- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-4623-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00032-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pareiškėjas
- Z. J.
- Suinteresuotas asmuo
- N. K.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Z. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po jos sutuoktinio N. J. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad su N. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos sutuoktinis ir suinteresuoto asmens N. K. (buv. pavardė J.) tėvas N. J. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatyminiai N. J. turto paveldėtojai yra tik jo sutuoktinė Z. J. ir jų dukra N. K. (buv. pavardė J.). Per įstatymu nustatytą laikotarpį niekas iš paveldėtojų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. O kada pareiškėja kreipėsi į notarą dėl buto, kurį įsigijo būdama santuokoje, dovanojimo sutarties sudarymo, sužinojo, kad dovanoti šio buto dukrai negali, nes nėra priėmusi palikimo po sutuoktinio mirties ir yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Notaras priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą palikimui priimti po N. J. mirties, kadangi yra praleistas nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Nors pareiškėja į notarą per 3 mėnesių laikotarpį ir nesikreipė, tačiau per 3 mėnesių laikotarpį ji priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Po sutuoktinio mirties priėmė savo žinion visus N. J. turėtus kilnojamuosius daiktus: baldus, indų komplektus, papuošalus, nuotraukas, dokumentus. Taip pat, po sutuoktinio mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti sutuoktiniui priklausiusią ½ dalį, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo būdama santuokoje pagal 2003-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėja tiek iki savo sutuoktinio mirties, tiek po jos nuolat gyveno minėtame bute. 2003-12-30 buto pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta jos vardu ir VĮ „Registrų centras“ butas yra įregistruotas jos vardu. Pareiškėja po sutuoktinio mirties rūpinosi butu, mokėjo komunalinius mokesčius už tris mėnesius po sutuoktinio mirties ir moka iki šios dienos. Pareiškėja dėl teisinių žinių stokos po sutuoktinio mirties per nustatytą terminą palikimui priimti į notarą nesikreipė. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti jai ir pareiškėjai nedalyvaujant (el. b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). Iš prie ieškinio pridėto santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėja su N. J. susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13). Iš prie ieškinio pridėtų gimimo ir santuokos liudijimų matyti, kad pareiškėja su sutuoktiniu N. J. susilaukė dukros N. K. (buv. pavardė J.) (el. b. l. 8, 9). Būdama santuokoje, pagal 2003-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15, 16-17). Po pareiškėjos sutuoktinio N. J. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 20). Notarė 2017-12-28 atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į N. J. priklausantį turtą, kadangi buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. (el. b. l. 20). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos 2017-12-29 pažymose nurodyta, kad Z. J. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ir N. J. (el. b. l. 18, 19). Iš prie ieškinio pridedamų sąskaitų ir mokėjimo kvitų po palikėjo mirties matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau mokėjo komunalinius mokesčius (el. b. l. 21-30).
Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 str. 1, 3 d.). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 str. 1 d.).
Pareiškėjos Z. J. pareiškime nurodytais paaiškinimais, suinteresuoto asmens paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja po savo sutuoktinio N. J., su kuriuo gyveno iki pastarojo mirties, perėmė mirusiajam priklausiusį turtą. Naudojosi kilnojamaisiais daiktais, toliau gyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius. Taigi pareiškėja tokiu būdu išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą ir jį priėmė turtu naudodamasi kaip savu, tai yra faktiškai pradėdama palikimą valdyti. Suinteresuotas asmuo šių aplinkybių nepaneigė, pareiškėjos prašymui neprieštaravo.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, daro išvadą, jog juridinę reikšmę turintis faktas, kad po N. J. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė – pareiškėja Z. J., priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti N. J. priklausiusį turtą, yra nustatytas (CK 5.50 str. 1-3 d., 5.51 str. 1 d).
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti mirusiajam N. J. priklausiusį turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.