Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui J. M., dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui J. M. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai - asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono teismo sprendimu. Jų ištuoka Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 1990 m. vasario 22 d. gyvena ir deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). V. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, tai yra 21/50 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas pagal 1992 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374. Taip pat ieškovės vardu registruotas ir 15/19 dalis 0,1900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas pagal 1996 m. gruodžio 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad turto įgijimo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 metų Civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento. Pagal CK 3.87 straipsnį, po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnio įvardintus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės atsakomybės. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ištyrus byloje esančius įrodymus yra pagrindas tvirtinti, kad ieškovė rašytiniais įrodymais, įrodė, kad 21/50 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės V. M. nuosavybė. Nustatyta, kad 1992 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį sudarė ieškovė, jos vardu yra įregistruotas turtas ir nekilnojamojo turto registre. Šilutės rajono teismas 1990 m. gegužės 7 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 1989 metų, ieškovė gyvena su kitu vyru - A. R.. V. M. nuo 1990 m. vasario 22 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. M. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad po santuokos nutraukimo jis būtų gyvenęs kartu su ieškove (duomenys neskelbtini) ir savo asmeninėmis lėšomis būtų prisidėjęs prie šio nekilnojamojo turto dalies įsigijimo. Teismas konstatuoja, kad 21/50 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. M. iš valstybės įsigijo už asmenines lėšas.

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo valstybei 100 Eur žyminį mokestį. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK), 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik po 26 metų nuo turto įsigijimo, ji nesikreipė į atsakovą, nors žinojo jo gyvenamosios vietos adresą, kad įsigyto turto teisinį režimą pakeistų sudarydami taikos sutartį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-287 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą ir nustatyti, kad 21/50 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas pagal 1992 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį, yra asmeninė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams.