal ginčo išlaidų dienai galiojusį bruto darbo užmokestį, 1 advokato valanda atstovaujant posėdyje ir pasirengimą jam sudarė 152,42 Eur. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimas užtruko 1 valandą. Tačiau advokatei reikėjo pasiruošti bylos nagrinėjimui, ji teikė prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, turėjo susipažinti su ANK bylos medžiaga, pakonsultuoti klientą dėl bylos eigos, teikė pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pasirengimui advokatė sugaišo dar 1 valandą, taigi iš viso suteiktos 2 valandos teisinių paslaugų. Nors byla nesudėtinga, tačiau teismas turėjo atsižvelgti ir į aptartas advokatės darbo laiko sąnaudas.
Atsiliepimas
5. Policija atsiliepimu su administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. - A. apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniai skundai netenkinami.
Motyvuojamoji dalis
Dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. - A. apeliacinio skundo
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, teigdama, jog byloje nėra nustatyta jos kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, be to, ji nubausta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą.
7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Apygardos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, susipažinęs su apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentais, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai vertino I. P. - A. kaltės įrodymus. Nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principai, paskyrus I. P. – A. nuobaudą už jos padarytą administracinį nusižengimą, nepažeisti. Apylinkės teismo motyvai ir išvados, priešingai nei teigia apeliantė, yra logiškos, paremtos byloje ištirtais įrodymais ir jų visuma. Policijos ir apylinkės teismo pateiktas teisinis I. P. - A. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį taip pat nekelia jokių abejonių. I. P. - A. veiksmuose yra šio administracinio nusižengimo sudėtis ir už šio nusižengimo padarymą ji yra pagrįstai ir teisingai nubausta, be kita ko, minimalia šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda.
9. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos surinkta ir apylinkės teismo posėdyje ištirta kvestionuojamo įvykio medžiaga. Apeliantės teiginiai dėl poilsiavietės savininko – nukentėjusiojo A. K. veiksmų, nepaneigia fakto, kad ji vairuodama automobilį kartu vežėsi ant jo stogo stačiai pritvirtintus dviračius ir važiuodama prie poilsio namelio, neįvertino transporto priemonės su kroviniu bendro aukščio ir su ant stogo vežamo dviračio rankena kliudė virš tako pravestus televizijos, priešgaisrinės apsaugos ir signalizacijos laidus, kuriuos apgadino. Taigi apeliantė pažeidė jai inkriminuoto 208.5 papunkčio reikalavimus – krovinį transporto priemonėje pritvirtinti taip, kad jis nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms. Neigdama kaltę dėl nusižengimo, apeliantė nepagrįstai ją menkina, dėl žalos kilimo kaltindama A. K.. Pažymėtina, kad apeliantė įvykio metu valdė padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį. Važiuodama pakankamai siauru keliuku, tarp poilsio namelių, ji turėjo būti atsargi ir atidi. Minėtasis A. K. apeliantės automobilio nevaldė. Vien tai, kad jis neatkreipė apeliantės dėmesio į laidus, esančius jos kelyje virš namelių, savaime nešalina jos atsakomybės. Apeliantės pateiktas A. K. veiksmų teisinis vertinimas, galėtų būti aktualus sprendžiant civilinius žalos (ne)atlyginimo klausimus.
10. Policijai bei apylinkės teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių, kad žala šiuo atveju padaryta – nutraukti laidai, o apeliantė nėra baudžiama už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas), ar baudžiama pakartotinai, ar ji pakartotinai baudžiama (asmens tapatumas). Apylinkės teismas teisingai motyvavo, kad pagal I. P. - A. pranešimą policija nepriėmė jokio sprendimo, o telefonu pasiūlė vietoje išsispręsti žalos atlyginimo klausimus. Policija nubaudė apeliantę už aptariamą nusižengimą tik vieną kartą, išnagrinėjusi jau ne pastarosios, o nukentėjusiojo pareiškimą. Todėl nutraukti šią teiseną apeliantės skundo argumentais nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
11. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
12. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama nutartis nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos, įrodymų vertinimo ar kitų teisės principų ir yra pagrįsta bei teisėta. Todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir teiseną apeliantui nutraukti, nėra pagrindo.
Dėl nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės K. Račkauskienės apeliacinio skundo
13. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius reglamentuoja baudžiamojo proceso išlaidas. BPK 104 straipsnyje nustatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka. Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis.
14. Iš byloje pateikto dokumento – sąskaitos už teisines paslaugas matyti, jog A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 280 Eur. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, taip pat ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
15. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei teigia nukentėjusiojo atstovė advokatė apeliaciniame skunde, apylinkės teismas motyvuotai, teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, sumažindamas prašomą priteisti 280 Eur išlaidų sumą iki 150 Eur jų dydžio. Apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo laiką pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, nukentėjusysis su atstove advokate dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris užtruko vieną valandą, įskaitant 15 minučių pertrauką, be to, nuotoliniu būdu (per ZOOM programą), ir jame byla buvo išnagrinėta iš esmės ir jokie sudėtingi procesiniai dokumentai atstovaujamojo interesais nebuvo rengiami. Kartu vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, apylinkės teismas pagrįstai sumažino aptariamų išlaidų dydį. Todėl nėra pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies ir padidinti šias išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. P. - A. ir nukentėjusiojo A. K. atstovės advokatės Karinos Račkauskienės apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis neskundžiama.