Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. gynėjo advokato A. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025 m. birželio 4 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. S., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjęs. Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 28 d., pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 28 d.

Anksčiau teistas. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors nuteistasis nuosekliai siekia bausmės atlikimo sąlygų švelninimo, t. y. nuo 2023 m. spalio 25 d. bausmę atliko lengvos grupės sąlygomis, nuo 2025 m. balandžio 24 d. perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, 5 kartus skatintas, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemonės, stengiasi keisti savo mąstymą ir elgesį. Tačiau asmuo, būdamas jauno amžiaus, iš viso teistas jau 9 kartus, atlieka trečią realią laisvės atėmimo bausmę. Kriminalinis nuteistojo elgesys pradėjo formuotis būnant dar nepilnamečiu, nusikaltimai smurtiniai, sunkėjantys, nuteistojo elgesiui būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Dažnu atveju nusikaltimai buvo daromi bendrininkų grupėje, siekiant pasipelnyti. Paskutinis nusikaltimas pasižymi itin agresyviu, kontroliuojančiu elgesiu, nuteistasis pripažintas recidyvistu. Anksčiau taikytos poveikio priemonės rezultatų nedavė, nuteistasis yra pažeidęs probacijos, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, asmuo vis darydavo naujus nusikaltimus dar neišnykus teistumams už anksčiau padarytus nusikaltimus, dėl ko teistumų išnykimo terminas vis nutrūkdavo ir buvo pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą atlikimo. Stebimas nuolatinis nuteistojo įsitraukimas į nusikalstamų veikų darymą. Kaltę dėl nusikaltimų nuteistasis pripažįsta iš dalies, nors šiuo metu ir stengiasi riboti savo elgesį, tačiau paskutinį kartą baustas 2024 m. lapkričio 13 d. už draudžiamų daiktų turėjimą. Tik nuo 2025 m. balandžio mėnesio bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis. Struktūruotoje aplinkoje rodo motyvaciją darbui, tačiau šiuo metu darbo neturi, yra jo paieškose. Būdamas laisvėje stabilios darbinės patirties neturėjo. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, stengiasi juos dengti, taip pat skiria papildomų pinigų vaiko išlaikymui, tačiau lygtinio paleidimo atveju nėra duomenų apie darbo galimybes, kas gali apsunkinti integracijos procesą. Neturi nuolatinės gyvenamosios vietos bei neturi konkrečių planų dėl apsistojimo po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo atveju, neturi palaikančių socialinių ryšių, laisvėje jį supo asmenys palaikantys kriminalinį elgesį.

Įvertinant Socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, galima teigti, kad nuteistajam mąstymo ir elgesio srityse, nors ir įžvelgiami teigiami pokyčiai, tačiau su socialinėmis problemomis susiję nuteistojo mąstymo aspektai – tokie kaip savikontrolės stoka, negebėjimas adekvačiai vertinti savo galimybes, įžvelgti netinkamo elgesio priežasčių, jas analizuoti, numatyti savo veiksmų pasekmes, reikalauja tęstinių intervencinių priemonių ir priemonių, nukreiptų koreguoti elgesio ir mąstymo sritis. Taigi matyti, kad pažanga dar nėra akivaizdi. Nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika vidutinė su mažėjimo dinamika, vidutinė didelės žalos rizika nukreipta į visuomenę. Tai rodo, kad asmuo yra pavojingas visuomenei, todėl turi dėti maksimalias pastangas valdant nusikalstamo elgesio rizikas. Reikšmingų apsauginių veiksnių nenustatyta. Atsižvelgus į visas aplinkybes darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam G. S. šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. gegužės 12 d., ir jo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti vidutinę. Vėlesnių vertinimų metu nustatyta taip pat vidutinė rizika. Taigi, teismas pabrėžia, kad nuteistasis neatitinka būtinos sąlygos, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, juo labiau, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas pažymi, kad nuteistojo elgesyje vyrauja aktualūs ir turintys reikšmės nusikalstamo elgesio raiškai dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo, ar yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie privalo būti koreguojami iš esmės, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link. Taigi, įvertinus juos ir palyginus su apsauginiais veiksniais, galima daryti išvadą, kad kriminogeninių dinaminių veiksnių gausa, gerokai pranoksta apsauginių veiksnių skaičių, kas laikytina probleminėmis ir tobulintinomis nuteistojo elgesio ir mąstymo savybėmis. Taip pat, nuteistojo elgesyje nustatyti ir 5 statiniai kriminogeniniai veiksniai.

Nors sutiktina su nuteistojo advokato skunde nurodytomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybės, tačiau šių duomenų kaip išskirtinių, leidžiančių taikyti lygtinį paleidimą, teismas nevertina. Pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, kas neabejotinai turėtų būti paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamą elgesį išimtinai teigiama linkme. Tuo tarpu tik ilgalaikis, nuoseklus ir teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, nustatant visas sąlygas lygtinio paleidimo taikymui. Vien tai, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, ieško dirbo, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Priešingai, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi šios aplinkybės atskleidžia, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o be to šios pozityvaus užimtumo priemonės nedaro teigiamos įtakos nuteistojo elgesyje fiksuotiems dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, kurių gausa vyrauja nuteistojo elgesyje ir kurie nėra šalinami.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 1 kartą, baustas drausmine tvarka, nuobauda jam buvo paskirta palyginti neseniai, tai yra 2024 m. lapkričio 13 d. Tokiu būdu, nuteistojo teigiamas elgesys stebimas dar sąlyginai trumpą laiką, o pataisos procesas, dabartinėje pataisos stadijoje yra labiau pasyvus nei aktyvus ir dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes vis dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kurios be kita ko atsiranda ir realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta. Šiuo atveju, anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo advokato skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. S. gynėjo advokato A. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.