- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- A5.-101-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05250-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. M.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Robertas Klovas
- Kategorijos
dalyvaujant vertėjai Eglei Smailienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. M., atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Robertui Klovui, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, – atstovui Andrejui Bondarenkai (Andrejus Bondarenko),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes ji, esant darbo sutarties požymiams, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir apie L. K., D. S., I. B., D. D., J. S. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, minėtus asmenis nelegaliai įdarbino ir leido jiems dirbti įmonės naudai jos vadovaujamos bendrovės patalpose: padavėjai L. K. – 2019-10-26 ir 2019-11-06, padavėjai D. S. – 2019-10-26, indų plovėjai I. B. – 2019-10-26, indų plovėjai D. D. – 2019-11-06, virėjui J. S. – 2019-10-26 ir 2019-11-06.
Be to, N. M. pažeidė darbo laiko apskaitą, nes neužtikrino, kad įmonės administratoriui A. N. būtų pažymėtas darbo laikas 2019 metų rugsėjo 13, 14, 18, 21 ir spalio 15 dienomis, taip pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama N. M. kaltės dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų nepripažino, paaiškino, kad nėra bendrovės savininkė, dirba direktore, pati ieško darbuotojų ir priima sprendimus dėl įdarbinimo. Susiduria su sunkumais, nes tinkamą darbuotoją sunku rasti. Per savaitę į „(duomenys neskelbtini)“ ateina daug klientų, restoranas yra brangus, darbuotojai turi mokėti kalbėti trimis kalbomis. Kadangi padavėja ruošėsi išeiti į nėštumo atostogas, jos vieton reikėjo darbuotojo. Atėjo susipažinti su darbu L. K., D. S.. Šios moterys nedirbo, o tik norėjo susipažinti su darbo pobūdžiu, pamatyti, kaip bendraujama su klientais, susipažinti su klientų skaičiumi, taip pat ir su meniu. Taip pat ieškojo ir žmonių, dirbsiančių virtuvėje, indų plovėjais. Nė vienas iš nurodytų asmenų nedirbo, tik stebėjo. Ji taip vykdė būsimų darbuotojų atranką.
Atsakydama į klausimus, N. M. paaiškino, kad jaučia padariusi klaidą, gal neteisingai elgėsi, norėdama greitai surasti tinkamus darbuotojus, nes pagrindinė padavėja buvo nėščia, turėjo sveikatos problemų, maždaug lapkritį ruošėsi išeiti atostogų, tad ieškojo žmonių per skelbimus, per pažįstamus. Iš pradžių nebuvo tiek klientų, kad reikėtų papildomų žmonių. Spalį buvo įdarbinti du virėjai, plovėjos nebuvo nė vienos, plovėjos funkcijas atliko nemokamai ji pati, o spalio pabaigoje pradėjo daugėti klientų, reikėjo naujų darbuotojų. „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja nuo 2014 metų, nelegalių darbuotojų niekada nebuvo, buvo darbuotojų kaita, buvo trys šefai, keitėsi padavėjai, visada du padavėjų etatai būdavo, visada buvo viena indų plovėja, ji pati irgi plaudavo indus. Darbuotojų kvalifikacijos reikalavimai jai nėra svarbiausias faktorius, ką sudomino skelbimas, galėjo ateiti ir stebėti darbą. Atrankos metu būsima padavėja turėjo stebėti kitų padavėjų darbą, gal pavalyti kokią stiklinę, šakutę. Kadangi kandidatai negali būti salėje be uniformos, jie buvo su prijuostėmis, kandidatė galėjo prieiti prie kliento su pastoviu darbuotoju, pažiūrėti, kaip priimamas užsakymas, tai restorano reikalavimas. L. K. konkretaus laiko nenurodė, kada reikia ateiti stebėti darbą, galėjo ateiti, kada patogu, nes ji dar ir studijavo. Gal kažką apie darbo laiką nurodė atostogų išeinanti padavėja, kuri buvo L. K. pažįstama. Nė vienas iš kandidatų nedirbo, o stebėjo, atlygio už tai negavo. Tinkamus kandidatus būtų įdarbinusi „(duomenys neskelbtini)“, nes ji sudarinėdavo darbo sutartis. Po 2019-10-26 sudarė darbo sutartį su J. S., vėliau sudarė sutartį su L. K., kuri pati sprendė, nuo kada norės dirbti, nes dar yra studentė. Į indų plovėjus buvo pora kandidatų, I. B. buvusi jos kaimynė, jai pasiūlė pasižiūrėti, ar norėtų dirbti restorane, I. B. atėjo pasižiūrėti į naują restoraną, nes anksčiau restoranas buvo kitose patalpose. Patikrinimo metu dirbo tik viena indų plovėja – ji pati, nes, nors yra direktorė, tačiau gali atlikti bet kurią funkciją. J. S. dirba Italijos pasiuntinybėje, o restorano savininkas yra italas, pastarasis pasiūlė trečią šefą priimti į darbą, rekomendavo J. S., tad šis vis ateidavo pažiūrėti, koks darbas, patikrinimo vakarą žiūrėjo receptus. 2019-11-06 taip pat buvo atranka, ji paaiškino, kad galima pažiūrėti, kaip vyksta darbas, ir išvažiavo, indus išplauti būtų pati sugrįžusi. Tą dieną J. S. tik stebėjo, dirbo J. A., ši gal jo paprašė kažką pamaišyti. Kandidatams gal tai atrodė darbas, po pareigūnų spaudimo gal paaiškinimuose parašė tai, ko nenorėjo. Kartais darbuotojai sėdėdavo po darbo, kol išeis klientai, kartais darbuotojams mokėdavo viršvalandžius, negalėjo juk kliento išvaryti. Pripažino, kad tarp darbo grafiko ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio yra skirtumas.
Teismo posėdžio metu VDI atstovas Andrejus Bondarenka palaikė administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad jis surašytas pagrįstai. Institucijos nuomone, pavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad N. M., nesudariusi darbo sutarčių, leido dirbti eilei darbuotojų. Teismo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į pavaldumo santykius. Mano, kad teisinga informacija pateikta paaiškinimuose. Paaiškino, kad jokie klausimynai atliekant patikrinimą nepildomi, asmeniui pateikiamas nustatytos formos paaiškinimo blankas, kurį asmuo užpildo savarankiškai, taip pat asmuo supažindinamas su atsakomybe dėl melagingų parodymų davimo, kas nevertinama kaip spaudimas. VDI kameros nėra slaptos, registratoriai yra matomi, VDI pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į bet kurias patalpas, kur yra vykdomas darbas. Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sunkinanti – N. M. nepripažįsta pažeidimo. Prašė pripažinti pažeidėją padarius protokole nurodytus pažeidimus ir skirti nuobaudą sankcijos vidurkio ribose.
Teismui nutarus atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti institucijos atstovą Andrejų Bondarenką, jis atsakė į klausimus ir paaiškino, kad griežtas nelegalaus darbo tyrimo terminas nėra nustatytas, renkant papildomus įrodymus terminai užsitęsia. Pavedimas atlikti patikrinimą gali būti išrašytas vienam mėnesiui, galima įmonę inspektuoti kelis kartus per mėnesį. Sprendimą atlikti pakartotinį tyrimą priima skyriaus vadovas, toks sprendimas ir buvo priimtas. Antrą kartą kaip nelegalūs darbuotojai buvo užfiksuoti L. K., J. S.. Išreiškė nuomonę, kad atranka iš vieno žmogaus nėra galima, nelegalaus darbo įrodymų surinkta pakankamai. Pažymėjo, jog sulyginus ataskaitų duomenis su darbo apskaitos žiniaraščiais, nustatyta, kad nebuvo žymimi viršvalandžiai. Vaizdo kamerų naudojimo tvarka patikrinimo metu yra reglamentuota, kamera įjungiama atvykus prie objekto, išjungiama po patikrinimo, vaizdo įrašai keliami į saugyklą.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. S., teikdamas paaiškinimus ir atsakydamas į klausimus, parodė, kad šiuo metu yra „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Patikrinimo metu 2019-10-26 buvo virtuvėje kaip pašalinis asmuo, stebėjo darbą, ar jam darbas patiktų. Nebuvo susitaręs dėl jokių darbo sąlygų, tik stebėjo darbą. Italų virtuvė yra jo hobis, yra dirbęs restorane, žino higienos reikalavimus, apsirengė drabužiais, kurie pritaikyti virtuvėje. Jis su N. M. ir savininku buvo sutarę, kad gali stebėti darbą, atvykęs buvo ne pirmą kartą, buvo atėjęs kelias dienas prieš tai stebėti, nes turi pastovų kitą darbą, o darbas italų restorane jam patinka. Kai atėjo darbo inspektoriai, jis pasišalino, išsigando, kad gali pasirodyti, jog yra darbuotojas, nors taip nebuvo. D. S. yra jo žmona, ji ieškojo papildomos veiklos, tad taip pat tikrino savo galimybes, nežino, į kokią poziciją ji pretendavo. „Prašymą padėti“ suprato, kad restoranui reikalingas virėjas. Jis gali dirbti savaitgaliais, atėjo pasižiūrėti, ar sugebės. Patikrinimo metu pareigūnai uždavinėjo tikslingus, gal šališkus klausimus. 2019-11-06 jis taip pat tik stebėjo darbą, jo pirma darbo diena buvo 2019-11-08. Kadangi gavo SMS žinute klausimą iš VDI tuo metu, kai dirbo savo tiesioginį darbą, parašė neįsigilinęs, kad pavadavo A.. Virtuvėje buvo su savo apranga, priklausančia jam. Per pirmą patikrinimą jam leido savanoriškai surašyti paaiškinimą, bet buvo tendencingų klausimų. Darbo specifika reikalauja susipažinti su darbu, nes tai receptūra, skonių niuansai, įsivažiuoti į darbą reikalingas tam tikras laikotarpis. Su N. M. nebuvo jokių susitarimų dėl grafiko, dėl užmokesčio iki įsidarbinimo, buvo sutarę stebėti darbą tada, kai jis gali, kai yra mažiau žmonių. Antro patikrinimo metu L. K. buvo atėjusi į virtuvę, skundėsi, kad jai buvo daromas spaudimas, sakė, kad jai grasino bauda. 2019-10-26 ir jam buvo užduodami tendencingi klausimai, klausė kelis kartus, ką konkrečiai jis dirba, nors sakė, kad nedirba, nurodė, kad bulvių skutimą netraktuoja kaip darbą, nes bulves skuto savo iniciatyva, nenorėjo stovėti rankas susidėjęs.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. B., teikdama paaiškinimus ir atsakydama į klausimus, parodė, kad jai atėjus pasižiūrėti darbo, atvyko VDI inspektoriai. Ji iš pažįstamų sužinojo, kad yra indų plovėjos vieta ir atėjo pasižiūrėti darbo specifikos, prieš tai susiskambino su N. M., kurią pažinojo iš anksčiau. Atėjo tą pačią dieną, kaip ir pareigūnai, atėjusi persirengė, užsirišo prijuostę, ir tada atėjo VDI pareigūnai. Jai 60 metų, tad reikėjo pasižiūrėti, ar sunkūs indai, ar darbas sunkus. Žiūrėjo apie valandą, kol atėjo inspektoriai. Ją ištiko stresas, išėjo parūkyti dėl nervinio šoko. Restorane yra bendros patalpos, buvo trys žmonės, ji, virėjas, „salotinė“, indų plovėjos visai nebuvo. Ji žiūrėjo, koks kranas, kokia plovimo mašinėlė. Kai grįžo parūkiusi, jai liepė rašyti pasiaiškinimą, dėl streso galėjo parašyti bet ką. Įsidarbino tik nuo 2020 metų vasario, nutarė padirbti mėnesį, kol išvažiuos į Angliją. Patikrinimo metu virtuvėje dar buvo S. (A. P.) ir J. (J. A.). Kai atėjo pareigūnai, ji stovėjo ir apžiūrinėjo plovimo vietą, kur buvo indų prikrauta. Inspektoriai elgėsi nelabai maloniai, liepė rašyti pasiaiškinimą, šalia stovėjo pareigūnas, jai buvo stresas, rašė bet ką. Neprisimena, ar jai sakė, ką rašyti.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, kurią posėdžio pradžioje pateikė institucijos atstovas, ir kurią teismas pridėjo prie bylos.
Teismo posėdžio metu traukiamo atsakomybėn asmens atstovas advokatas Robertas Klovas nurodė, kad byloje esamoje vaizdo medžiagoje neužfiksuota nė vieno atvejo, kur būtų atliekamos darbo funkcijos. Kad buvo patalpoje, to neneigia nė vienas darbuotojas. Asmenys buvo atėję pasižiūrėti kaip dirbama. Tai yra kaip kastingas, darbuotojų atranka, to nedraudžia įstatymas. Visais atvejais tie žmonės buvo tik dėl atrankos. Inspektoriai buvimą prilygina darbui. Speciali apranga buvo reikalinga dėl darbo specifikos ir higienos reikalavimų. Jei eitų į statybvietę, uždėtų šalmą. VDI atstovas minėjo, kad internete yra konsultacijos įvairiomis kalbomis, yra klausimynas. VDI klausimynų rusų kalba nėra, inspektoriai tokių klausimynų nepateikinėjo. VDI pareigūnai darė spaudimą, tai matyti ir iš įrašo, tai matosi iš klausimų: „neoriu jūsų vardo gadinti, klientų gąsdinti“, tai yra labiau panašu į grasinimus. Prašė šioje byloje nevertinti įrodymų, kurie susiję su lapkričio 6 dienos paaiškinimais, nes ANK 609 straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžtas protokolo turinys, šiame protokole nėra fiksuotas pažeidimo laikas, protokolas surašytas dėl spalio 26 dienos patikrinimo, nefiksuoti lapkričio 6 dienos pažeidimai. Asmens duomenų įstatymo kontekste nepranešimas asmeniui, kad yra filmuojama vaizdo įrašu, yra pažeidimas. Einama į privačias patalpas, filmuojami privatūs asmenys. Įrodymai surinkti neteisėtai. Prašė bylą nutraukti.
VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 5.2.1 punkte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2014-05-01 yra N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) registruota nuo 2014-05-12.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad N. M. padaryti ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai yra visiškai įrodyti tiek N. M. ir liudytojų teismo posėdžio metu duotais parodymais, tiek ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (2 b. l.); nelegalaus darbo tyrimo aktu (4-5 b. l.); tyrimo veiksmų protokolais (6, 7 b. l.); paaiškinimais (8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 26-28 b. l.); elektroninio susirašinėjimo duomenimis (29-30 b. l.); kasos žurnalo duomenimis (23-25 b. l.); darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (41-45 b. l.); darbo laiko grafikais (46-48 b. l.); fotonuotraukomis (19-22 b. l.); Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu (49-52 b. l.); skaitmeninių laikmenų vaizdo ir garso duomenimis (55, 90 b. l.).
Dėl administracinės veikos kvalifikavimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį
Administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta darbo kodekse. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios reglamentuotos DK 34 straipsnyje. Darytina išvada, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbą vertinant kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-01 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013 ir kt.).
Dėl L. K. nelegalaus darbo UAB “(duomenys neskelbtini)” padavėja 2019-10-26 ir 2019-11-06.
Tyrimo metu padavėja L. K. 2019-10-26 raštu paaiškino, kad atėjo pasibandyti, pažiūrėti, ar nori bendrovėje dirbti; dėl pasibandymo tarėsi su Natalija, jei patiktų, būtų darbo sutartis; dėl algos tarėsi, jog būtų mėnesinė, bet konkrečios algos dydžio dar nesutarė; prijuostę jai išdavė įmonės darbuotojas; darbo laikas nuo 17 val. iki 22-23 val.; patikrinimo dieną į bandymą atėjo 17 val., valė taures bei įrankius. (10 b. l.)
Tyrimo metu padavėja L. K. 2019-11-06 raštu paaiškino, kad tą dieną atėjo 18 val., ateina porą kartų ar kartą į savaitę pažiūrėti, kaip dirba D. (moteris, kuri išeina į dekretą ir kurią ji turėtų pakeisti); dėl darbo tarėsi su N. (savininke); dar buvo atėjusi į darbą 2019-11-01 nuo 18 val. iki 22 val., taip pat 2019-10-03, 2019-10-09, 2019-10-11, 2019-10-15, 2019-10-18, 2019-10-23, 2019-10-26, 2019-10-30, dirbo nuo 18 val. iki 22-23 val.; darbo metu valė taures, įrankius, paruošė stalus, pjaustė duoną, pomidorus, darė kitus darbus, kurių paprašydavo; 2019-10-26 Natalija paprašė padėti, nes buvo didelė grupė žmonių; už 2019-11-01 gavo 25 eurų atlygį. (11 b. l.)
Sodros duomenimis L. K. bendrovėje dirba nuo 2019-11-08.
Dėl D. S. nelegalaus darbo UAB “(duomenys neskelbtini)” padavėja 2019-10-26.
Tyrimo metu padavėja D. S. 2019-10-26 raštu paaiškino, kad ta diena yra jos bandomoji diena (pirmoji), atėjo nuo 18 val.; darbas: valė ir dėliojo taures; su Natalija tarėsi, ar jai patiks darbas, jei patiks – darbo sutartis (iki galo nesusitarė dėl atlygio), darbo laikas nuo 17 val. iki 22-23 val.; instruktuoti dėl darbų saugos; prijuostę davė Artūras (įmonės darbuotojas). (8 b. l.)
Dėl I. B. nelegalaus darbo UAB “(duomenys neskelbtini)” indų plovėja 2019-10-26.
Tyrimo metu indų plovėja I. B. 2019-10-26 raštu paaiškino, kad dirba antrą kartą, jos paprašė viršininkė Natalija, atėjo 17 val., dirbo iki 22 val., plovė indus; užmokestis 15 eurų; darbo sutarties nepasirašė, instruktuota nebuvo, nes anksčiau dirbo tokį darbą.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. kiek pakeitė paiškinimus, jos parodymai išdėstyti aukščiau.
Sodros duomenimis I. B. bendrovėje dirba nuo 2019-11-12.
Dėl D. D. nelegalaus darbo UAB “(duomenys neskelbtini)” indų plovėja 2019-11-06.
Tyrimo metu indų plovėja D. D. 2019-11-06 raštu paaiškino, kad tą pačią dieną susitarė dėl darbo indų plovėjos pareigoms užimti nuo 2019-11-07, dėl atlyginimo buvo sutarta, kad paaiškins buhalterė, kadangi ji (D. D.) teturi 40 procentų darbingumo; dėl darbo laiko nieko nesutarė, su direktore susitarė vieną vakarą išbandyti, o toliau viską sutarti; darbo sutartis nepasirašyta; prijuostę gavo restorane, plovė indus nuo 18 val., dirbs iki 22 val., apie darbo vietą viską paaiškino direktorė (15 b. l.)
Sodros duomenimis D. D. darbą bendrovėje pradėjo 2019-11-07.
Dėl J. S. nelegalaus darbo UAB “(duomenys neskelbtini)” virėju 2019-10-26 ir 2019-11-06.
Tyrimo metu J. S. 2019-10-26 raštu paaiškino, kad yra restorano šeimininkų artimas draugas; 2019-10-25 paprašė padėti restorane, kadangi jis mėgsta gaminti maistą, sutiko; 2019-10-26 apie 19 val. išėjo į lauką parūkyti, grįžęs rado darbo inspekcijos darbuotojus; išmano virtuvės specialias taisykles, turi darbo virtuvėje patirties, pamanė, kad prašomas galės pagelbėti; sutarė, kad nuo 18 val. iki 23 val. padės virtuvėje, tuo pačiu išmoks naujų patiekalų ir įgys patirties; dėl atlygio nekalbėjo; patikrinimo dieną skuto bulves, į darbą atėjo apie 18 val.; tai dienai dėl darbo sutarties, dėl darbo įmonėje nesitarė; buvo specialus instruktažas apie elgesį virtuvėje. (12 b. l.)
2019-11-12 J. S. raštu paaiškino, kad po 2019-10-26 VDI patikrinimo sutarė su restorano savininkais, kad bus priimtas virėjo pareigoms keletą valandų savaitgaliais dirbti restorane; 2019-10-29 buvo sutarta, kad dirbs pirmadieniais ir šeštadieniais nuo 18 val. iki 22 val. už 6 eurų valandinį atlyginimą; po 2019-10-26 pirma darbo diena buvo 2019-11-06, kadangi pavadavo virėją; darbo sutartį pasirašė 2019-10-29.
2019-11-07 į VDI inspektoriaus klausimą SMS žinute “Gal pamenate 2019-11-06 kurį kolega pavadavote virtuvėje VDI patikrinimo metu?” J. S. taip pat SMS žinute atsakė “A.”.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. kiek pakeitė paiškinimus, jo parodymai išdėstyti aukščiau.
Žemesnės instancijos teismas
Sodros duomenimis J. S. bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2019-11-08.
Teismui susipažinus su 2019-10-26 ir 2019-11-06 patikrinimo vaizdoir garso medžiaga, nustatyta, kad L. K., D. S., I. B., D. D., J. S. patikrinimo metu pateikti žodiniai paaiškinimai atitinka aplinkybes, jų pačių išdėstytas rašytiniuose paaiškinimuose. L. K., D. S., D. D. šaukiamos į teismo posėdį neatvyko, o I. B. ir J. S. kiek pakeitė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir teigė, kad atėjo “pasibandyti”, “stebėjo darbą”. Tokie dviejų pastarųjų liudytojų teiginiai prieštarauja jų pačių patikrinimo metu pateiktiems paaiškinimams, kad viena yra dirbusi indų plovėja, kitas – pavadavęs virėją, tad teiginius apie poreikį “stebėti” ar “pasibandyti” teismas vertina ir kaip nelogiškus, ir kaip prieštaringus, todėl spręsdamas apie šių asmenų nelegalų darbą, jais nesivadovauja, vertina, kad jų rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos jie parašė savo valia, jie realias aplinkybes nurodė tiksliau. Taip pat teismo posėdžio metu I. B. ir J. S. duotus parodymus teismas vertina kaip darbuotojų (abu šie asmenys jau yra įdarbinti UAB “(duomenys neskelbtini)”) darbdavio naudai duodamus parodymus, todėl jais nesivadovauja.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl esminės aplinkybės, tai yra, dėl to, kad nė su vienu iš protokole nurodytų darbuotojų nebuvo sudaryta darbo sutartis. Tuo tarpu, jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, nelegalaus darbo tyrimo aktu, asmenų rašytiniais paaiškinimais neginčytinai nustatyta, kad visi jie dirbo bendrovės naudai, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai (valė ir dėliojo taures, įrankius, ruošė stalus, pjaustė produktus, plovė indus, I. B. netgi gavo 15 eurų atlyginimą, J. S. pavadavo virėją), o N. M., kaip įmonės vadovė, leido asmenims tokiomis sąlygomis dirbti.
Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek N. M., tiek visų nelegaliai restorane dirbusių asmenų teiginiai apie tai, kad jie atėjo į restoraną 2019-10-26 ir 2019-11-06 tik “stebėti”, “pasibandyti” nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios galios, kadangi tvarka, pagal kurią darbuotojas gali būti patikrinamas, ar tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, yra kuo aiškiausiai reglamentuota DK 36 straipsnyje, ir darbdavys be jokių išlygų privalo ją žinoti ir jos laikytis.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje nurodoma, jog jei byloje nėra pateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, tai nepanaikina darbo atlygintinumo fakto, nes faktiškai dirbantis asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą. Tai, kad už darbą faktiškai sumokėta nebuvo ir (arba) nebuvo tartasi dėl konkretaus atlyginimo dydžio, neįrodo, kad tarp šalių nėra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Darbo užmokesčio suderėjimo ir išmokėjimo fakto nenustatymas nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnį.
Iš dalies galima būtų sutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato Roberto Klovo teiginiu, kad administracinio nusižengimo protokole skiltyje “Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas” nėra tiksliai nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas, nes protokole įrašyta tik 2019-10-26 18.35 val., kai tuo tarpu ANK 609 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Nagrinėjamu atveju aukščiau paminėtoje skiltyje iš tiesų nėra nurodyta data 2019-11-06. Tačiau sekančioje skiltyje „Pažeidimo esmė“ pažeidimai, užfiksuoti 2019-11-06, yra detaliai nurodyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas yra vientisas dokumentas, jis ir vertinamas kaip vientisas dokumentas. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokole administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).
Teismas vertina, kad 2019-12-11 protokole aiškiai išdėstyta pažeidimo esmė, be kita ko, nurodyta konkrečiai, kokie pažeidimai buvo užfiksuoti ne tik 2019-10-26, bet ir 2019-11-06, išvardintos detaliai pažeidimų padarymo faktinės aplinkybės, ir tai leidžia spręsti, kad N. M. teisė gintis nuo pateikto administracinio kaltinimo nebuvo apribota.
Tačiau teismas daro išvadą, kad protokole nurodytas L. K. nelegalaus darbo laikotarpis „nuo 2019-10-03 iki 2019-11-06“ tikslintinas. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad N. M. L. K. leido dirbti nuo 2019-10-03 iki 2019-11-06. Bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamų įrodymų, kad L. K. buvo atėjusi į “(duomenys neskelbtini)” dirbti visomis jos nurodytomis 2019 metų spalio dienomis ir 2019-11-01; išskyrus L. K. 2019-11-06 rašytinį paaiškinimą, jokių objektyvių duomenų dėl darbo tomis dienomis byloje nėra. Atsižvelgdamas į byloje esančią ir teismo posėdžio metu ištirtą medžiagą, teismas patikslina protokole nurodytą laikotarpį “nuo 2019-10-03 iki 2019-11-06” į dvi datas “2019-10-26” ir “2019-11-06”, kada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. M. leido dirbti bendrovės naudai padavėjai L. K.. Apie L. K. darbą 2019-11-01 nuo 18 val. iki 22 val., taip pat 2019-10-03, 2019-10-09, 2019-10-11, 2019-10-15, 2019-10-18, 2019-10-23, 2019-10-30 nuo 18 val. iki 22-23 val., yra žinoma tik iš jos rašytinio paaiškinimo 2019-11-06. Tuo tarpu 2019-10-26 rašytiniame paaiškinime ji apie spalį dirbtas kitas dienas nieko neminėjo. Iš 2019-11-06 patikrinimo metu atlikto vaizdo įrašo matyti, jog minėtas spalį dirbtas dienas L. K. atsiminė netiksliai, tvirtino nedirbusi 2019-10-26, o dirbusi 2019-10-25, nors ji buvo užfiksuota vaizdo įraše, darytame patikrinimo metu 2019-10-26. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. K. nelegalų darbą jos nurodytomis 2019 metų spalio dienomis ir 2019-11-01, byloje nėra, todėl konstatuotina, kad visuma nustatytų aplinkybių pasitvirtino L. K. nelegalus darbas tik 2019-10-26 ir 2019-11-06.
Teismas pažymi, kad toks netikslus datos nurodymas protokole nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu, sudarančiu pagrindą bylą grąžinti institucijai. Vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis tam tikras administracinio nusižengimo bylos tyrimo (nagrinėjimo) ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus ištaiso pats teismas. Teismo vertinimu, ištaisius aptartas klaidas, 2019-12-11 administracinio nusižengimo protokolas atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus ANK 608 straipsnyje, jame nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos tinkamam inkriminuojamų nusižengimų išnagrinėjimui, reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui, jų teisiniam įvertinimui, todėl teismas nenustato teisinio pagrindo nesivadovauti protokolu ir atmesti jį kaip įrodymą. Nagrinėjamo įvykio situacijoje teigti, kad tyrimą atlikę VDI darbuotojai ir protokolą surašęs VDI pareigūnas administracinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, taip pat nėra pagrindo.
Vadovaudamasis išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų aplinkybių visuma, teismas vertina, kad įrodyta, jog N. M. leido L. K. dirbti nelegalų darbą 2019-10-26 ir 2019-11-06, D. S. 2019-19-10-26, I. B. 2019-10-26, D. D. 2019-11-06 J. S. 2019-10-26 ir 2019-11-06, tai yra, šiomis datomis jiems dirbant UAB “ (duomenys neskelbtini) ” naudai, nesudarė su jais darbo sutarties. Siekdama išbandyti darbuotojus, N. M. nepasinaudojo įstatymo leidėjo numatyta galimybe darbo sutartyje sulygti dėl išbandymo laikotarpio, nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų įdarbinimą. Todėl pažeidėjos veika, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Administracinio nusižengimo teisenos metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad L. K. 2019-10-26 ir 2019-11-06, D. S. 2019-10-26, I. B. 2019-10-26, D. D. 2019-2019-11-06, J. S. 2019-10-26 ir 2019-11-06 veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką. Teisinė atsakomybė darbdaviui už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, taigi N. M. administracinė veika atitinka visus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Dėl administracinės veikos kvalifikavimo pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį
Patikrinus UAB “(duomenys neskelbtini)” pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir 2019-10-26 patikrinimo metu užfiksuoto kasos aparato operacijų žurnalo duomenis, matyti, kad įmonės administratoriui A. N. nepažymėtas dirbtas laikas 2019 metų rugsėjo 13, 14, 18, 21 dienomis ir spalio 15 dieną, tai yra, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose A. N. darbas aukščiau minėtomis dienomis neapskaitytas.
N. M. patvirtino, kad 2019 metų rugsėjo 13, 14, 18, 21, spalio 15 dienomis už kasos operacijų žurnalo užpildymą buvo atsakingas A. N., jis turėjo atlikti visą kasos užpildymo procedūrą, ištraukti “Z” ataskaitas ir užpildyti žurnalą.
Tyrimo metu A. N. 2019-12-02 pateikė rašytinį paaiškinimą, kad jo darbo funkcijas sudaro užsakymų priėmimas ir maisto tiekimas, dažniausiai dirba su kasa, atidaro kasą, kai svečiai užsisako; kasą uždaro direktorė; dviejose ataskaitose yra jo parašai, nes jis pildo kasos žurnalą; “Z” ataskaitose deda parašą, kai klijuoja į kasos žurnalą; už kasos žurnalo pildymą yra atsakingas pagal susitarimą su vadove; patvirtina, kad 2019 metų rugsėjo 13, 14, 17, 18, 21 dienomis uždarė kasą jis; kas kasą uždarė spalio 13, 15 dienomis, neatsimena; kasą uždarinėja 22 val.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal DK 120 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, o taip pat darbo laiką naktį. ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.
N. M. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, kaip darbo laiko apskaitos pažeidimas.
N. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – padaryti nusižengimai, numatyti ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 100 straipsnio 1 dalyje, kuriais pasikėsinta į dirbančiųjų teises pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Toks pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus, sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. M., būdama brandaus amžiaus, turėdama gyvenimišką patirtį, ne vienerius metus vadovaudama bendrovei, turėjo elgtis apdairiai ir atsakingai, žinoti galiojančius teisės aktų reikalavimus.
Taip pat teismas atsižvelgia, kad N. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad N. M. už analogiškus nusižengimus nebausta (yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), sunkūs padariniai dėl jos padarytų administracinių nusižengimų nekilo. Teismas įvertina ir tai, kad po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo keturi iš penkių nelegaliai dirbusių asmenų – L. K., I. B., D. D. ir J. S. – buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais sudarius rašytines darbo sutartis, kas rodo N. M. pasiryžimą vykdyti įstatymų leidėjo darbo santykiams keliamus reikalavimus ir tinkamai darbo santykius fiksuoti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas turi pagrindo manyti, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir paveikti asmenį, padariusį nusižengimus, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų nusižengimų, – gali būti pasiekta N. M. skyrus baudas, nežymiai didesnes nei ANK 95 straipsnio 1 dalies ir ANK 100 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos.
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Daiktiniai įrodymai – skaitmeninės laikmenos (3 vienetai) su vaizdo ir garso įrašais, – nutarimui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646, 675 straipsniais, teismas
nutaria:
N. M. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 100 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:
- už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą,
- už nusižengimą, numatytą ANK 100 straispnio 1 dalyje, – 170 (vieno šimto septyniasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, N. M. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108814138.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Daiktinius įrodymus skaitmenines laikmenas (3 vienetus) su vaizdo ir garso įrašais, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.