- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- A20.-765-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00126-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M. A. A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Simai Pamparienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo atstovo - advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S58568 panaikinimo dalyje dėl laikino apgyvendinimo vietos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 18 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – Skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją A. M. A. A. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti Pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas - advokatas teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl laikino apgyvendinimo vietos ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyventi pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skundu taip pat prašoma atnaujinti terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių.
Skunde nurodoma, kad skundžiamas sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Mano, jog teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų. Nesutinka su skundžiamame sprendime įvardintais pareiškėjo pasislėpimo rizikos veiksniais (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę: atsisako pateikti duomenis apie save; teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus; pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Vertinant ginčijamą sprendimą įvardintų alternatyvių pagrindų kontekste bei jų galimo panaudojimo pagrįstumo ir/ar teisėtumo aspektu, daro išvadą, jog pagrindas, kuriuo remtasi, atsisakant pareiškėjui suteikti teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį teismo sprendimą, t. y., atsisakymo pagrindas (-ai) nėra individualizuotas (-i). Be to, pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kurios nustatytos tiek pareiškėjo apklausos metu, o taip pat ir neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausinius (sunkiau buvo tiksliai prisiminti kai kurias datas, kurių reikalavo pareigūnai), jis nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Teigia, jog šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21S37110, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėjas skundė ikiteismine tvarka. Migracijos departamento Komisija skundą atmetė. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjui draudimą atvykti. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2022 m. rugpjūčio 6 d., ginčijamo sprendimo priėmimo metu galutinis teismo sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad pareiškėjo istorija ir surinkti įrodymai savaime turi vidinių trūkumų, keliančių abejonių dėl jų tikrumo. Atsižvelgiant į surinktą informaciją ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus yra neišsamus ir abstraktus, grindžiami prielaidomis bei perteikiamas bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslintus klausimus, šioje pasakojimo dalyje pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais ir laikomi „nenustatytais faktais“, todėl buvo atmesti ir nenagrinėjami vertinant jo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą. Pareiškėjas iš esmės nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, siekdamas vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjo kelionės tikslas, pareiškėjas gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t.y. kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Be to, nurodoma, jog pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti bei prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalimi ir 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu, būtų pagrindas sulaikyti pareiškėją. Aplinkybė, kad nėra sprendžiama dėl pareiškėjo sulaikymo, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybę dėl grėsmės viešajai tvarkai buvimo (nebuvimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Visų antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymi, kad pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Taip pat pareiškėjo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymi, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.
Atsiliepimas
Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, Lietuvoje randasi nelegaliai, gali pasislėpti ir išvykti į Europos šalį. Migracijos departamentas užsieniečiui prieglobsčio nėra suteikęs.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. A. A. A. prašė skundą tenkinti, palaikė skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pageidauja, jog būtų suteikta laisvė judėti. Yra sergantis žmogus, turi psichologinių problemų. Jam sunku gyventi tokiomis sąlygomis. Net du kartus bandė atimti sau gyvybę. Gyvena labai mažoje erdvėje, kas jį labai veikia, negali normaliai vartoti vaistų. Gauna gydymą tabletėmis, tačiau jam reikia daugiau erdvės ir laisvės. Jau 9 mėnesiai yra įkalintas. Jis liks Lietuvoje, niekur neketina važiuoti.
Atnaujintinas terminas skundui pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Pareiškėjo atstovo teigimu, užsienietis su skundžiamu sprendimu buvo supažindintas 2022 m. sausio 25 d. Terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjo atstovas elektroniniu paštu gavo Užsakymą - teisinių paslaugų teikimo lentelę 2022 m. kovo 10 d., kuriuo buvo užsakytas skundo parengimas. Susiklosčius tokiai darbų užsakymo situacijai, kai užsakymas pateikiamas vėliau, nei turėjo būti atliktas, paslaugos pareiškėjui turi būti ir buvo suteiktos per protingą ir trumpiausią laiką, siekiant geriausio asmens atstovavimo. Tvirtina, jog pareiškėjas jokiu būdu nėra atsakingas už tai, kad jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per tinkamą laiką užsakyta. Pareiškėjui skundas buvo aprengtas ir teikiamas per protingą, įmanomai trumpiausią, kai gautas užsakymas, laiką, nors dėl migrantų krizės yra susidaręs nepaprastai didelis užimtumas.
Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, pareiškėjo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Pareiškėjas, 2022 m. sausio 25 d. supažindintas su skundžiamu sprendimu, kreipėsi dėl teisinės pagalbos teikimo, tačiau jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per tinkamą laiką užsakyta. Advokatas užsakymą paslaugoms gavo tik 2022 m. kovo 10 d., o skundas teisme gautas 2022 m. kovo 25 d. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, todėl yra atnaujintinas.
Dėl laikino apgyvendinimo vietos ir sąlygų
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad prieglobsčio prašytojas gyvena Medininkų užsieniečių registracijos centre, moduliniame namelyje, kuriame jaučiasi kaip kalėjime, jam trūksta erdvės, privatumo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam nepatogu gyventi mažoje erdvėje, nepaneigia fakto, kad jo teisės nėra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų ar pakeisti laikiną apgyvendinimo vietą į kitą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui skundžiamu sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pereidamas pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą, neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti bei patvirtinanti jo tapatybę ir jų jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, taip pat nepateikė ir kelionės dokumento kopijos. Nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, jo pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus yra neišsamus ir abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei perteikiamas bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslintus klausimus. Byloje nėra pagrindo spręsti dėl laikino apgyvendinimo vietos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tai yra laikinas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ir nepakeitus laikino apgyvendinimo vietos, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad pareiškėjas, prieglobsčio pasiprašė tik kai pareigūnai sulaikė jį ir pristatė į užkardą, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, teikia deklaratyvaus pobūdžio, neišsamią informaciją, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Vertintina, jog laikino apgyvendinimo vietos pakeitimas nesuteiks pareiškėjui daugiau laisvės, nei kurią jis šiuo metu naudojasi. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą, bendradarbiauja su pareigūnais nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo leisti pareiškėjui laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Sutiktina su Migracijos departamento teiginiais, kad pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Taip pat pareiškėjo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas. Pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime visiškai teisingai konstatuota, jog netaikant pareiškėjui judėjimo laisvės apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta. Kita vertus, iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje skundo nagrinėjimo teisme metu jau yra įsiteisėjęs, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi, pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ 5, 6, 9 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Atnaujinti terminą skundui paduoti.
Skundo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.