Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-322-45/2007 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Veido“ periodikos leidykla, tretysis asmuo E. G. , dėl asmens privataus gyvenimo, garbės ir orumo gynimo, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Veido“ periodikos leidykla, trečiajam asmeniui E. G. , prašydamas:

1. Pripažinti, kad atsakovas 2005 m. gruodžio 15 d. žurnalo „Veidas“ 50-ame numeryje išspausdintame E. G. straipsnyje „Vodkos magnatas atėjo į Lietuvą“ neteisėtai paskelbė:

1.1 privačią informaciją apie ieškovo tautybės, pavardės ir tėvavardžio keitimą ir tuo pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą;

1.2 tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovas du kartus keitė gimimo metus, pavardę ir tėvavardį;

1.3 tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią žinią, kad ieškovo asmens duomenų keitimas yra susijęs su jam iškeltais kaltinimais;

1.4 tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią žinią, kad ieškovas ar jo veikla privatizuojant bendrovę „Latvijas Balzams“ yra susijusi su Latvijos Respublikoje įvykdytais nusikaltimais: pasikėsinimu į finansinės policijos pareigūną, tyrusį vienos spirito bendrovės vadovų ryšius, gamyklos „Bestspirits“ savininko ir „Latvijas Balzams“ vadovo D. P. nužudymais.

2. Įpareigoti atsakovą žurnale „Veidas“ paskelbti tokį 2005 m. gruodžio 15 d. žurnalo „Veidas“ 50-ame numeryje išspausdinto E. G. straipsnio „Vodkos magnatas atėjo į Lietuvą“ neteisėtai paskelbtos informacijos paneigimo tekstą:

„Tikrovės neatitinkančios informacijos apie p. J. S. paneigimas

2005 m. gruodžio 15 d. žurnalo „Veidas“ 50-ame numeryje buvo išspausdintas E. G. straipsnis „Vodkos magnatas atėjo į Lietuvą“ (toliau-Straipsnis), kuriame buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie poną J. S. :

– Straipsnyje pono J. S. pavardė nepagrįstai siejama su Latvijos Respublikoje įvykdytais nusikaltimais, kurie, Straipsnio autorės žiniomis, įvyko tuo metu, kai buvo privatizuojama bendrovė „Latvijas Balzams“;

– Straipsnyje nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija apie J. S. gimimo datos, tautybės, pavardės ir tėvavardžio keitimą bei šių duomenų pakeitimo priežastis, kurios Straipsnyje nepagrįstai siejamos su šiam asmeniui pareikštais kaltinimais.

Žurnalo „Veidas“ redakcija pareiškia, kad nėra jokių duomenų, rodančių pono J. S. ar jo veiklos privatizuojant bendrovę „Latvijas Balzams“ sąsajas su kokiais nors Latvijoje įvykdytais nusikaltimais, įskaitant Straipsnyje minėtą pasikėsinimą į finansinės policijos pareigūną, tyrusį vienos spirito bendrovės vadovų ryšius, gamyklos „Bestspirits“ savininko ir „Latvijas Balzams“ vadovo D. P. nužudymu“. Ponui J. S. nėra ir nebuvo pareikšti jokie įtarimai ar kaltinimai dėl šių įvykių.

Žurnalo „Veidas“ redakcija“ taip pat pripažįsta, kas Straipsnyje buvo neteisingai nurodoma, kad ponas J. S. du kartus keitė gimimo datą, pavardę ir tėvavardį; ši informacija neatitinka tikrovės. Straipsnyje pono J. S. tautybės, pavardės ir tėvavardžio pakeitimo faktas nepagrįstai siejamas su įtarimais dėl nusikalstamos veikos įvykdymo ir todėl taip pat neatitinka tikrovės. Redakcijos duomenimis, J. S. nekeitė gimimo datos, vieną kartą keitė tautybę, pavardę ir tėvavardį, tačiau tai darė ir ne besislapstydamas nuo atsakomybės, o dėl šeimyninių aplinkybių.“

3. 1. Paneigimo tekstas turi būti išspausdintas Žurnale „Veidas“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

3.2. Paneigimo tekstas turi būti išspausdintas žurnalo „Veidas“ puslapiuose, skirtuose verslui;

3.3. Paneigimo tekstas turi būti išspausdintas ne smulkesniu šriftu, nei pats 2005 m. gruodžio 15 d. žurnalo „Veidas“ 50-ame numeryje išspausdintas E. G. straipsnis „Vodkos magnatas atėjo į Lietuvą“, o paneigimo teksto antraštė - ne smulkesniu šriftu nei šio straipsnio antraštė.

4. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 50 000 litų neteisėtu informacijos apie privatų ieškovo gyvenimą paskleidimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą ir 50 001 litą tikrovės neatitinkančios bei ieškovo garbę bei orumą žeminančios informacijos paskleidimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

5. Priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

6. Nustatyti atsakovui 1 000 litų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, tuo atveju, jeigu atsakovas delstų ar vengtų vykdyti teismo sprendimą.

2. Teismas sprendime nepasisakė ar informacija apie asmens gimimo metus, tautybę, jų ar pavardės ir tėvavardžio keitimus yra asmens privataus gyvenimo dalis. Šios aplinkybės yra svarbios CK 2.23 straipsnio 4 dalies taikymui byloje. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymą duomenys apie fizinio asmens vardą, pavardę, lytį, gimimo datą, pilietybę, tautybę ir apie jų keitimus nėra vieši, todėl jie laikytini privataus gyvenimo dalimi, kurios paviešinimas be asmens sutikimo yra draudžiamas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo paskleista informacija apie ieškovo gimimo metų, tautybės, pavardės ir tėvavardžio keitimus yra informacija apie ieškovo privatų gyvenimą. Ieškovas J. S. nėra viešas asmuo, kadangi jis Lietuvos Respublikos politiniame gyvenime nedalyvauja, komerciniame gyvenime dalyvauja tik netiesiogiai, kaip privačios bendrovės, kurios dukterinė bendrovė (taip pat privati įmonė) vykdo verslą Lietuvos Respublikoje, vadovas (CK 2.23 str. 3 d., Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d.). Net ir tuo atveju, jeigu galima būtų pripažinti J. S. viešu asmeniu, jis tokiu galėjo būti pripažintas ribotu laiko periodu – kai 2005 m. ,,S.P.I. G. “ kontroliuojama įmonė ,,Latvijas Balzams“ dalyvavo AB ,,Stumbras“ privatizavime ir kuomet teikiant paraiškas privatizavimui reikėjo atskleisti su ,,Latvijas Balzams“ susijusio asmens ,,S.P.I. G. “ vadovų duomenims, t. y. ieškovas galėjo būti pripažintas trumpalaikiu viešuoju asmeniu. Be to, net ir apie viešo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik tais atvejais, kai tokia informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias šio asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d.). Informacijos apie J. S. asmens duomenų keitimą neturi nei visuomeninės reikšmės, nei padeda atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką, kas galėtų pateisinti jos publikavimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad paskelbiant informaciją apie ieškovo asmens duomenų keitimą, straipsnyje neteisėtai kišamasi į asmens privatų gyvenimą bei tokiu būdu pažeidžiamos ieškovo teisės į privataus gyvenimo apsaugą. Privataus gyvenimo informacijos atskleidimas, neatsižvelgiant į tai, diskredituoja ji privataus asmens garbę ir orumą ar ne, yra teisės pažeidimas (CPK 2.23 str. 4 d., 2.24 str.).

3. Dėl garbę ir orumą žeminančios bei tikrovės neatitinkančios žinios paskleidimo straipsnyje pateiktos frazės: ,,Ne itin koks šleifas paskui šį žmogų nusidriekė ir privatizuojant Latvijos alkoholio rinką. <... > Sutapimas ar ne, tačiau rusų įžengimą į Latvijos alkoholio rinką lydėjo šūviai. Tais pačiais metais Rygoje buvo pasikėsinta į finansinės policijos pareigūną tyrusį vienos spirito bendrovės vadovų ryšius. Tais pačiais metais buvo nušautas gamyklos ,,Bestspirits“ savininkas. Jį pakeitęs žmogus greitai tapo pagrindiniu spirito tiekėju ,,Latvijas Balzams“, 2000 m pabaigoje nuo šūvių žuvo ir buvęs ,,Latvijas Balzams“ vadovas D. P. “. Paskleisti duomenys yra žinia, o ne nuomonė, ir jie neatitinka tikrovės. Atsakovas apibendrindamas pateiktus faktus apie įvykusius nusikaltimus bei sugretindamas juos su ,,Latvijas Balzams“ privatizavimu, suformuoja naują žinią, kad ,,Ne itin koks šleifas paskui šį žmogų nusidriekė“ dėl minėtų įvykių, ir kad ieškovas ar jo veikla, privatizuojant bendrovę ,,Latvijas Balzams“, yra susijusi su paminėtais nusikaltimais. Ši paminėta nauja žinia yra vertintina tiesos požiūriu ir neatitinka tikrovės, nes ieškovas nėra niekaip susijęs su atsakovo nurodytais nusikaltimais ir jam oficialiai niekada nebuvo ir nėra pareikšti kokie nors su šiais įvykiais susiję kaltinimai. Atsakovo bandymai susieti įvykdytus nusikaltimus su ,,Latvijas Balzams“ įsigijimu ar kitais ieškovo veiksmais pažeidžia teisinėje visuomenėje galiojančią nekaltumo prezumpciją bei prasilenkia su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad teisingumą vykdo tik teismai. Ieškovo veiklos sąsaja su Latvijos Respublikoje padarytais nusikaltimais formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į ieškovą bei jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje. Tokia informacija visuomenėje vertinama neigiamai, todėl yra žeminanti jo garbę ir orumą, diskredituojanti ieškovo, kaip privataus asmens, ir kaip verslininko gerą vardą.

4. Atsakovo atsakomybei atsirasti yra visos būtinosios sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tiek tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą paskleidimas bei privačios informacijos apie ieškovą paskelbimas yra neteisėti veiksmai, kadangi pažeidžia CK 2.23, 2.24 straipsnius, Visuomenės informavimo įstatymą, konstitucines ieškovo teises į privataus gyvenimo neliečiamumą bei garbę ir orumą. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir skelbė nepatikrintą informaciją tyčia. Asmens privataus gyvenimo ir garbės bei orumo pažeidimo ypatumas yra tas, kad asmeniui šių pažeidimų atveju dažniausiai padaroma neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas neturtinės žalos dydis. Pagal suformuotą teismų praktiką garbės ir orumo bylose, teismas turi atsižvelgti į žinių paskleidimo būdą, formą, turinį, apimtį ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Šioje byloje tokios aplinkybės yra tai, kad atsakovas neteisėtai 6 000 egzempliorių tiražu paviešino tik su ieškovu susijusią informaciją, kurių paskleidimo nepateisina joks visuomenės interesas. Jau vien tokios informacijos paskleidimas ieškovui buvo nemalonus bei sukėlė emocinius išgyvenimus. Tai, kad asmens duomenų keitimo faktai buvo paskelbti neigiamame straipsnio kontekste, sąlygojo neigiamą visuomenės reakciją, pakenkė jo reputacijai, sukėlė priešišką visuomenės nusiteikimą ieškovo atžvilgiu. Ieškovo vardas visuomenėje nukentėjo ir dėl paskelbtų tikrovės neatitinkančių žinių, kurios sieja ieškovą su Latvijoje įvykdytais nusikaltimais. Straipsnyje pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija ne šiaip suklydus, bet sąmoningai gretinant tarpusavyje nesusijusius faktus, reiškiant neigiamą nuomonę bei sukuriant naujas žinias bei konstatuojant informaciją, kuri neatitinka tikrovės.

Atsakovas UAB ,,Veido“ periodikos leidykla ir tretysis asmuo E. G. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose laiduojama informacijos laisvė, bet kartu pripažįstama, jog teisė skleisti informaciją nėra absoliuti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį laisvė skleisti informaciją gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje suformuluotas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Nurodytos principinės nuostatos suponuoja visuomenės informavimo priemonės atsakomybę, jeigu ji paskelbia tikrovės neatitinkančius ir asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių.

Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo straipsnyje kartu su kitais pareikštais teiginiais kaip ,,prieštaringai vertinamas žaidėjas“, ,,vodkos magnato praeitis – dėmėta“ tokiame negatyviame kontekste žinia, kad J. S. ,,...du kartus keitė pavardę ir tėvavardį, du kartus gimimo metus ir vieną kartą tautybę“ vertintina, ne kaip formos pažeidimas, o kaip turinio pažeidimas, padarytas tyčia, siekiant diskredituoti ieškovo asmenį. Vartojant minėtus neteisingus teiginius sakinyje su teiginiu, kad J. S. ,,...buvo iškelti kaltinimai pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 119 straipsnį dėl grasinimo nužudyti arba sunkaus kūno sužalojimo“, pateikiama žinia, neva J. S. keitė asmens duomenis dėl to, kad jam buvo pareikšti kaltinimai dėl nužudymo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Atsakovo straipsnyje nėra nurodyta jokių priežasčių, dėl ko J. S. keitė pavardę, tėvavardį, tautybę. Apeliantas minėtuose teiginiuose faktų tikrumo neginčija, o aplinkybė, jog atitinkantys tikrovę faktai buvo išsakyti viename sakinyje, negali būti vertinami, kaip naujos žinios suformulavimas. Duomenys apie tai, kad ieškovas yra keitęs pavardę, tėvavardį, tautybę, tai, jog ieškovui buvo pateikti kaltinimai, patvirtinti oficialių, atitinkamą kompetenciją turinčių institucijų (b. l. 63) yra teisingi, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktas, kuris tikrovėje neegzistavo – gimimo datos keitimas, nėra pripažintinas turinio, bet formos pažeidimu.

Pagal CK 2.23 straipsnyje įtvirtintą teisės į privatų gyvenimą sampratą privatus yra toks žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje; tai sritis, kur asmuo turi teisę būti paliktas vienas ir kur visuomenė neturi teisės kištis (vidiniai šeimos santykiai, sveikatos būklė ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2004 J. B. v. VĮ ,,Humana people Baltic“, bylų kategorija 94.3). Asmens privataus gyvenimo dalis nėra informacija, skelbiama viešuose registruose, pavyzdžiui, asmens gimimo data, lytis, šeiminė padėtis ir pan. (CK komentaras). Šiuo atveju apelianto nurodyti teiginiai dėl asmens gimimo metų, tautybės, pavardės ir tėvavardžio keitimus laikytini informacija, kuri skelbiama viešai (viešuose registruose) tam, kad būtų galima indentifikuoti asmenį bei tam, kad būtų prieinama kitiems suinteresuotiems asmenims, todėl tokia informacija nėra asmens privataus gyvenimo dalis. Be to, pagal CK 2.23 straipsnio 3 dalį yra draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, kadangi jis yra garsus verslininkas visame pasaulyje, kuriam priklauso tarptautinė alkoholio gamybos ir prekybos importo bendrovė ,,S.P.I. G. “, ieškovas pretendavo įsigyti vienos iš stambiausių Lietuvos įmonių akcijų, kurios veikla yra griežtai prižiūrima ir reglamentuojama teisės aktais. Pats ieškovas neginčijo fakto, kad apie jį nuolat rašoma kitų valstybių spaudoje ir jis yra žinomas visuomenėje. Remiantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovą viešuoju asmeniu, o tuo pačiu ieškovo, nors ir privačių duomenų paskleidimą, pagrįstu visuomenės interesu žinoti tokią informaciją. Minėta informacija yra vieša, kadangi prieinama tiek iki straipsnio paskelbimo, tiek ir dabar (b. l. 43-46, 53-65). Apeliantas nurodo, jog jis nėra laikytinas viešuoju asmeniu, kadangi jis neatitinka Visuomenės informavimo įstatyme 2 straipsnio 60 dalyje suformuluotos viešojo asmens sąvokos. Tačiau minėta norma, nurodanti viešojo asmens sąvokos apibrėžimą, įsigaliojo nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., t. y. straipsnio paskelbimo dieną ši įstatymo norma negaliojo, todėl ji negali būti taikoma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo paskelbtą informaciją apie ieškovą atitinkančią CK 2.23 straipsnio 3 dalyje numatytą tikslą, t. y. atsakovas tokią informaciją galėjo skelbti be ieškovo sutikimo, net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija būtų privati.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teiginiuose ,,Ne itin koks šleifas paskui šį žmogų nusidriekė ir privatizuojant Latvijos alkoholio rinką. <...> Sutapimas ar ne, tačiau rusų įžengimą į Latvijos alkoholio rinką lydėjo šūviai. Tais pačiais metais Rygoje buvo pasikėsinta į finansinės policijos pareigūną tyrusį vienos spirito bendrovės vadovų ryšius. Tais pačiais metais buvo nušautas gamyklos ,,Bestspirits“ savininkas. Jį pakeitęs žmogus greitai tapo pagrindiniu spirito tiekėju ,,Latvijas Balzams“, 2000 m pabaigoje nuo šūvių žuvo ir buvęs ,,Latvijas Balzams“ vadovas D. P. “, paskleisti duomenys yra žinia, o ne nuomonė, ir jie neatitinka tikrovės.

Kiekvienu atveju teismas spręsdamas, ar atsakovo visuomenės informavimo priemonės paskleista informacija buvo leistina, tai yra ar tokia informacija galėjo pažeisti ieškovo garbę ir orumą, jo privataus gyvenimo neliečiamumą, turi įvertinti, ar buvo paskleistos žinios, ar paskelbta tam tikro asmens nuomonė, susijusi su realiai egzistuojančių faktų buvimu. Toks žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio prasme žinios yra faktų ir duomenų paskelbimas, kurio turinys gali būti patikrintas bei įrodomas; nuomonė yra subjektyvus tam tikrų asmenų vertinimas, išreikštas jų asmeninis požiūris į gyvenimo reiškinius, susijusius su tikrais įvykiais. Tai reiškia, jog viešai pateikiamoms žinioms taikomi griežtesni jų turinio paskelbimo reikalavimai, siejami su žinių nešališku pobūdžiu, jomis pateikiamų faktų tikrumu ir duomenų tikslumu, galimybe patikrinti konkrečių žinių turinio pagrįstumą. Skirtingai nei žinių, paskelbtos nuomonės Visuomenės informavimo įstatymas nesaisto tiesos kriterijumi, dėl to išreikšdami nuomonę per visuomenės informavimo priemones, asmenys yra nevaržomi išsakyti savo vidinį įsitikinimą, kadangi teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra konstitucinė vertybė. Nuomonė reiškiama tiek atskleidžiant mintis apie bendro pobūdžio asmens idėjas, tiek išsakant komentarus apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-853/2003 R. M. v. UAB ,,Santarvės laikraštis“, bylų kategorija 20.6). Teiginyje ,,Sutapimas ar ne, tačiau rusų įžengimą į Latvijos alkoholio rinką lydėjo šūviai“ nurodytas įvykis atitinka tikrovę, o kad dėl jų neva kaltas ieškovas, tokio teiginio, vertinimo ar apibendrinimo paskelbtame straipsnyje nėra, todėl apelianto argumentas yra nepagrįstas. Paskelbti duomenys apie apeliantą yra neišgalvoti, atsakovas straipsnyje rėmėsi faktais, kurie buvo surinkti iš įvairių šaltinių, t. y. 2003 m. kovo 22 d. dienraščio ,,Respublika“ straipsnio ,,Alkoholio jūroje verda aistrų audros“ (b. l. 44), 2003 m. liepos 4 d. laikraščio ,,Kauno diena“ straipsnio ,,Neaiškūs ,,Latvijos Balzams“ savininkai negali pretenduoti į ,,Stumbrą“, (b. l. 45-46), internetiniame ,,Euroverslo naujienų“ leidinyje 2005 m. gruodžio 7 d. straipsnyje. Visuose minėtuose šaltiniuose informacija buvo paskelta iki to laiko, kai juos paskelbė atsakovas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, apibendrindamas pateiktus faktus apie įvykusius nusikaltimus bei sugretindamas juos su ,,Latvijas Balzams“ privatizavimu, išreiškė savo nuomonę bei išsakė savo komentarus apie šias žinias.

Apeliantas prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, motyvuodamas tuo, kad atsakomybei atsirasti yra visos būtinosios sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas elgėsi nerūpestingai, 2005 m. gruodžio 15 d. žurnalo „Veidas“ Nr. 50 išspausdintame straipsnyje „Vodkos magnatas atėjo į Lietuvą“ paskelbdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovas du kartus keitė gimimo metus. Tačiau CK 2.24 straipsnio 6 dalyje yra nustatyti atvejai, kai nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo gynimą, konkrečiu atveju gali būti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės. Jos gali būti netaikomos, kai: 1) informacija paskleista apie viešojo asmens veiklą; 2) informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra viešasis asmuo. Viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba. Tai pripažinta daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000 V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylų kategorija 40, jau nurodytoje byloje S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt. ir kitose). Nevienoda pažeistų teisių gynyba teismo taikoma įvairiais būdais derinant ar parenkant teisinius gynimo instrumentus. Nurodytose bylose teismas pripažino, kad viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2005 A. S. v. savaitraštis „Laisvas laikraštis“ ir kt., kategorija 26.6). Derinant parenkamų asmens pažeistų teisių gynimo būdus, t. y. svarstant, ar taikyti CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatą, turi būti atsižvelgiama į pažeidimo apimtį, pobūdį ir pasekmes, apie būtinumą taikyti atsakovams neturtinės žalos priteisimą kaip turtinę sankciją, o ieškovams kaip reikalingą dar vieną jų pažeistų teisių gynimo būdą greta kitų – žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, jų paneigimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo straipsnyje neteisingai nurodytų aplinkybių, ieškovui atsirado neturtinė žala. Ieškovas yra užsienio pilietis, gyvenantis ne Lietuvoje, todėl mažai tikėtina, kad išspausdintas straipsnis Lietuvoje lietuvių kalba, kuriame buvo paskleista teisinga informacija apie ieškovo, kaip viešo asmens privataus gyvenimo faktus dėl pavardės, tėvavardžio, tautybės keitimo ir neteisinga informacija apie tai, kad ieškovas du kartus keitė gimimo metus, ieškovui galėjo sukelti neigiamas pasekmes, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovui civilinės atsakomybės – neturtinės žalos atlyginimo, – apsiribodamas kitais teisinės gynybos būdais – paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu, kaip pakankama satisfakcija.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Atmetant apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 92 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovui priteistinos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 3 540 Lt (b. l. 145, 146), bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 88, 92, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. S. 3 540 (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt) litų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Veido“ periodikos leidyklai advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.

Priteisti iš ieškovo J. S. 9 (devynis) litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.