- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2-1018/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skuba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras“, "Bleiras" SKUBA
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skuba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3661-450/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skuba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Skuba“ atstovas 2008 m. spalio 22 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Bleiras“ 132 163,16 Lt skolą, 21 436,56 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio mastu areštuoti atsakovo sąskaitas Lietuvos Respublikos kredito įstaigose, nesant lėšų banko sąskaitose – areštuoti įmonės kasą, neužtekus šių lėšų - nukreipti areštą į skolininkui priklausančius kilnojamuosius daiktus, o jų neužtekus - nukreipti areštą į kitą jam priklausantį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodyto turto nesant - areštuoti skolininkui priklausantį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti šio turto vertę, išskyrus mokėjimus ieškovui. Ieškovo atstovo manymu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas. Atsakovas yra nesąžiningas, o jo turtas gali būti iššvaistytas ar perleistas kitiems asmenims. Ieškovo atstovo teigimu, ieškinio sumos dydžiui tikslinga pirmiausia areštuoti atsakovo lėšas, esančias Lietuvos Respublikos kredito įstaigose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB „Bleiras“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose ar įmonės kasoje, 153 599,72 Lt dydžio sumai, uždrausdamas areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti arba kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leisdamas iš šio turto atsiskaityti su darbuotojais, taip pat mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo fondo biudžetus bei vykdyti prievoles ieškovui.
Nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinio kaina (153 599,72 Lt) yra pakankamai didelė bei gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, jog atsakovo prievolių ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas, jog ginčas tarp šalių tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai sudaro pagrindą apriboti atsakovo disponavimo jam priklausančiu turtu ieškinio sumos ribose galimybes. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones prioritetas teikiamas ne lėšų, esančių įmonės kasoje ir/ar banko sąskaitose, reikalingų ir būtinų kasdieninei įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti bei plėtoti, o taip pat būtiniems atsakovo poreikiams tenkinti, areštui, bet atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštui, kadangi priešingu atveju būtų neproporcingai ir neekonomiškai apribotos atsakovo turtinės teisės bei galimybės, pažeista šalių interesų pusiausvyra. Teismo įsitikinimu, pirmiausia tikslinga areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar nepakakus – lėšas. Siekiant ginčo šalių teisių bei interesų pusiausvyros, atsakovo turtas areštuotas leidžiant iš jo atsiskaityti su darbuotojais, taip pat mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo fondo biudžetus bei vykdyti prievoles ieškovui.
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Skuba“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą dėl lėšų arešto išspręsti iš esmės.
Ieškovo atstovas pažymi, kad teismo prioritetas taikyti ne lėšų, bet kito atsakovui priklausančio turto areštą prieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams bei CPK 2 straipsnyje nustatytam tikslui – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, teises ir interesus. Iš atsakovo nėra gauta mokėjimų, be to, jis nevykdo prievolių ir ieškovo dukterinei įmonei bei tokiu būdu siekia iššvaistyti savo lėšas. Pirminio ieškinio pareiškimo dieną atsakovas turėjo pakankamai lėšų bent iš dalies padengti jo neginčijamą skolą, bet ėmėsi veiksmų turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovas Utenos rajone turimą nekilnojamąjį turtą perleido iki ginčo atsiradimo dienos, o Ukmergės mieste esančių nekilnojamųjų daiktų dalis perleista atsakovo pasiūlytam pirkėjui, o kitai daliai pritaikyta hipoteka. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų galima taikyti areštą. Pagal ieškovo dukterinės bendrovės UAB „Utenos Skuba“ ieškinį Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-522-212/2008 taikė 900 000 Lt sumos dydžio laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Iš antstolės A. M. preliminarios informacijos darytina išvada, jog atsakovas neturi pakankamai kilnojamųjų daiktų, kuriuos būtų galima areštuoti ieškinio sumos mastu. Antstolė informavo, kad negali vykdyti teismo nutarties dalies dėl lėšų arešto, kadangi turi laikytis teismo nurodyto prioriteto dėl nekilnojamojo turto, kurio formaliai (nepaisant, kad jis yra įkeistas) pakaktų užtikrinti reikalavimus. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą parinko atsakovo naudai, neproporcingai ir neekonomiškai kreditoriaus atžvilgiu, tuo pažeisdamas šalių turtinių interesų pusiausvyros principus bei civilinio proceso tikslus. Teismo nutarties dalis dėl atsisakymo areštą taikyti pirmiausiai lėšoms yra prieštaringa ir nemotyvuota. Neareštavus atsakovui priklausančių lėšų, net ir priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą – jo įvykdymas iš įkeisto turto būtų neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo UAB „Skuba“ atskirąjį skundą atsakovas UAB „Bleiras“ prašo ieškovo skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad ieškovo teiginiai apie turto perleidimą tretiesiems asmenims yra nepagrįsti, o prievolė ieškovui artimiausiu metu bus padengta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje apeliacijoje svarstytinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis ieškovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šių nuostatų laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.).
Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas be pagrindo pirmiausia areštavo atsakovo turtą, o tik jo nesant ar nepakankant – lėšas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir neturi varžyti vienos šalies teisių labiau, nei būtina tikslui pasiekti. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma areštuotinas nekilnojamasis turtas, jo nesant ar nepakankant – kitas atsakovo turtas, o nesant ar nesant pakankamai areštuotino turto – gali būti areštuojamos atsakovo lėšos. Ši nuostata paaiškinama tuo, jog lėšos turi didžiausią apyvartumą ir yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai veiklai, dėl to lėšų areštas iš esmės apsunkina bet kokios įmonės darbą, sukelia didelius veiklos sunkumus ir gali atsakovui padaryti daugybę nuostolių, be to, paliesti ir trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-378/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-308/2008 ir kt.). Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kai visų pirma areštuojamas turtas, o nesant ar nesant pakankamai areštuotino turto – lėšos, atitinka ekonomiškumo principą (teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą), teisingumo principą bei proceso šalių interesų pusiausvyrą (laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti), taip pat civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.). Be to, negalima sutikti su apelianto argumentu, jog teismo nutarties dalis dėl atsisakymo visų pirma taikyti areštą lėšoms, turi prieštaravimų ir yra nemotyvuota. Tokį apelianto argumentą paneigia pačios nutarties turinys. Teismas pažymėjo, kad jis prioritetą teikia ne lėšų, reikalingų ir būtinų kasdieninei įmonės veiklai vykdyti ir plėtoti, taip pat būtiniems atsakovo poreikiams tenkinti, areštui, bet atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštui, kadangi priešingu atveju būtų neproporcingai ir neekonomiškai apribotos atsakovo turtinės teisės bei galimybės ir taip pažeista šalių interesų pusiausvyra. Išdėstytų argumentų pagrindų darytina išvada, jog teismas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių prioritetą nustatė tinkamai ir pagrįstai, visų pirma taikydamas areštą turtui (kilnojamajam ir nekilnojamajam), o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšoms.
Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas UAB „Bleiras“ Utenos rajone turėtą nekilnojamąjį turtą yra perleidęs, Ukmergės mieste esančio nekilnojamojo turto dalis perleista atsakovo pasiūlytam pirkėjui, o kita turto dalis įkeista (turtui nustatyta hipoteka) (b. l. 18-26). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad uždėjus areštą turtui, kuriam jau anksčiau yra nustatyta hipoteka atsakovo kito kreditoriaus interesais, bei priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, tokio sprendimo realaus įvykdymo išieškant iš turto, kuris yra įkeistas (suvaržytas hipoteka), galimybė būtų iš esmės apribota (apsunkinta). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio užtikrinimas turi būti realus, tai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas realiai galės būti įvykdytas. Faktas, jog teismo nutartimi areštuotinas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas jau anksčiau kito kreditoriaus atžvilgiu yra apsunkintas hipoteka (b. l. 18-26), tik patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimo patenkinimą, t. y. visišką jam priklausančios sumos atlyginimą (CK 4.192 str. 1 d.). Tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusia suma gali būti tenkinami kitų kreditorių, tarp jų ir šios bylos ieškovo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, reikalavimai. Areštavus vien tik įkeistą turtą (pagal ieškovo įrodymus visam atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui nustatyta hipoteka) nebūtų realiai užtikrintas šioje byloje pareikštas ieškinys, nes bet kuriuo atveju į sumą, gautą priverstinai realizavus tokį turtą, pirmumo teisę turėtų hipotekos kreditorius, o ne ieškovas. Atsakovas atsiliepime nenurodė, ar turi kokio nors kito jam nuosavybės teise priklausančio turto, kuris nebūtų apsunkintas hipoteka, įkeitimu ar kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Todėl išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog tik areštavus neįkeistą, hipoteka ar kitais prievolių užtikrinimo būdais neapsunkintą atsakovo turtą, gali būti realiai užtikrintas šioje byloje pareikštas ieškinys, nes ieškinio patenkinimo atveju, ieškovui tapus atsakovo kreditoriumi, būtų užtikrinta galimybė patenkinti ieškovo reikalavimus. Nesant tokio turto areštas taikytinas atsakovo lėšoms.
Išdėstytų argumentų pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies pakeistina. Areštas taikytinas atsakovo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, kuris nėra apsunkintas hipoteka, įkeitimu arba kitais prievolių užtikrinimo būdais, ieškovo pareikštų reikalavimų (153 599,72 Lt dydžio) sumai, o tokio turto nesant ar esant jo nepakankamai - areštuotinos atsakovo lėšos, esančios kredito įstaigų sąskaitose ar įmonės kasoje, leidžiant iš jų atlikti nutartyje nurodytus mokėjimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 24 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinės dalies pirmą pastraipą išdėstant taip:
„Areštuoti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras“ (į/k 184235795, esančios Pramonės g. 13A, Utena) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris nėra apsunkintas hipoteka, įkeitimu arba kitais prievolių užtikrinimo būdais, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti arba kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Nesant ar nepakankant tokio turto – areštuoti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras“ lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose ar bendrovės kasoje. Turto ir/ar lėšų arešto mastas neturi viršyti 153 599,72 Lt sumos. Leisti uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras“ iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus į nacionalinį biudžetą, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetą bei kitus biudžetus ir valstybės fondus, taip pat mokėti su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas darbuotojams bei vykdyti prievoles ieškovui UAB „Skuba“.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šios nutarties nuorašą siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.