Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-691-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-25
Bylos Nr.
1S-691-317/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-691-317/2016Baudžiamojoje byloje Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 357-131 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktui, 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį paskirta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2005 m. kovo 31 d., bausmės pabaiga – 2017 m. vasario 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2016 m. kovo 30 d. – 10 mėnesių 28 dienos.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis faktiškai atliko didžiąją dalį paskirtosios bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, ir kitas aplinkybes, padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. kovo 30 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. L., konstatuodamas, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, A. L. Kauno apygardos teismo iš esmės prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis bausmę atlieka jau vienuolika metų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žemėja. Teigia, kad, būdamas pataisos namuose, didesnės dalies jam priteisto civilinio ieškinio atlyginti neturėjo galimybių.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. A. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, nors socialinio tyrimo išvadoje nurodomi net keturi kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymo ir elgesio problemos, alkoholio vartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas), tačiau akivaizdu, kad šie visi veiksniai labiau susiję su ankstesniu nuteistojo elgesiu. Juolab, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, pakankamai konstruktyviai siekia mažinti jo nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius. Pvz., jis dalyvauja anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos susirinkimuose, nors pastaruosius vienuolika metų visiškai nevartojo alkoholio, taip pat dalyvavo projekte „Krizių psichologija“. Be to, aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju pakankamai skaudžios jo ankstesnio impulsyvaus elgesio pasekmės ir požiūris į tai, bei jo elgesys bausmės atlikimo metu (12 kartų skatintas, nei vieno karto nepažeidė įstaigos nustatytos tvarkos, įgijo suvirintojo elektra specialybę ir pan.) leidžia manyti, kad toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neizoliuotas nuo visuomenės, jis sugebės užsiimti prasminga veikla ir sėkmingai įsilieti į visuomenę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis retai prarandantis savitvardą, sugeba save kontroliuoti, atpažįsta įvykius ir situacijas, kurios jį erzina, tačiau geba pasirinkti efektyvius būdus konfliktinėse situacijose. Nors jis labai sunkų nusikaltimą, lėmusį negrįžtamas pasekmes, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau izoliacijos sąlygomis nei agresyvaus A. L. elgesio apraiškų, nei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nebuvo fiksuota. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia tikėtis, kad nuteistais ir laisvėje vengs konfliktinių situacijų bei savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Aukštesniojo teismo nuomone, aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rodo, kad A. L. per daugiau kaip vienuolika laisvės atėmimo metų, teigiama linkme pakeitė ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, ką patvirtina ir vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (pagal „OASys“ – 48 balų), tačiau labai artima žemai. Nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu bei pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, jog jis toliau atlikdamas bausmę laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Todėl A. L. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Šių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo patvirtintinas ir, nepaisant jam privalomų Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytų bendrųjų pareigų, taip pat nustatytinos papildomos probacijos sąlygos, numatytos BK 67 ir 75 straipsniuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 360 straipsnio 5 dalimi,

nutarė:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 357-131 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nustatyti A. L. šias baudžiamojo poveikio priemones:

50 valandų nemokamų darbų, įpareigojant juos atlikti per penkis mėnesius, ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį;dalyvauti elgesio pataisos programoje, susijusioje su smurtinio elgesio keitimu, nustatytą įpareigojimą įvykdant per penkis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;dengti apkaltinamuoju Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį, padengiant iki 2017 m. vasario 1 d. ne mažiau kaip 30 procentų priteisto civilinio ieškinio sumos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas Gražys