- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- 1-727-443/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- J. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, Lietuva, pilietybė Lietuvos, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, niekur nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., paskiriant įpareigojimus;
2) Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;
3) Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus;
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikintas Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę;
4) Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bauda 376,60 Eur dydžio;
5) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkė teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus (2018 m. liepos 9 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro),
6) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - galutinė bausmė 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 40 val. visuomenės labui. Baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 90-93),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta nusikalstama veika
kaltinamasis J. T. 2019 m. gruodžio 26 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), J. J. gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, mažiausia tris kartus kumščiu smogė R. G. į galvą ir krūtinę, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke-nosyje, kairės akies vokuose, krūtinėje, muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulo lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, – tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus
Kaltinamasis J. T. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai bei paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 26 d. ryte, pas save radęs 50 eurų, nuėjo į parduotuvę “Aibė”, nusipirko tabako – alkoholio dar nepardavėjo, nes buvo per anksti. Išėjęs iš parduotuvės, už seniūnijos pastato jis pamatė R. G. ir K. Č., kurie gėrė – davė ir jam. Po 10 valandos prie jų prisijungė dar vienas vyras. Vėliau nusipirko butelį degtinės ir nuėjo su R. G. į malkinę išgert. Po to jis dar nupirko 0,7 talpos butelį degtinės kurią begeriant prie jų atėjo jo brolis ir E. T. – pasiūlė šiems pabaigti gerti butelį. R. G. pradėjo kabinėtis prie E. T. – paėmęs jį už kaklo smaugė ir priekaištavo dėl kažkokių tai senų dalykų. Jis R. G. nuramino, tas E. T. paleido. Po to su R. G. nuėjo pas J. J., prieš tai nusipiręs degtinės. Ten pamatė, jog J. J. yra gerokai apsvaigęs, o ten buvęs R. jau sėdėjo girtas šalia fotelio. Jie gėrė iš pradžių visi keturi, vėliau J. J. su R. užmigo, o jis liko gerti su R. G., kuris netrukus pradėjo kabinėtis, pasidarė agresyvus – R. G. jį kaltino, kad jo sūnus per jį atsisėdo į kalėjimą, sakė, kad jis yra buvęs policininkas ir pan. Jis jam liepė nusiraminti ir sakė, kad visi jo kalbas žino ir nereikia čia girtis. Tada R. G. jam lyg pirmas sudavė, į ką kaltinamasis ranka trenkė šalia sėdėjusiam R. G. per veidą. R. G. staigiai pašoko – atrodo, kad jis užkliuvo už R. kojos ir pargriuvo ant žemės. Jis R. G. sudavė tik gal ir ne vieną smūgį, jam pataikė į veidą, tai gali būti, kad gal ir galėjo sulaužyti nosį. Daugiau smūgių sudavęs R. G. abejojo, nes ten vietos nebuvo kur muštis. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Jis sužaloti R. G. nenorėjo, bet kadangi šis pats pradėjo kabinėtis, tai jis jam ir smogė.
Kadangi kaltinamojo J. T. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
J. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. ryte, dar nebuvo 10 val., nuėjo į parduotuvę “Aibė”, nusipirko tabako. Išėjęs iš parduotuvės, už seniūnijos pastato jis pamatė R. G. ir K. Č., kurie vartojo alkoholį. Jie jam davė paragauti. Po 10 valandos prie jų prisijungė vyriškis pravarde "Liūtas". Vėliau nusipirko butelį degtinės ir nuėjo su R. G. į malkinę išgert. Po to jis nuėjo ir nupirko dar 0,7 talpos butelį degtinės. Begeriant degtinę – jos buvo likę gal ketvirtis, prie jų atėjo jo brolis Vytautas ir E. T.. Jis jiems pasakė, kad jei nori gali pabaigti degtinę. Tuo metu R. G. jau buvo gerokai apsvaigęs. Tada jis pradėjo kabinėtis prie E. T.. Jį paėmęs už kaklo smaugė ir priekaištavo dėl kažkokio darbo miške. Jis R. G. nuramino ir šis E. T. paleido. Tada R. G. paskambino. Suprato, kad kvietė ateiti. R. G. jam pasiūlė eiti pas J. J.. Jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti degtinės, o R. G. nuėjo link J. J.. R. G. prie J. J. namų pasivijo ir į namus jie atėjo kartu. Kai įėjo į vidų, jis pamatė, kad J. J. yra gerokai apsvaigęs, o ten buvęs Remigijus jau sėdėjo ne ant fotelio, o šalia. Jis taip pat buvo labai girtas. Ten jie gėrė iš pradžių visi keturi, vėliau J. J. su Remigijumi užmigo, o jie liko gerti su R. G.. Tada jis pradėjo kabinėtis, pasidarė agresyvus, R. G. jį kaltino, kad jo sūnus per jį atsisėdo į kalėjimą, sakė, kad jis yra buvęs policininkas Kaune ir visus "gali padėti į pavėsį". Jis jam liepė nusiraminti ir sakė, kad visi jo kalbas žino ir nereikia čia girtis. Tada R. G. jam su kažkuo perbraukė per kaklą ir per nugarą. Su kuo jis rėžė jis nežino, gal su kokiu raktu ir suplėšė jam striukę. Jis atbula ranka trenkė R. G. per veidą. Jis su R. G. tuo metu sėdėjo vienas šalia kito ant fotelių. Tada R. G. staigiai pašoko. Jam atrodo, kad jis užkliuvo už šalia sėdinčio Remigijaus kojos ir nėrė ant žemės. Ar jis tikrai užkliuvo už kojos pasakyti negali, bet pagal jo virtimą buvo panašu, kad už kažko užkliuvo. Tada jis atsistojo pro jį ir greitai išėjo į lauką. R. G. dar nebuvo spėjęs atsistoti. Jis iš namų greitai išėjo, nes žino, kad R. G. yra konfliktiškas, žinojo, kad atsistojęs R. G. tikrai kabinėsis, tai kad išvengti konflikto greitai išėjo iš tų namų. Jis R. G. sudavė tik vieną smūgį, jis jam pataikė į veidą, tai gali būti, kad gal ir galėjo sulaužyti nosį, bet daugiau smūgių R. G. nesudavė. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi. Jis sužaloti R. G. nenorėjo, jis pats pradėjo kabinėtis tai jis jam ir smogė (b. l. 114-117, 122-124).
Kaltinamasis J. T. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir jie yra gal teisingesni, nes mažiau buvo praėję laiko nuo įvykio ir jis geriau viską atsiminė. Bet sutinka, kad smūgių R. G. galėjo suduoti ir daugiau nei vienas ar du. R. G. pažįsta jau nuo labai senų laikų, kaltinamasis vos netapo jo uošviu. Santykiai normalūs buvo, nors kartais tarpusavyje pasiginčydavo, apsipykdavo. Pripažįsta byloje reiškiamus civilinius ieškinius, tik mano, jog 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo būtų per didelė suma – sutiktų atlyginti 1 000 eurų neturtinės žalos.
Nukentėjęs R. G., atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus patvirtino, kad civilinį ieškinį palaiko, tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo sutikimą atlyginti 1 000 eurų neturtinę žalą, šioje dalyje civilinį ieškinį sumažina nuo 2 000 eurų iki 1 000 eurų, nes dėl šiuo nusikaltimu padarytų sužalojimų patyrė skausmą, kančią ir pažeminimą. Palaiko savo reiškiamą150 eurų turtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį, nes turėjo realių ir visiškai akivaizdžių, nors finansiniais dokumentais byloje ir negrindžiamų, išlaidų dėl vaistų pirkimo, gydymosi, važinėjimo pas daktarus ir pan.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, davus parodymus, jam, nukentėjusiajam bei prokurorui sutinkant, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo visiško prisipažinimo, kaltinimas jam taip pat grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis:
nukentėjusio R. G. parodymais, kur jis paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 26 d. pavakare – tikslaus laiko nepamena, jam paskambino jo draugas R. ir pakvietė jį ateiti pas J. J., švenčių proga išgerti butelį. Kai jis pas juos ėjo, jau buvo gėręs degtinės ir alaus, tačiau nedaug. Jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Jis nuėjo pas draugus. Jie abu taip pat jau buvo išgėrę. Ten jie visi susėdo prie stalo, švęsti švenčių. Pradėjo gerti jų turėtą degtinę. Jų bendravimas buvo draugiškas. Jie ne pirmą kartą su draugais susirenka pavakaroti. Maždaug už 10-15 minučių atėjo vaikinas, kurį kaime vadina “K.”, vėliau sužinojo, kad jis yra J. T.. Tik J. T. atėjus pas juos į kambarį, jis pasisveikino ir pamatęs jį, pasakė "ką jūs su tuo ožiu mentu geriat". Jis anksčiau yra buvęs policijos pareigūnas, todėl toks pasakymas jį įžeidė. Jis jam pasakė, kad už tokius žodžius jo turėtų atsiprašyti. Tada 2019 m. gruodžio 26 d. pavakare tikslaus laiko nepamena jam paskambino jo draugas R. ir pakvietė jį ateiti pas J. J., švenčių proga išgerti butelį. Kai jis pas juos ėjo jau buvo gėręs degtinės ir alaus, tačiau nedaug. Jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Jis nuėjo pas draugus. Jie abu taip pat jau buvo išgėrę. Ten jie visi susėdo prie stalo, švęsti švenčių. Pradėjo gerti jų turėtą degtinę. Jų bendravimas buvo draugiškas. Jie ne pirmą kartą su draugais susirenka pavakaroti. Maždaug už 10-15 minučių atėjo vaikinas kurį kaime vadina “K.”, vėliau sužinojo, kad jis yra J. T.. T. J. atėjus pas juos į kambarį, jis pasisveikino ir pamatęs jį, pasakė "ką jūs su tuo ožiu mentu geriat". Jis anksčiau yra buvęs policijos pareigūnas, todėl toks pasakymas jį įžeidė. Jis jam pasakė, kad už tokius žodžius jo turėtų atsiprašyti. Tada J. T. dar labai pradėjo įžeidinėti. J. J. jį pradėjo raminti. Tada J. T. paėmė jo degtinę, ji jo paklausė, tai ar jis su ožiais irgi gers. Jis nepagalvojo, kad tai gali jį dar labiau išprovokuoti. Kai vyko visas tas jų pokalbis, jis sėdėjo ant fotelio, o J. T. šalia jo stovėjo. Tada J. T. pasisuko link jo ir pradėjo kumščiais jam smūgiuoti į galvos sritį. Jis bandė dengtis nuo smūgių ir J. T. nuo savęs nustumti. J. T. buvo labai įsiutęs ir toliau jį daužė. tada J. J. paėmė J. T. už striukės ir traukė nuo jo, o jis jį stūmė. Jam kažkaip pavyko išsilaisvinti ir jis pabėgo iš namų. J. T. jį išsivijo, būnant tarpduryje jis pajuto smūgį į nugarą ir parvirto. Jam gulint J. T. jį spardė kojomis. Kiek jis tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali – jų buvo daug. Tada buvo viena mintis – kaip pabėgti. Kažkuriuo metu pajuto, kad nemuša ir pamatė kad J. T. taip pat yra parvirtęs. Tada jis greitai atsistojo ir nubėgo į tamsą. Nubėgęs į kaimynų kiemą girdėjo, kad J. T. dar J. J. kieme šūkauja. Jis jam grasino, kad vis tiek jam padarys galą. Jis girdėjo iš balso, kad nesiveja, tai po kiek laiko nuėjo prie parduotuvės "Aibė", kur išsikvietė pagalbą. J. T. kai yra blaivus, tai su juo visada bendrauja gražiai, o kai neblaivus, tai ne kartą yra įžeidinėjęs ir "debilu", ir "mentu", ir "ožiu". Po to, kai buvo pristatytas į Šakių ligoninę, jam nustatė nosies kaulo lūžimą, vėliau buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur jam buvo padaryta galvos magnetinis rezonansas. Po keletos dienos jam paskambino iš nežinomo numerio, kadangi nežinojo kas skambina, tai jis atsiliepė. Iš balso suprato, kad tai yra J. T. Tada jis pradėjo jį įžeidinėti, vadino "ožiu", "gaidžiu" "mentu". Grasino, kad jei jis dėl sužalojimo kreipsis į policiją, tai jis po Sintautus vaikščioti negalės. Vėliau J. T. jam pradėjo rašyti žinutes, kad gal galėtų susitaikyti, kad jis ant jo nepyksta, nes jis J. T. smogė pirmas. Tai yra visiška netiesa, tai gali paliudyti ir kartu buvę asmenys (b. l. 14-18, 26-29);
liudytojo J. J. parodymais, kad per 2019 m. Kalėdas tikslios dienos nepamena, ar tai buvo pirma ar antra Kalėdų diena, jis su R. G. pas jį namuose šventė ir vartojo alkoholį. Jis su R. gėrė degtinę. V. R. paskambino R. G. ir pakvietė ateiti. Jis tuo metu jau buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Iš pradžių atėjo R. G., o vėliau atėjo J. T., kurį jie visi vadina “K.”. Kažkuris iš jų atsinešė butelį degtinės "Krupnik", tačiau kuris – jis nepamena. Iš atsinešto butelio jis išgėrė gal du stikliukus ir užmigo. Kartu gėrė ir J. T. su R. G.. Kol išgertuvėse dalyvavo ir jis, tai J. T. su R. G. dar nesipyko. Po to jis užmigo. Iš miegų girdėjo, kad namuose buvo kažkoks triukšmas, bet kas vyko – jis nematė. Tuo metu jau buvo stipriai girtas. Kai prabudo matė, kad R. G. ir J. T. išeidinėjo pro duris. Kai R. G. susitinka su J. T., jie visada sukonfliktuoja. Koks vyko konfliktas jo namuose jis nieko nematė, nes tuo metu girtas miegojo. Tačiau, gerai pamena, kad kai atėjo R. G. ir J. T., tai jie dar visi vartojo alkoholį, o kai vėliau atsibudo, tai "Krupnik" butelis, kurį atsinešė vienas iš tų vyrų, buvo tuščiais. Tai supranta, kad J. T. su R. G. tą butelį ir pabaigė gerti, nes R. G. tai užmigo kartu su juo. Apie tai, kad jo namuose buvo muštynės tarp R. G. ir J. T. jis sužinojo gal kitą dieną, bet dabar jau nepamena iš ko (b. l. 50-53);
liudytojo E. T. parodymais, kad 2019 m. gruodžio 26 d. pavakare, tikslaus laiko nepamena, lauke jau buvo pradėję temti, jis ėjo kartu su V. V. link parduotuvės, esančios S. Už parduotuvės yra sandėliukas, kuriame jie visi renkasi išgerti. Jiems einant pro minėtą sandėliuką, ten pamatė J. T. ir R. G. – pas juos užėjo. Tuo metu jis jau buvo vartojęs alkoholio. Ir J. T., ir R. G. taip pat buvo neblaivūs. Jie juos su V. V. pasikvietė kartu išgerti – ten išgėrė gal po du stikliukus degtinės. Išgėrus, R. G. jam pradėjo priekaištauti, kodėl jis išėjo iš miško, kur jie kartu dirbo. Jie dirbo vienoje brigadoje gal prieš kokius metus laiko. Jiems ten būnant, R. G. vis prie jo kabinėjosi, jis jam sakė – "ar nori gaut", vis jį provokavo konfliktui. Jis stengėsi į konfliktą nesivelti. Tada R. G. iš nugaros jį su ranka apsikabino per kaklą ir pradėjo jį smaugti. Jis jautė skausmą, tada prie jų prišoko J. T. ir jį išlaisvino. Tada R. G. kažkas paskambino ir R. G. su dviračiu išvažiavo. Kartu vykti R. G. kvietė ir J. T.. Jie išėjo ne kartu, nes matė, kad J. T. nuėjo į parduotuvę dar nusipirkti degtinės. Jis girdėjo, kaip J. T. sakė R. G., kad eina nusipirkt degtinės ir eis kartu. Iš jų kalbos suprato, kad jie yra susitarę eiti pas kažką kartu gerti. Kai R. G. ir J. T. išėjo, jis su V. V. taip pat išėjo namo. R. G. dėl sukelto fizinio skausmo jis pretenzijų neturi, rašyti pareiškimo nepageidauja (b. l. 56-58).
pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kur iš R. G. priimtas pareiškimas, kuriame šis nurodė, kad jį sumušė J. T. (b. l. 14-18);
akistatos tarp nukentėjusio R. G. ir įtariamojo J. T.prtokolu, iš kurio matyti, jog R. G. nurodė, kad prieš einant pas J. J. į namus, jis alkoholį vartojo kartu su J. T., ir jau nuėjus pas J. J. į namus, jis gėrė kartu su J. T., kai tarp jų prasidėjo konfliktas. Kiti prieštaravimai akistatos metu nepašalinti (b. l. 64-66);
teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 5/2020(10), kuria nustatyta, kad R. G. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke-nosyje, kairės akies vokuose, krūtinėje, muštinė žaizda nosyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti mažiausia keturių smūgių pasėkoje. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu apie 6-8 paros iki tyrimo pradžios. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosie kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 79-80);
teismo medicinos specialisto paaiškinimu, kad sužalojimas veide turėjo turėjo būti padarytas mažiausiai dviem smūgiais. Dešinė akis ir nosis vienas smūgis, kairė akis – antras smūgis. Sužalojimai krūtinėje galėjo atsirasti tiek griuvimo, tiek smūgių pasėkoje. Sužalojimas veide, t.y. nosies kaulo lūžimas galėjo gautis nukentėjusiajam ir įtariamajam sėdint vienas šalia kito ir įtariamajam smūgiuojant plaštakos nugariniu paviršiumi (b. l. 82-83, 86-87).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir teismo padarytos išvados
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis smūgiuodamas rankos kumščiu, tyčia, smogė mažiausia tris kartus R. G. į galvą ir krūtinę, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke-nosyje, kairės akies vokuose, krūtinėje, muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulo lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios įvykdymu yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 16 d. 10.00 val. iki 2020 m. vasario 17 d. 9.54 val. (b. l. 105, 108-109).
J. T. 2020 m. vasario 17 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (Šakių rajono policijos komisariatas) (b. l. 125-127).
Kaltinamasis administracine tvarka baustas: 2019 m. rugsėjo 6 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimū kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį 50 eurų baauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; 2020 m. suaiso 3 d. pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį 60 eurų bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 96). Byloje nėra informacijos, kad J. T. būtų gydytas psichiatro arba įrašytas atitinkamon įskaiton, kaip ir nėra duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje ar gydytas dėl šių ligų (b. l. 98).
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į: padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl nesivaldymo, padidėjusio agresyvumo, besaikio girtavimo; kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – teisiamasis yra pilnametis, teistas, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, niekur nedirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į kaltinamojo ir nukentėjusiosios iki įvykio buvusius ilgamečius gana artimus santykius, į nukentėjusiojo elgesį, nesaikingai girtavus kartu su kaltinamuoju; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ie sunkinančią aplinkybes; tai, kad iki teisiamojo posėdžio neatlygintas nei Kauno teritorinės ligonių kasos, nei R. G. civilinis ieškinys, kuriuos kaltinamasis visiškai pripažįsta.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytus ir įvertintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, į kaltinamojo asmenybę, į buvusį jo ankstesnį teistumą, vertina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, Kauno teritorinė ligonių kasai 176,46 eurų civilinis ieškinys dėl R. G. dėl šio nusikaltimo patirtų sužalojimų gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 38-40) ir R. G. 1 150 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos, jo patirtos dėl nusikaltimo, neatlygint, todėl iš kaltinamojo priteistini visiškai. Išieškotinų proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas nusprendžia:
J. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Arešto bausmę paskirti atlikti Marijampolės pataisos namuose.
J. T. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Į bausmę įskaityti J. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. vasario 17 d. įskaitytinai, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1).
J. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.
Priteisti iš J. T. nusikaltimu padarytos 176,46 eurų žalos už R. G. gydymą atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Priteisti iš J. T. 150 eurų turtinės ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikaltimu padaryto sužalojimo R. G.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.