Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ū. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gruodžio 26 d. naktį, apie 1–2 val., (duomenys neskelbtini), kaltinamasis Ū. M., pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios I. P., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią įvedė savo lytinį organą I. P. į burną, prašė jo lytinį organą laižyti, bučiuoti ir masturbuoti ranka, taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Kaltinamasis Ū. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad nakties metu, savo bute, gulėdamas lovoje, žiūrėjo per televiziją rodomą pornografinę programą ir tamsoje mėtėsi kamuoliuku su kitoje lovoje gulėjusia, bet dar nemiegojusia mažamete giminaite I. P.. Kai I. P. mestas kamuoliukas nukrito po kaltinamojo kaldra, ji atėjo jo ieškoti, o ieškodama netyčia prisilietė prie kaltinamojo varpos, paprašė ją parodyti. Kaltinamasis nusismaukė savo trumpikes ir varpą parodė, paprašė, kad nukentėjusioji varpą apžiotų, prašė tol, kol ji tai padarė. Jokio smurto prieš mažametę nevartojo. Kaltinamasis prašė, kad mažametė jo varpą glostytų ranka, apžiotų, pabučiuotų, masturbuotų. To prašė skatinamas smalsumo. Nukentėjusioji tuo, ką darė, šlykštėjosi, jai buvo nemalonu, ir apie tai kaltinamasis suprato iš jos kalbos.

Nukentėjusiosios I. P. atstovė pagal įstatymą J. P. parodė, kad savo dukrą I. P. pas buvusio savo vyro seserį R. P. palikdavo dažnai, nes duktė labai norėdavo su R. P. bendrauti, kartais R. P. bute duktė susitikdavo su savo tėvu. Prieš pat tiriamą įvykį R. P. pasakė, kad Kalėdų senelis atnešė dovaną, todėl J. P. dukrą I. P. nuvedė tos dovanos atsiimti ir ten dukrą paliko nakvoti. Kai kitą dieną dukrą pasiėmė, jos elgesyje, kalboje kokių nors pakitimų nepastebėjo. Dar po dienos, kai nuėjo į vaikų darželį pasiimti dukters, iš dukters auklėtojos sužinojo, kad duktė auklėtojai papasakojo paslaptį. Buvo paprašyta, kad I. P. paslaptį papasakotų ir J. P.. Vaikų darželyje J. P. iš savo dukters išgirdo, kad su Ū. žaidė šviečiančiu kamuoliuku, kad Ū. sakė pabučiuoti jam ten, bet ji nesutiko, bet vėliau vis tiek pabučiavo. Duktė ranka, burna rodė, kokius judesius jai liepė daryti kaltinamasis. Duktė nesakė, kad kaltinamasis ją mušė, bet sakė, kad jis vis prašė ir prašė tai padaryti. J. P. parodė, kad su dukra važiavo į namus pas R. P. ir jos draugą G. M., kurio sūnus kaltinamasis ir yra, išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Pirmomis dienomis po įvykio duktė labai išgyveno, klausė, ar G. dabar ją muš, kad ji viską papasakojo. Netrukus J. P. raštu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Po ginekologo apžiūros dukters elgesys labai pasikeitė, ji pradėjo bijoti gydytojų, tačiau pirmi dukters elgesio pokyčiai buvo pastebėti tada, kai ji apie įvykį su Ū. pasipasakojo auklėtojai. Iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos apie įvykį sužinojo ir kažkuri kita vaikų darželio auklėtoja, kuri tuo metu rašė kursinį ar diplominį darbą.

Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą G. D. M. parodė, kad kaltinamasis Ū. M. yra jo sūnus, vaiką auklėja vienas, nes su žmona išsiskyręs. Be kaltinamojo, turi dar du sūnus. Apie įvykį su mažamete I. sūnus prisipažino ir jam, ir jo sugyventinei R. P., dėl savo elgesio labai išgyveno. J. P. savo dukrą I. pas R. P. atvesdavo ir palikdavo beveik kiekvieną savaitgalį, tačiau panašių problemų niekada nekildavo. Savo sūnaus veiksmus vertina labai blogai, J. P. už sūnaus elgesį atsiprašė, su pačiu kaltinamuoju J. P. kalbėti atsisakė.

Liudytoja J. Z. parodė, kad 2010 m. gruodžio 27 d. vaikų darželyje I. P. jai kaip auklėtojai papasakojo paslaptį, kad buvo pas brolį, kad brolis liepė jai pabučiuoti pimpalą, parodė judesį, kokį liepė jai daryti brolis, parodė, kaip įsikišo į burną lytinį organą ir atliko veiksmus. Mergaitė pasakė, kad brolis apie tai pasakoti mamai neleido. Kai vakare į darželį I. pasiimti atėjo mama, liudytoja jai viską, ką sužinojo iš I., papasakojo. Dėl to, ką išgirdo, mergaitės mama buvo sukrėsta, o mergaitė dėl mamos reakcijos labai išgyveno, papasakojusi savo paslaptį, tapo liūdna. Vėliau mergaitės elgesio sutrikimų liudytoja nepastebėjo.

Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugo G. M. sūnus, kad jie abu gyvena jos bute, o J. P. yra buvusi liudytojos brolio žmona. J. P. savo dukrą I. pas liudytoją atvedė ir paliko gruodžio 25 dienos vakare. Anksčiau dukrą atvesdavo ir palikdavo dažnai. Tą kartą miegoti mergaitė buvo paguldyta į kambarį, kuriame miegojo liudytojos sūnus ir G. M. sūnus Ū., nes kitame kambaryje, kur paprastai buvo statoma jos sulankstoma lovelė, buvo pastatyta džiovykla su rūbais. Kitą dieną iki pat vakaro mergaitė buvo žvali, niekuo nesiskundė. Atėjusi J. mergaitę išsivedė, o kitą dieną, pirmadienio vakarą, paskambino telefonu ir papasakojo, ką mergaitė pasakojo savo auklėtojai darželyje, atvyko su dukra aiškintis į namus. I. liudytoją užtikrino, kad ji nemeluoja. Kai kitą dieną liudytoja apie įvykį paklausinėjo kaltinamąjį, jis prisipažino iš karto, verkė, save pavadino ištvirkėliu.

Savo pasipiktinimą amoraliais dalykais išreiškė ir norą, kad būtų užkirstas kelias tokiems amoraliems dalykams, 2010-12-29 prašyme Vaiko teisių apsaugos skyriui pareiškė darželio (duomenys neskelbtini) auklėtoja J. Z. (b. l. 4).

Iš 2010-12-30 J. P. pareiškimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui turinio matyti, kad Ū. M. seksualiai priekabiavo prie mažametės jos dukters, kad apie tai ji sužinojo iš dukters auklėtojos, o po to ir iš pačios dukters, kad yra įpareigota savo dukrą nuvesti pas psichologą (b. l. 2–3).

Iš 2011-01-19 specialisto išvados matyti, kad mažametės I. P. mergystės plėvė nepažeista, jokių vaiko sužalojimų nenustatyta (b. l. 15).

Iš 2011-01-25 teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad apklausiant I. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvavo ir psichologė I. V.. Mažametė parodė, kad pimpalą matė, kad buvo prašoma pimpalą apžioti ir pabučiuoti, kad to jos buvo prašoma daug kartų, kad pati tuo metu buvo apsirengusi, su kelnaitėmis. Kai jau buvo beveik užmigusi, jai pimpalą parodė iš naujo, parodė du kartus, liepė pimpalą pabučiuoti. Nukentėjusioji parodė: „Iš pradžių sakiau, kad ne, ne nebučiuosiu, aš nebučiavau. Jis sakė, kad juokauja, bet aš išsigandau... jis gulėjo savo lovoje. Mes mėtėme kamuoliuką pirmyn, atgal. Jis paprašė, kad aš ateičiau pas jį į lovą. Aš po kaldra nieko nemačiau. Man buvo šlykštu tai daryti, bet aš jam neleidau pimpalo giliau kišti į burną. Ū. buvo apsimovęs triusikus ... Jis iškišo pro triusikus pimpalą, skystis išbėgo – lašiukas, kai aš jam pabučiavau ... Nepamenu, kiek kartų pimpalo odelę smaukiau, gal 6–7 kartus ... Tai viskas vyko pas Ū. namuose, aš buvau pas juos atvykusi vienai naktelei. Pas tetą R. važiuosiu, kai nebus Ū. tėčio ir Ū. ... Tai vyko vieną naktį ir pirmą kartą ... Ū. manęs nelietė, nečiupinėjo, jis nieko neveikė. Jo rankos buvo padėtos ant lovos, o aš iš šono stovėjau“ (b. l. 26–29). Mažametės apklausos garso–vaizdo įrašas teisiamajame posėdyje buvo ištirtas. Vaiko parodymai abejonių nekėlė.

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis Ū. M., pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios I. P., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią įvedė savo lytinį organą I. P. į burną, prašė jo lytinį organą laižyti, bučiuoti ir masturbuoti ranka, taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu. Kaltinamasis jokių išorinių veiksmų nukentėjusiosios valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti nenaudojo, nukentėjusiajai pakako to, kad jis labai jos prašė atlikti konkrečius kaltinime paminėtus veiksmus. Nukentėjusiosios būklę – bejėgiškumą – lėmė nukentėjusiosios mažametystė. Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad I. P. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Pagal savo psichinį ir fizinį išsivystymą, socialinę brandą su ja daromų veiksmų esmės nukentėjusioji nesuvokė (ir kaltinamasis tuo pasinaudojo), kaltinamojo lytinę aistrą tenkino tik todėl, kad kaltinamasis labai to prašė, nors jai pačiai tai daryti buvo šlykštu.

Tokia kaltinamojo Ū. M. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Skiriant bausmę nepilnamečiam kaltinamajam atsižvelgiama ne tik į BK 54 straipsnio nuostatas, bet ir į bausmės skyrimo ypatumus, numatytus BK 91 straipsnyje. Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, tačiau nusikalto būdamas nepilnametis. Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad Ū. M. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, nes gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). Anksčiau jokių nusikaltimų ar kitokių teisės pažeidimų padaręs nebuvo, (duomenys neskelbtini) direktorius ir klasės auklėtojas Ū. M. charakterizuoja gerai. Charakteristikoje pažymima, kad mokinio pasiekimais daugiausia domisi vyresnysis pilnametis brolis K. M., jis aktyviai lankosi tėvų susirinkimuose (b. l. 51). Savo veiksmus kaltinamasis atvirai pasmerkė dar ikiteisminiam tyrimui neprasidėjus, kaltu prisipažino visiškai, teisiamajame posėdyje buvo nuoširdus ir dėl padaryto labai išgyveno, nuoširdžiu prisipažinimu palengvino ne tik ikiteisminio tyrimo organams išaiškinti nusikalstamą veiką, bet ir teismui padėjo išaiškinti visas bylos aplinkybes, nieko neslėpdamas. Toks kaltinamojo elgesys pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis gyvena su tėvu tėvo draugės namuose. Kaltinamojo tėvas santuoką su kaltinamojo motina yra seniai nutraukęs. Kaltinamojo motina išvykusi dirbti ir gyventi į užsienį ir sūnaus auklėjime jokio vaidmens nevaidina. Pažyma apie G. D. M. šeimos sudėtį patvirtina, kad Ū. yra vienas iš trijų G. D. M. sūnų, kad G. D. M. su žmona išsiskyrė (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir klasės auklėtojos kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, kaltinamojo tėvas savo vaiko mokymusi, jo santykiais su mokykla nesidomi, tuo užsiima vyresnysis kaltinamojo brolis, kuris su kaltinamuoju negyvena. Kaltinamojo socialinė branda atitinka jo amžių, kokių nors duomenų apie sveikatos sutrikimus byloje nėra.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, įstatymas už tokias veikas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo trejų iki trylikos metų laisvės atėmimo. Nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmės minimumą sudaro pusė BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos minimalios bausmės (BK 91 str. 3 d.). Nepilnametį kaltinamąjį Ū. M. charakterizuojantys duomenys duoda pakankamą pagrindą manyti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytina Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalis. Atidedant bausmės vykdymą, nepilnamečiui paskirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas (BK 82 str. 1 d. 5 p.).

Byloje nukentėjusiosios I. P. ir jos atstovės pagal įstatymą J. P. vardu pareikštas patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš nuteistojo Ū. M. ir jo atstovo pagal įstatymą G. D. M. J. P. naudai 10000 litų ir I. P. naudai 10000 litų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Patikslintame ieškinyje rašoma, kad dukra I. P. „buvo iškreipta forma seksualiai išprievartauta pažįstamo asmens“... „ji patyrė didelį pažeminimą, psichologinį stresą ir dvasinius išgyvenimus, psichinius sukrėtimus, kurie tikėtina turės didelį poveikį jai ne tik dabar, bet ir visą likusį gyvenimą. Įvykio pasekmes ji jaučia ir skaudžiai išgyvena iki šiol. Dėl patirto prievartavimo bei su ja atliktų procesinių veiksmų sustiprėjo dukros dirglumas, ji yra įsitempusi, neužmiega naktimis, sapnuoja bauginančio turinio sapnus, nepasitiki žmonėmis, bijo nepažįstamų asmenų ir ypač vyrų, bandant ją kalbinti apie įvykį reaguoja itin skaudžiai ir jautriai (psichologės I. V. išvados, b. l. 20). Dukrai reikalinga ir nuolat teikiama psichologo pagalba dėl susilpnėjusios emocijų kontrolės. Psichologo teigimu dėl patirto streso ateityje gali būti įvairaus intensyvumo liekamųjų reiškinių. Tai gali atsiliepti dukros normaliam vystimuisi, mokymosi procesui, bendravimui.“

Prie ieškinio pridėtas vaiko sveikatos būklės pažymėjimas apie tai, kad I. P. (P.) 2011-03-17 lankėsi pas psichologą konsultacijai. Iš prie ieškinio pridėtos psichologės I. V. konsultacijos dėl I. P. apibendrinimo matyti, kad 2011-03-29 į psichologę kreipėsi mama su dukra. Mama „skundėsi sustiprėjusiu mergaitės dirglumu, bauginančio turinio sapnais.“ Konsultacijos metu „I. noriai bendravo, domėjosi siūloma veikla, buvo atvira... emocijų kontrolė susilpnėjusi“. Psichologės nuomone, „įtakos nežymiam emociniam sutrikimui galėjo turėti ir traumavusi vaiką neigiama pirminė ir antrinė (procesiniai veiksmai, gydytojų apžiūros) patirtis. Taikyta psichokorekcija. Miegas susireguliavo. Užsiėmimai tęsiami. Liekamųjų reiškinių išreikštumo lygis ateityje gali būti įvairaus intensyvumo.“

Iš I. P. asmens sveikatos istorijos turinio matyti, kad pirminio sveikatos priežiūros centro gydytoja 2011-01-07 vaiko gyvenimo anamnezės surinkti negalėjo dėl vaiko motinos padidinto jautrumo, sulėtintos reakcijos (nuo gimimo mergaitės gyvenimo anamnezė nežinoma). Motina su mergaite pas psichiatrę atvyko rekomendavus psichologui. Motinai rekomenduota kreiptis konsultacijos į psichologą. Mergaitė skundų nepateikė. Iš motinos sužinota, kad mergaitė iš mažens jautri, sunkiai užmiega, reikalauja, kad būtų atidarytos miegamojo durys. Objektyviai tiriant, – kontaktas su mergaite produktyvus, pokalbį palaiko, pastoviai šypsosi, žino savo amžių, vardą, adresą, neblogas ir bendras supratingumo lygis, emocijos gyvos, nuotaika lygi, orientuota vietoje, savyje, žino metų laikus, savaitės dienas, dėmesys sutelktas, atvira, mėgstanti bendrauti. Mergaitė gydytojai pasipasakojo: „Jis man liepė tampyti, liesti ir prie lūpų, bet aš prie lūpų neleidau. Liepė mamai nesakyti, dėl to ir nesakiau. Bet galėsiu pas tetą važiuoti, kai jo nebus“. Rekomenduota šeimos psichoterapiją tęsti. 2011-01-11 J. P. kreipėsi dėl dukters emocinės būklės. Kontaktas adekvatus. Mergaitė greitai pripranta esamoje situacijoje, akių kontaktas pakankamas, iniciatyvumas, tempas – vidutinis, kalbos išsivystymas pakankamas, kognityviniai (pažinimo) procesai be ryškesnių pakitimų, suvokimo sutrikimų nepastebėta, mergaitė šypsosi, nežymiai įsitempusi, veidas gyvas, išraiškingas, bendrauja adekvačiai, emocijos gyvos. Iš anksčiau mergaitė jautri, yra vidinės įtampos, nerimo, kuris sustiprėja nakties miego metu, nuotaikos fonas nepakitęs, baimingumas reikšmingai nėra padidėjęs. Pabūna už durų viena. Nemalonaus patyrimo metu giminaitis norėjo, kad mergaitė tampytų jo lyties organą, pradžioje jis buvo be trumpikių, po to trumpikes užsimovė. Burna liesti atsisakė. Mergaitė greitai viską papasakojo jai artimos aplinkos žmonėms (b. l. 18, 19–22).

Iš 2011-01-19 specialisto išvados matyti, kad mažametę tą pačią dieną apžiūrėjo ne tik teismo medicinos ekspertas (b. l. 15). 2011-01-19 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad I. P. buvo apžiūrėta ir VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje (b. l. 16).

Atsižvelgiant į I. sveikatos istorijos duomenis, kad mergaitės dėmesys sutelktas, atvira, mėgstanti bendrauti, kontaktas su mergaite produktyvus, pokalbį palaiko, pastoviai šypsosi, žino savo amžių, vardą, adresą, neblogas ir bendras supratingumo lygis, emocijos gyvos, nuotaika lygi, orientuota vietoje, savyje, žino metų laikus, savaitės dienas, dėmesys sutelktas, atvira, mėgstanti bendrauti, atsižvelgiant į mergaitės motinos paaiškinimą gydytojai, kad mergaitė iš mažens jautri, psichologės I. V. išvada verčia sutikti su tuo, kad „įtakos nežymiam emociniam sutrikimui galėjo turėti ir traumavusi vaiką neigiama pirminė ir antrinė (procesiniai veiksmai, gydytojų apžiūros) patirtis“. Vaiko psichiką galėjo paveikti ne tiek jos ir kaltinamojo kontaktai, susiję su nusikaltimo padarymu, bet pats nusikaltimo tyrimo procesas, tai, kaip jis buvo atliekamas. Pagal savo psichinį ir fizinį išsivystymą, socialinę brandą mažametė nukentėjusioji su ja daromų veiksmų esmės nesuvokė, todėl tuo kaltinamasis pasinaudojo.

Nusikalstami veiksmai truko neilgai, pačiam vaikui sąmonėje tai užsifiksavo kaip paslaptis, kurios, kaip ji suprato kaltinamojo įkalbėta, ji motinai pasakyti negalėjo, tačiau suprato, kad apie tai neuždrausta kalbėti su kitais asmenimis. Tuoj po seksualinio prievartavimo mergaitės elgesys, emocijos žymiai nepakito, pasikeitimų nepastebėjo nei motina, pasiėmusi vaiką iš R. P. namų, nei auklėtoja vaikų darželyje. Tik po to, kai darželio auklėtojai tapo žinoma apie nusikaltimą, kai ji apie tai pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kai nukentėjusiosios motinai buvo liepta vaiką parodyti psichologui, kai Vaiko teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į policiją, atsirado pirminiai ir tikrieji mažametės nukentėjusiosios psichiką galėję traumuoti veiksniai, kurie nenutrūko per visą ikiteisminį tyrimą, nes mergaitė buvo verčiama apie tariamą paslaptį, kuri jai buvo nemaloni, pasakoti nemažam ir įvairiam asmenų ratui. Mažametę nukentėjusiąją apžiūrėjo medicinos specialistai – vyrai. Tokios apžiūros mažametę galėjo paveikti ir be abejonės psichologiškai paveikė daugiau negu kaltinamojo veiksmai. Tai patvirtina mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą J. P., liudytojų R. P., J. Z. parodymai apie vaiko elgesį ir savijautą po tiriamo įvykio ir vėliau. Teisme ikiteisminio tyrimo metu mažametė buvo įkalbinėjama duoti parodymus teisėjui (vyriškiui), dalyvaujant kaltinamajam, kuris apie jo veiksmus prašė mergaitės neprasitarti savo motinai, kaltinamojo gynėjui (taip pat vyriškiui), dalyvaujant kaltinamojo atstovui pagal įstatymą (kaltinamojo tėvui). Be abejonės, kad tokioje aplinkoje mažametė nukentėjusioji kažkokį psichologinį stresą, dvasinio pobūdžio nepatogumą, baimę ar kažką panašaus patyrė.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo fizinio, dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką turės nukentėjusiosios asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir panašiai. Ar gydytojos psichologės prognozė – „liekamųjų reiškinių išreikštumo lygis ateityje gali būti įvairaus intensyvumo“ – pasitvirtins ar ne, priklausys nuo to, kiek ilgai mažametė nukentėjusioji bus verčiama apie ją ištikusias aplinkybes galvoti, kalbėti, kiek ilgai jai apie tai bus primenama. Apie kokios nors turtinės žalos padarymą mažametei nukentėjusiajai ieškinyje nekalbama. Atsižvelgiant į nekonkrečias ir sunkiai nuspėjamas prognozes dėl mažametės dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų ateityje, mažametės pažeminimą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą, atsižvelgiant ir į kaltinamojo jauną amžių, tai, kad jis kol kas savo turto ar lėšų neturtinei žalai atlyginti neturi, bet ateityje gali turėti, atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu žmogaus seksualinio apsisprendimo neliečiamumui ar laisvei, turtinės žalos dydis nesureikšminamas, o mažametės nukentėjusiosios naudai prašoma priteisti 10000 litų suma nėra aiškiai per didelė, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinka, ši suma nukentėjusiajai I. P. priteistina.

Dešimt tūkstančių litų neturtinės žalos prašo priteisti ir mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. P.. Prie ieškinio pridėtas J. P. 2011-03-28 siuntimas (pačiai prašant) į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinę polikliniką dėl depresijos ir streso, 2011-04-11 siuntimas konsultuoti pas psichiatrą. Išvadoje gydytoja pažymėjo, kad pirmą kartą J. P. buvo konsultuota 2010-10-09 (dar iki nusikaltimo padarymo), buvo skirtas gydymas. Antrą kartą buvo konsultuota 2011-01-17 po to, kai „sužinojo apie 6 m. dukros išprievartavimą“.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala priteistina pačiai nukentėjusiajai I. P., ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios motinai J. P. netenkintina.

Teismui buvo pateiktas advokato R. Jakšto pasirašytas pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 449292, kuris patvirtina, kad 2011-03-18 advokatas iš atstovaujamos J. P. gavo 2500 litų. Prašoma šią sumą priteisti iš kaltininko.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokio turto ar piniginių lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti neturi, civilinės ieškovės prašymas priteisti išlaidas, turėtas ryšium su advokato darbo apmokėjimu, tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ū. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam dvejus (2) metus laisvės atėmimo.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams (BK 92 str. 1 d.).

Paskirti Ū. M. auklėjamojo poveikio priemonę – dvylikos mėnesių trukmės elgesio apribojimą – mokytis ir tęsti mokslą (BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p.).

Iki nuosprendis įsiteisės, nuteistajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš nuteistojo Ū. M. nukentėjusiajai I. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) dešimt tūkstančių (10000) litų neturtinei žalai atlyginti. J. Ū. M. turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai neturtinei žalai atlyginti, iki pilnametystės neturėtų, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvas G. D. M. (CK 6.276 straipsnis).

Priteisti iš Ū. M. J. P. vieną tūkstantį (1000) litų išlaidų, turėtų ryšium su advokato darbo apmokėjimu, o ieškinio dalį dėl 10000 litų neturtinės žalos jai priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.