Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-12 · Byla Nr. Ik-337-423/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
Ik-337-423/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00070-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
J. R., O. R., V. R.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
V. D.
Administracinė byla Nr.I-337-423/13Proceso Nr. 3-62-3-00070-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,nedalyvaujant pareiškėjams J. R. , O. R. ir V. R. ,

atsakovų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovams, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. D. ,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. R. , O. R. ir V. R. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai J. R. , O. R. , V. R. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. 2012-04-19 nutartimi pareiškėjų patikslintas skundas priimtas dalyje: dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Kauno Tarnyba) 2011-12-27 sprendimų Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3783-4981, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3785-4984, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3784-4983 panaikinimo; dėl turtinės 240392460,00 Lt ir 126543,00 Lt bei neturtinės kiekvienam pareiškėjui po 50000 Lt žalos priteisimo (1 t. b.l. 3-4, 49-51).

Pareiškėjai patikslintame skunde nurodo, kad Kauno Tarnybos ginčijami 2011-12-27 sprendimai Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3783-4981, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3785-4984, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3784-4983 yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi juose nepateikta tikra ir objektyvi informacija, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Paskirtasis advokatas V. D. nevykdė Tarnybos sprendimų, nesuteikė pareiškėjams kvalifikuotos teisinės pagalbos, neatstovavo jų interesų teisme, tuo grubiai pažeidė pareiškėjų teises, teisėtų lūkesčių principą, negynė pareiškėjų teisių. Paskirtasis advokatas nesurašė skundo teismui dėl Generalinės prokuratūros 2011-01-19 sprendimo Nr. 17.2-1140, kuriuo atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, nesusipažino su civiline byla Nr. 2-25061-781/10, laiku neapskundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties dėl vykdymo išlaidų. Dėl minėtų veiksmų neatlikimo pareiškėjai patyrė 240392460,00 Lt ir 126543,00 Lt turtinę žalą dėl pinigų investuotų į kooperatinių kotedžų statybą ir dėl nebaigto statinio nugriovimo. Taip pat prašo priteisti po 50000 Lt neturtinės žalos kiekvienam pareiškėjui atlyginimą, kadangi atsakovas pažemino jų garbę ir orumą, atėmė teisę apginti pažeistas jų teises, dėl to sugriuvo pareiškėjų pasitikėjimas valdžios institucijomis, teismais.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau- Kauno Tarnyba) nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą (1 t. b.l. 75-80) nurodo, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Ginčijamų sprendimų priėmimo momentu pareiškėjui J. R. antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 16 skirtingų bylų, pareiškėjai V. R. – 6 bylose, pareiškėjai O. R. – 9 bylose. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 7 d. 4 p. numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Vienas iš tokių apribojimų ir yra Įstatymo 11 str. 7 d. 4 p., kuriuo yra įtvirtinta Tarnybos diskrecijos teisė spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Šią Tarnybos teisę riboja tik Įstatymo 11 str. 8 d. nustatyti atvejai. Visais kitais atvejais Tarnyba gali priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo. Byloje nėra duomenų, kad pagal skundžiamuosiuose sprendimuose įvardintus sprendimus antrinė teisinė pagalba yra užbaigta ar nutraukta. Šiuo atveju, atsisakymas suteikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 str. 7 d. 4 p. pagrindu, nėra siekimas riboti pareiškėjų teises, t.y. siekimas užtikrinti visų asmenų, pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbą, lygias teises į kvalifikuotą, efektyvią ir ekonomišką antrinę teisinę pagalbą. Kadangi ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau- Vilniaus Tarnyba) su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (2 t. b.l. 121-129) nurodė, kad advokatas V. D. po ilgo pozicijų derinimo 2011-04-21 parengė prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą nurodytoje baudžiamojoje byloje. 2011-05-27 Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro nutarimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų ir advokato 2011-04-21 prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Pareiškėjų teiginys, jog advokatas V. D. neteikė antrinės teisinės pagalbos, nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat nepagrįstas pareiškėjų skundo motyvas, jog advokatas V. D. nesusipažino su civiline byla Nr. 2-25061-781/2010, neparengė skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties dėl vykdymo išlaidų priteisimo, vengė teikti antrinę teisinę pagalbą, vilkino laiką iki Vilniaus Tarnybos sprendimo nutraukimo, jeigu advokatas tinkamai ir laiku būtų įvykdęs Vilniaus Tarnybos sprendimus, pareiškėjai turėtų galimybę įrodyti antstolio veiksmų neteisėtumą. Antrinė teisinė pagalba J. R. ir V. R. apskundžiant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos teismui pagal Vilniaus Tarnybos sprendimus Nr. (1.8.)-S-3427-10 ir Nr. (1.8.)-S-3428-10 buvo suteikta 2010-12-16. Pareiškėjai skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo apskundimo teismui pateikė savarankiškai 2010-12-17. Taigi, akivaizdu, jog parengti pareiškėjams atskirąjį skundą advokatas neturėjo realios galimybės. Be to, bylos nagrinėjimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos teisme 2011-11-23 16.30 val. buvo paskirtas rašytinio proceso tvarka. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319 str. 3 d., paskirtame teismo posėdyje advokatas dalyvauti negalėjo. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjams pagal Vilniaus Tarnybos sprendimus Nr. (1.8.)-S-3427-10 ir Nr. (1.8.)-S-3428-10 nebuvo nutraukta, o baigėsi suėjus sprendimų galiojimo terminui, pareiškėjai nebuvo išreiškę valios dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal minėtus sprendimus pratęsimo. Nepagrįstas pareiškėjų skundo motyvas, kad advokatas nevykdė Vilniaus Tarnybos sprendimų, negynė jų pažeistų teisių, o atsakovas nekontroliavo advokato V. D. veiksmų, kadangi Advokatūros įstatymo 3 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, jog Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai yra Lietuvos advokatūros advokatai, todėl jiems galioja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso ir kitų advokato veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą veikla gali būti vertinama dviem aspektais: 1) ar klientui buvo suteikta kokybiška antrinė teisinė pagalba; 2) ar advokatas teikdamas antrinę teisinę pagalbą nepažeidė sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pirmuoju atveju, gavus pareiškėjo skundą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybės, advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą veiklą, gali įvertinti tik Lietuvos advokatūra. Antruoju atveju, gavus pareiškėjo skundą dėl advokato veiksmų teikiant antrinę teisinę pagalbą, kylančių iš antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties vykdymo, advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą veiklą, gali vertinti Vilniaus Tarnyba. Šiuo atveju, atsakovas, gavęs pareiškėjų 2011-09-07 prašymus, kreipėsi į advokatą V. D. dėl informacijos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos J. R. , O. R. ir V. R. teikimu, pateikimo. Įvertinusi pareiškėjų, advokato nurodytas ir kitas aplinkybes, Vilniaus Tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.8.)-APS-116-11. Nepagrįstas skundo motyvas, jog advokatas V. D. neteikė antrinės teisinės pagalbos, tačiau užmokestį už tai iš valstybės biudžeto gavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors advokatas ir teikė antrinę teisinę pagalbą, prašymų išmokėti užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą J. R. , O. R. ar V. R. nepateikė. Tai reiškia, kad advokatui nebuvo apmokėta už laiką, sugaištą teikiant pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl Kauno Tarnybos 2011-12-27 sprendimų Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3783-4981, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3785-4984, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3784-4983 pagrįstumo ir teisėtumo.

2011-12-19 Kauno Tarnyboje gauti pareiškėjų J. R. , O. R. ir V. R. prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus Tarnybos sprendimo Nr.(1.7)-APS-l16-11 apskundimo (reg. Nr.TP-l-(2.1)-3783, Nr.TP-l-(2.1)-3784, Nr.TP-l-(2.1)-3785 (1 t. b.l. 81-82, 108-109, 128-129)). 2011-12-27 Kauno Tarnyba gavo iš Vilniaus Tarnybos informaciją apie Vilniaus Tarnyboje teikiamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjams (reg.Nr.O-l-(1.6)-3709 (1 t. b.l. 140-142)). Gavusi minėtą informaciją, Kauno Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 11 str. 7 d. 4 p., kuriame numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose, 2011-12-27 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-ll-N-3783-4981 atsisakė suteikti pareiškėjui J. R. antrinę teisinę pagalbą (1t. b.l.107).

Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu pareiškėjui J. R. antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 16 skirtingų bylų: 2011 m. gruodžio mėn. 9 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-3791-11 administracinėje byloje dėl VSDFV 2011-08-19 rašto Nr.(6.5)I-5157 apskundimo; 2011 m. gruodžio mėn. 9 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-3790-ll administracinėje byloje dėl VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2011-05-26 rašto Nr.(6.5)I-5157 apskundimo; 2011 m. gruodžio mėn. 9 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-3785-ll civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų, su darbo santykiais susijusių išmokų, priteisimo; 2011 m. rugpjūčio mėn. 5 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-2436-11 administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-28 nutarties apskundimo atskiruoju skundu; 2011 m. birželio mėn. 22 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1991-11 administracinėje byloje dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-09 sprendimo Nr.2D-5609 apskundimo ir žalos atlyginimo; 2011 m. birželio mėn. 20 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1964-11 civilinėje byloje dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-06-16 nutarties dėl civilinės bylos Nr.2-5512-110/2006 atnaujinimo apskundimo; 2011 m. birželio mėn. 20 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1963-11 civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; 2011 m. birželio mėn. 20 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1962-11 administracinėje byloje dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-05-17 rašto Nr.A51-15331 (2.14.2.12-MP-8) apskundimo; 2011 m. birželio mėn. 20 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1961-11 civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - žemės sklypo įsigijimo - nustatymo; 2011 m. birželio mėn. 20 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1956-11 administracinėje byloje dėl VSDFV 2011-05-13 rašto Nr.(1.9)3-31121 apskundimo; 2011 m. gegužės mėn. 30 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1713-11 civilinėje byloje dėl antstolės D. M. veiksmų, kurie buvo atlikti vykdomosiose bylose Nr.0012/06/00194, Nr.0012/09/01340, Nr.0012/09/00460 apskundimo ir žalos atlyginimo; 2011 m. gegužės mėn. 20 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1644-11 administracinėje byloje dėl VSDFV užsienio išmokų tarnybos 2011-05-03 rašto Nr.(10.33)S2-10729 apskundimo; 2011 m. kovo mėn. 3 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-693-ll dėl antstolės veiksmų apskundimo; 2010 m. gruodžio mėn. 16 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-3428-10 civilinėje byloje apskundžiant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr.2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos teismui; 2005 m. rugpjūčio mėn. 16 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. 115 (su vėlesniais pakeitimais) civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1t. b.l. 140-142).

Tuo pačiu įstatyminiu pagrindu 2011-12-27 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-ll-N-3784-4983 atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjai V. R. antrinę teisinę pagalbą, kadangi nustatė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 6 skirtingose bylose: 2011 m. rugsėjo mėn. 13 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-2712-11 administracinėje byloje dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-09 sprendimo Nr.2D-5609 apskundimo ir žalos atlyginimo; 2011 m. rugpjūčio mėn. 5 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-2437-ll administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-28 nutarties apskundimo atskiruoju skundu; 2011 m. birželio mėn. 22 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1994-11 administracinėje byloje dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-09 sprendimo Nr.2D-5609 apskundimo ir žalos atlyginimo; 2011 m. birželio mėn. 20 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1957-11 administracinėje byloje dėl VSDFV 2011-05-13 rašto Nr.(9.1)3-31121 apskundimo; 2011 m. gegužės mėn. 12 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1551-11 administracinėje byloje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-04-21 sprendimo Nr.2D-4788 apskundimo, 2010 m. gruodžio mėn. 16 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-3427-10 apskundžiant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr.2-25061-781/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos teismui (1t. b.l. 127, 140-142).

Tuo pačiu įstatyminiu pagrindu 2011-12-27 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-ll-N-3785-4984 atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjai O. R. antrinę teisinę pagalbą, kadangi nustatė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 9 skirtingose bylose: 2011 m. gruodžio mėn. 06 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-3723-ll administracinėje byloje dėl VSDFV 2011-11-05 sprendimo Nr.l 1-17-19203 ir 2011-11-09 rašto Nr.(l 1.5.3)3-69255 apskundimo; 2011 m. lapkričio mėn. 21 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-3479-ll administracinėje byloje dėl BĮ Vilniaus m. socialinės paramos centro soc. draudimo skyriaus rašto Nr.l7-80-373-(1.117) apskundimo; 2011 m. rugpjūčio mėn. 5 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-2438-ll administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-28 nutarties apskundimo atskiruoju skundu; 2011 m. birželio mėn. 22 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1993-11 administracinėje byloje dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-09 sprendimo Nr.2D-5609 apskundimo ir žalos atlyginimo; 2011 m. birželio mėn. 20 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1955-11 administracinėje byloje dėl VSDFV 2011-05-13 rašto Nr.(9.1)3-31121 apskundimo; 2011 m. gegužės mėn. 30 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1723-11 civilinėje byloje dėl antstolės D. M. veiksmų, kurie buvo atlikti vykdomosiose bylose Nr.0012/06/00194, Nr.0012/09/01340, Nr.0012/09/00460 apskundimo ir žalos atlyginimo; 2011 m. gegužės mėn. 30 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-1715-11 administracinėje byloje dėl VMI 2010-12-17 sprendimo Nr.(14.2)-46-36402 apskundimo; 2011 m. kovo mėn. 3 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-696-ll dėl antstolės veiksmų apskundimo; 2011 m. vasario mėn. 24 d. Vilniaus Tarnybos sprendimu Nr. (1.8)-S-616-11 civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-803-93 (02-1-070-99) atlyginimo (1t. b.l. 16, 140-143).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas ) 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta norma, numatanti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai spręsti dėl atsisakymo besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalis inter alia numato, jog šio straipsnio 7 dalis netaikoma antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka. Taigi į Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą bylų skaičių (daugiau kaip trys bylos) neturi būti įtrauktos (išskyrus nurodytą išlygą) baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-271/2010).

Pažymėtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas baigiasi, kai visa teisinė pagalba, kuriai teikti buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, yra suteikta, arba kai ji yra nutraukiama Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Pareiškėjai nekelia ginčo dėl to, kad jiems buvo teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau kaip trijose bylose.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog ginčijamų sprendimų priėmimo metu pareiškėjui J. R. antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 16 skirtingų bylų pagal jau ankščiau minėtus galiojusius Vilniaus Tarnybos sprendimus; pareiškėjai V. R. - 6 skirtingose bylose; pareiškėjai O. R. – 9 skirtingose bylose (1t. b.l. 140-142). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Kauno Tarnybos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimų Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3783-4981, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3785-4984, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3784-4983 priėmimo metu galiojo visi šiuose sprendimuose nurodyti sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams.

Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, jog nustačius Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytą aplinkybę (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose), Tarnyba neprivalo, o tik turi teisę atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, skirtingai negu to paties straipsnio 6 dalis, esant 7 dalyje numatytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai leidžia pasirinkti atitinkamą elgesio modelį – realizuoti suteiktą teisę, ar ne, t. y. suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisant minėtos faktinės aplinkybės, ar atsisakyti ją teikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad tokiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi gana plačią, tačiau jokiu būdu neabsoliučią diskreciją dėl teisinės pagalbos neteikimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, privalo motyvuoti administracinės diskrecijos įgyvendinimą, t. y. motyvuotai išdėstyti, kodėl ji įgyvendina bei naudojasi iš minėto punkto kylančia teise. Tokiu būdu realizuojama administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas tiesiogiai neįtvirtina kriterijų, į kuriuos atsižvelgdama Tarnyba, esant įstatyme numatytai aplinkybei, gali pasinaudoti teise atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą konkrečiam pareiškėjui, Tarnyba privalo atsisakymą teikti teisinę pagalbą argumentuoti ir pagrįsti priimamą sprendimą teisiniais argumentais, paremtais objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Šią pareigą numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio akto turiniui ir formai keliami reikalavimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010 yra konstatavęs, kad esant tokiai aplinkybei, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, ir jis prašo suteikti teisinę pagalbą dar vienoje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą, Tarnyba turi įvertinti, ar prašymas suteikti teisinę pagalbą yra siejamas su asmens pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba; koks yra tikrai ar galimai pažeistų asmens subjektinių teisių pobūdis, jų ryšys su kitomis bylomis, kuriose jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis yra susijęs su realia asmens subjektinių teisių gynyba ir pan.; ar prašomos teisinės pagalbos pobūdis bus kokybiškas, efektyvus ir ekonomiškas bei ar nėra piktnaudžiaujama tiek valstybės garantuojama teisine pagalba, tiek materialiomis ir procesinėmis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010).

Iš skundžiamų Kauno Tarnybos 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimų turinio matyti, jog vienintelis motyvas ir pagrindas, dėl ko buvo nuspręsta atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjams, tai, kad jiems antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose, todėl teismas konstatuoja, jog Kauno Tarnyba pažeidė Viešojo administravimo įstatyme numatytus reikalavimus individualiame administraciniame akte nurodyti priimamo sprendimo motyvus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog ginčijami Kauno Tarnybos sprendimai yra formalaus pobūdžio atsisakymas teikti teisinę pagalbą, nes nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimų pagrįstumui, įvertinimas, minėti pažeidimai sudaro pagrindą juos panaikinti (ABTĮ 89 str. 1d. 3p.), nepasisakant dėl kitų pareiškėjų nurodytų aplinkybių, susijusių su skundžiamais sprendimais.

Pareiškėjai skundu taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno Tarnybos, 240392460,00 Lt ir 126543,00 Lt turtinės ir po 50000 Lt kiekvienam pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.) ir pagrindus jas įrodymais.

Iš skundo turinio matyti, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš Kauno Tarnybos ir Vilniaus Tarnybos veiksmų (neveikimo), kadangi Vilniaus Tarnybos paskirtasis advokatas V. D. neapskundė teismui Generalinės prokuratūros 2011-01-19 sprendimo Nr. 17.2-1140, kuriuo atsisakyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 17-1-718-93, Nr.10-1-803-93(02-1-070-99) dėl suinteresuotų asmenų neteisėtų veiksmų, t.y. neteisėto praturtėjimo, žalos padarymo J. R. šeimai; nesusipažino su civiline byla Nr. 2-25061-781/10, laiku neapskundė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties dėl vykdymo išlaidų 126543,00 Lt išieškojimo iš pareiškėjų. Dėl minėtų veiksmų neatlikimo pareiškėjai patyrė 240392460,00 Lt ir 126543,00 Lt turtinę žalą dėl pinigų investuotų į kooperatinių kotedžų statybą ir dėl nebaigto statinio nugriovimo. Taigi, žala siejama su advokato V. D. netinkamų teisinių paslaugų kokybe atstovaujant pareiškėjus, turėtomis išlaidomis, patirtais pažeminimais, dvasinio pobūdžio išgyvenimais.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Pabrėžtina, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tačiau kaip matyti iš minėtų nuostatų, viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija. Tuo tarpu advokatas nėra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojas, todėl jo atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, niekaip negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija. Vadinasi, reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisiant ją iš Tarnybos dėl advokato V. D. veiksmų atitinkamoje byloje nepagrįstai nukreiptas į atsakovą.

Kiek tai yra susiję su pareiškėjų prašoma priteisti žala, teisėjų kolegija nurodo, kad administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Advokato teisinį statusą apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas. Tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo) ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartis Nr. T-XX-45/2009).

Pagal 2005-04-29 Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties Nr. 69 ir minėtos sutarties 2009-04-23 pakeitimo ir papildymo sutarties (2 t., b. l. 112-119), sudarytos tarp Vilniaus Tarnybos ir advokato V. D. , nuostatas, minėtas advokatas įsipareigojo teikti atlygintinai antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o Tarnyba įsipareigojo Advokatui sudaryti sąlygas antrinės teisinės pagalbos teikimui, mokėti jam LR Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nei minėtose sutartyse, nei kituose valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga įtakoti advokato teikiamų paslaugų kokybę, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą, t. y. Tarnyba turi teisę tikrinti, ar advokatas neteikia paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą, tikrinti ataskaitų apie teikiamų paslaugų teisingumą, darbo laiko apskaitą, nagrinėjant asmenų skundus dėl Advokato teikiamos teisinės pagalbos, reikalauti Advokato paaiškinimų, informacijos, reikalingos skundui ištirti (Sutarties 3.1.1. p. – 3.2.2 p.).

Kaip matyti iš byloje esamų duomenų, atsakovas konkrečiu atveju vykdė sutartinius įsipareigojimus. Vilniaus Tarnyba, gavusi 2011-09-07 pareiškėjų prašymą (1t. b.l. 85), kreipėsi į advokatą V. D. , prašydama informacijos susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu pareiškėjams. Gavusi minėtą informaciją, Vilniaus Tarnyba priėmė 2011-11-04 sprendimą Nr. (1.7)-APS-116-11 netenkinti pareiškėjų V. R. , O. R. , V. R. prašymo dėl advokato V. D. pakeitimo kiti advokatu (1t. bl. 83-84). Įvertinusi byloje esamus duomenis ir ginčo santykių teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovų pozicija, jog Vilniaus Tarnyba kontroliavo advokato V. D. veiklą tiek, kiek leido sudarytos paslaugų sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos, o dėl advokato paslaugų kokybės Tarnyba negali būti atsakinga, taigi, nei Vilniaus Tarnyba, nei Kauno Tarnyba nėra tie subjektai, kurių atžvilgiu turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už advokato V. D. , pareiškėjų nuomone, netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjai skunde turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja tiek su netinkamais Vilniaus Tarnybos advokato V. D. veiksmais (skundų nesurašymu laiku, nesusipažinimu su civiline byla), tiek su Kauno Tarnybos bei Vilniaus Tarnybos veiksmais, pastarajai nekontroliuojant, neprižiūrint paskirto advokato V. D. veiksmų, jam neteikiant ir netinkamai teikiant antrinę teisinę pagalbą, o Kauno Tarnybai padedant nuslėpti Vilniaus Tarnybos ir minėto advokato neteisėtus veiksmus. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjai teismui nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų. Priešingai jau ankščiau minėti bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus Tarnyba kontroliavo advokato V. D. veiklą tiek, kiek leido sudarytos paslaugų sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos. Pareiškėjų skundo motyvas, jog Kauno Tarnyba padėjo nuslėpti Vilniaus Tarnybos ir advokato V. D. neteisėtus veiksmus yra tik pareiškėjų nuomonė nepagrįsta jokias objektyviais duomenimis.

Aplinkybė, jog atsakovas netinkamai (formaliai) išnagrinėjo pareiškėjų skundą nesudaro pagrindo žalos atlyginimo priteisimui, kadangi turtinė žala turi būti konkreti, tikra, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjams, pareiškėjai taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodomas žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Pareiškėjų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, siejant ją su turėtomis išlaidomis dėl skundų, pateiktų valstybės institucijoms, dėl neturtinės žalos atlyginimo, siejant ją su patirtais pažeminimais, dvasinio pobūdžio išgyvenimais dėl valstybės institucijų veiksmų neteisėtumo, byloje nepagrįstas įrodymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 -95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Jie (paaiškinimai) turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įvertinęs visumą įrodymų, teismas daro išvadą, jog pareiškėjai civilinės atsakomybės sąlygų atsakovų atžvilgiu neįrodė (ABTĮ 57 str.), todėl jų skundo reikalavimas dėl 240392460,00 Lt ir 126543,00 Lt turtinės ir po 50000 Lt kiekvienam pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1p., 2p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-12-27 sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3783-4981, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3785-4984, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-3784-4983.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Asta UrbonienėNatalja ZelionkienėGintaras Čekanauskas