Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, 2017 m. liepos 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. pašalinti skundo trūkumus. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta. Pateikti įrodymais laikomus faktinius duomenis yra šalių pareiga (ABTĮ 56 straipsnio 1–2 dalys). Pareiškėjas skunde tvirtina, jog yra islamo religinės konfesijos narys, per bado akciją neteko 12 kg svorio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiuos teiginius pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, teismas nurodė, jog pareiškėjas turėtų pateikti įrodymus, kuriais grindžia minėtus teiginius. Be to, pareiškėjas skunde nei nurodė, nei pagrindė kaip pasireiškė jo neturtinė žala, kurią prašo atlyginti.

II.

Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde patvirtina, jog laiko, kad žala kyla iš nusikalstamų viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina ne iš neteisėtų viešojo administravimo aktų, bet, kaip pats tvirtina, iš nusikalstamų veikų. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju, būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, įvertinęs, kad pareiškėjas žalą kildina iš nusikalstamų veiksmų, pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kadangi jis nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III.

Pareiškėjas I. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Nors pareiškėjas atskirajame skunde reikalavimo dėl teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties ir nesuformulavo, tačiau iš atskirojo skundo akivaizdu, kad su skundžiama teismo nutartimi nesutinka ir siekia, kad ji būtų panaikinta, pareiškėjo skundas būtų priimtas nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009 ir kt.). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Teismas, vertindamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 152 straipsnio 1 dalis), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartyje, įvertinęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad jis neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo skundo teiginiams pagrįsti, t. y., kad jis yra islamo religinės konfesijos narys ir bado akcijos metu neteko 12 kg svorio, nepateikė įrodymų, nenurodė ir nepagrindė kaip pasireiškė jo neturtinė žala, kurią prašo atlyginti. Be to, pareiškėjas turėtų tiksliai nurodyti, dėl kokių aplinkybių kelia ginčą: jeigu jos kyla iš nusikalstamų veiksmų, pareiškėjas turėtų atsiimti skundą ir su skundu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėjas taip pat turėtų tiksliai suformuluoti prašymo dalyką ir pagrindą.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pateikė skundo patikslinimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad visus įrodymus, susijusius su keliamu ginču, prašo išreikalauti iš atsakovo bei tenkinti jo pateiktą skundą. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat nurodė, kad nežino kaip gali įrodyti, kad jis yra musulmonas, šią aplinkybę patvirtinti prašė kviesti liudytojus. Pareiškėjo nuomone, jo skundas atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus ir turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Šiuo atveju nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pareiškėjui išaiškino, kokie jo pateikto skundo trūkumai trukdo teismui pradėti administracinę bylą, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimo, taip pat ar pareiškėjas šiuos trūkumus pašalino.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turiniu, nustatė, kad pareiškėjas skunde kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl Alytaus pataisos namų galimai neteisėtų veiksmų, t. y. jo diskriminacijos religiniu pagrindu bei neužtikrinant tinkamo maitinimo. Pareiškėjas atsakovu nurodo ir neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad neturtinę žalą sieja su Alytaus pataisos namų galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais neužtikrinant jam tinkamo maitinimo bei diskriminuojant religiniu pagrindu, kadangi pataisos namų bibliotekoje nebuvo nei vienos knygos, susijusios su islamo religija, ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 74 310 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi, tiek pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas), tiek ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundo pagrindas) iš esmės yra aiškūs, kad teismas galėtų spręsti pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą.

Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, taip pat negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jau pirminiame skunde teismui nurodė, jog įrodymų apie jo kalinimo sąlygas pateikti negali ir prašė teismo juos išreikalauti iš atsakovo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-199/13; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011 ir kt.). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus, kitas su kalinimu susijusias aplinkybes tenka atsakovui (žr. mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Aplinkybė, kad pareiškėjas atsakovo atstovo veiksmus įvardina nusikalstamais, tokiu būdu akcentuodamas jų neteisėtumą, nagrinėjamu atveju negali būti laikomas skundo trūkumu, dėl kurio nėra galima spręsti skundo priėmimo klausimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas aiškiai įvardijo administravimo subjektą, veiksmus, kuriais šis viešojo administravimo subjektas galimai pažeidė jo teises ir įstatymų saugomus interesus (diskriminacija religiniu pagrindu ir tinkamo maitinimo neužtikrinimas), skundo dalyką suformulavo aiškiai, bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą (prašo priteisti iš atsakovo 74 310 Eur neturtinei žalai atlyginti).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pareiškėjas išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias skundo reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas patikslinti skundą, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutaręs pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti atsisakymo priimti skundą pagrindai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties motyvus, pažymi, kad joje nėra nurodyta jokių argumentų, dėl ko teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi nutarties motyvuojamojoje dalyje yra išdėstyti argumentai, susiję su atsisakymu priimti skundą ir nurodyta, kad teismas pareiškėjo skundą atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, yra visiškai nemotyvuota.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo I. S. (I. S.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.