- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-737-107-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00622-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Kategorijos
Teisėja Daiva Jazbutienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00622-2011-9
2014 m. lapkričio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. K., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį devynių (9) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Iš E. K. priteista Valstybinei ligonių kasai 89,70 Lt žalai atlyginti, J. Ž. – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteista už tai, kad 2011-08-24, apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimu į bendro naudojimo ganyklas tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. Ž. vieną smūgį į nosį, dėl to pastarajam lūžo nosies kaulas, ir taip padarė nukentėjusiajam J. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
E. K. buvo kaltinama, tačiau išteisinta dėl to, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2011-08-24, apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini) , ties įvažiavimu į bendro naudojimo ganyklas tyčia be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. Ž. vieną smūgį į nosį, dėl to pastarajam lūžo nosies kaulas, tuo padarydama nukentėjusiajam J. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji E. K. teigia, kad apylinkės teismas neįvertino įrodymų visumos. Nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojai buvo apklausti septyni asmenys, kurie matė nukentėjusįjį įvykio metu ir iš karto po įvykio, ir tik liudytojai R. Š. ir A. A. P. parodė, kad nukentėjusiojo nosis buvo sužalota. Nuteistosios nuomone, šių liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais. Teigia, kad, jei nukentėjusiajam būtų sulaužyta nosis, tai būtų susidariusios ryškios kraujosruvos aplink akis, neabejotinai būtų bėgęs kraujas. Be to, ji, moteris, jei ir būtų sudavusi vieną smūgį taip, kaip parodė nukentėjusysis, nosis nelūžtų. Liudytojai S. Š., S. G., S. K., I. B., J. K. vienareikšmiškai parodė, kad jokių sumušimo ar kraujo žymių ant nukentėjusiojo nesimatė.
Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad atvykusi žurnalistė S. G. įvykio vietoje padarė susirinkusių asmenų fotonuotrauką, ant nukentėjusiojo veido jokių sužalojimų nesimatė, o jo balti marškiniai krauju nesutepti. Nuteistoji abejoja tuo, kad rentgenograma buvo daryta būtent po šio įvykio, mano, jog rentgenograma galėjo būti padaryta anksčiau, kai nukentėjusysis pirmą kartą buvo susilaužęs nosį. Apeliantė pažymi, kad, kilus abejonėms dėl rentgenogramos, apylinkės teismas nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių šioms abejonėms pašalinti – neapklausė traumatologo, kuris būtų parodęs, su kokiais akivaizdžiais sužalojimais nukentėjusysis atvyko į ligoninę.
Apeliantė tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo įtarti, kad nukentėjusiojo J. Ž. veiksmai peržengė teisėto elgesio ribas – teisminio nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad jis, vykdydamas tariamą teisę, aktyviais veiksmais, pavartodamas smurtą – trenkdamas jai pagaliu, neįleido jos į ganyklą, kurioje ganėsi jai priklausanti karvė. Nors šios aplinkybės teismui buvo nurodytos, tačiau jos liko neįvertintos. Bylą nagrinėjantis teismas, paaiškėjus naujoms nusikalstamos veikos aplinkybėms, turėjo pareigą apie tai pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnis), tačiau to nepadarė.
Nuteistoji tvirtina, kad kaltinamajame akte nurodytą nusikaltimo padarymo laiką – 2011-08-24, apie 17.45 val., – baigiamųjų kalbų metu prokurorė patikslino ir nurodė, kad nusikaltimas buvo padarytas 16.40 val., taip buvo pakeistos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, o gynyba dėl tokio faktinių aplinkybių pakeitimo pareikšti nuomonės neturėjo galimybės, todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį naikinti (BPK 255 straipsnio 2 dalis).
Nuteistoji E. K. prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, panaikinti, ją pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes šios nusikalstamos veikos nepadarė.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nuteistoji E. K. tvirtino, kad ji nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, todėl turi būti išteisinta. Abejojo liudytojų R. Š. ir A. A. P. parodymų teisingumu, nes jų parodymai dėl padaryto nukentėjusiajam sužalojimo skyrėsi nuo liudytojų S. Š., S. G., S. K., I. B. ir J. K. parodymų. Nuteistajai abejonių sukėlė ir tai, ar nukentėjusiajam J. Ž. rentgenograma buvo padaryta būtent po šio įvykio.
Be to, nuteistosios nuomone, nukentėjusiojo veiksmai peržengė teisėto elgesio ribas, kai jis, pavartodamas smurtą – suduodamas jai pagaliu, neįleido jos į ganyklą, kurioje ganėsi jai priklausanti karvė. Taip pat, nuteistosios teigimu, skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas vien dėl to, kad buvo pakeistos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. skundžiamame nuosprendyje pakeistas nusikaltimo padarymo laikas (BPK 255 straipsnio 2 dalis), todėl dėl tokio faktinių aplinkybių pakeitimo gynyba neturėjo galimybės pareikšti nuomonės.
Teisiamajame posėdyje nuteistoji E. K. parodė, kad rugpjūčio 24 d., apie 16.45 val., J. Ž. neįleido jos į ganyklą, pribėgo prie jos ir sudavė jai lenta per petį. Jai einant, J. Ž. sudavė jai gumine lazda per galvą. E. K. tvirtinimu, ji smūgių J. Ž. nesudavė, jį tik nustūmė nuo savęs, kai šis puolė ant jos, todėl abejojo medikų išvadomis, jog J. Ž. buvo sulaužyta nosis (t. 1, b. l. 129, t. 2, b. l. 69, 67–68).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. Ž. parodė, kad įvykio dieną jis vykdė pirmininkės paliepimą, neįleido E. K. į ganyklą todėl, kad tą dieną turėjo vykti susirinkimas. E. K. trenkė jam į nosį, parvertė ant automobilio variklio dangčio. Kai E. K. vertė jį ant automobilio, jis nutvėrė jai už palaidinės priekinės dalies. Dešinė jo ranka yra paralyžiuota, valdo tik kairę ranką. Kai E. K. užkliuvusi nuvirto ant žoles, jis pasiėmė pagalį ir pasakė jai, kad nelįstų, nes užmuš. Tuo pagaliu jis jos nekliudė. E. K. išvažiavo. Po suduoto smūgio nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Po 10 minučių E. K. sugrįžo su korespondente ir policijos pareigūnais. Įvykio metu žmonių nebuvo. Tą pačią dieną pirmininkės dukra nuvežė jį į ligoninę, jam buvo padaryta nosies rentgenograma ir nustatyta, kad lūžo nosis. Anksčiau ant smegenų buvo išsiliejęs kraujas, tačiau nosis lūžusi nebuvo (t. 1, b. l. 129–130, 153, t. 2, b. l. 70).
Teisiamajame posėdyje liudytoja S. Š. patvirtino, kad ji buvo liepusi nė vieno neįleisti į ganyklą su automobiliu, nes 17.30 val. turėjo vykti susirinkimas dėl E. K. veiksmų. Tačiau E. K. galėjo įeiti į ganyklą pro vartelius. Įvykio dieną jai paskambino J. Ž. ir pasakė, kad reikia pagalbos. Atvykus į įvykio vietą, J. Ž. buvo vienas, jo nosis buvo raudona. J. Ž. papasakojo, kad mušėsi su E. K., kuri jam trenkė į nosį, parvertė ant automobilio variklio dangčio (t. 1, b. l. 131).
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. Š. parodė, kad įvykio dieną ji J. Ž. nuvežė į ligoninę. Matė, kad prie nosies jam buvo kraujo, ant kaktos buvo nubrozdinimas (t. 1, b. l. 132).
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. P. parodė, kad, atvažiavęs į ganyklą, jis matė iš J. Ž. nosies bėgusį kraują. J. Ž. skundėsi, kad skauda nosį. Apie J. Ž. sumušimo aplinkybes liudytojui nežinoma (t. 1, b. l. 131–132).
Teisiamajame posėdyje liudytoja S. G. parodė, kad, atėjusi į redakciją, E. K. teigė, kad susiėmė su nukentėjusiuoju. Nuvykusi į įvykio vietą, liudytoja J. Ž. kaktoje matė įbrėžimus. Kad jam lūžo nosis, niekas nesakė, apie tai liudytoja sužinojo po mėnesio laiko (t. 1, b. l. 130–131, t. 2, b. l. 84).
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. K. aplinkybės, kaip įvykio dieną atrodė J. Ž., neprisiminė. Tiek E. K., tiek J. Ž. skundė vienas kitą dėl sumušimo (t. 2, b. l. 114).
Tenkindamas nuteistosios E. K. prašymą, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje kaip liudytojus apklausė nuteistosios dukrą I. B. bei S. K..
Teisiamajame posėdyje liudytoja I. B. parodė, kad kitą dieną kartu su mama buvo nuvažiavusi į ganyklą, tačiau ant J. Ž. veido jokių sužalojimo žymių nematė (t. 2, b. l. 84).
Teisiamajame posėdyje liudytojas S. K. parodė, kad tą dieną važiavo pro ganyklas žvejoti ir matė, kaip vyriškis porą kartų lazda sudavė moteriškei. Į konfliktą jis nesikišo. Iš laikraščio sužinojo, kad mušama moteriškė buvo E. K. (t. 2, b. l. 84).
Iš aptartų nuteistosios E. K., nukentėjusiojo J. Ž., liudytojų parodymų neginčytinai nustatyta, kad tarp E. K. ir J. Ž. įvyko konfliktas, kad įvykio metu įvykio vietoje nuteistoji E. K. ir nukentėjusysis J. Ž. buvo vieni. E. K. tvirtino, kad įvykio metu ji J. Ž. smūgio nesudavė, kad, pribėgęs prie jos, J. Ž. sudavė jai lenta per petį ir gumine lazda per galvą. Dėl to E. K. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pareiškime nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini) esančioje ganykloje, neleisdamas jai įvažiuoti, J. Ž. tyčia sudavė jai gumine lazda po vieną smūgį į galvą, į kairę ranką ir į krūtinę, tuo padarydamas jai poodinę dešinės akies viršutinio voko kraujosruvą, nedidelę apvalią poodinę kraujosruvą ir odos nudrėskimą dešinės krūtinės pusėje bei poodinę kraujosruvą kairio dilbio apatiniame trečdalyje. Po šių smūgių J. Ž. sugriebė ją už krūtinės ir, tempdamas ją, suplėšė 15 Lt vertės palaidinę. Taip J. Ž. jos sveikatą sutrikdė nežymiai, prašė J. Ž. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Priimdamas 2012-04-18 nuosprendį, Šilutės rajono apylinkės teismas įvertino visus J. Ž. veiksmus bei nenustatė, kad J. Ž. veiksmai būtų peržengę teisėto elgesio ribas, kad jis neįleido E. K. į ganyklą, pavartodamas smurtą – trenkdamas pagaliu ar panašiai, todėl J. Ž. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (t. 2, b. l. 43–46). Šį nuosprendį E. K. apskundė apeliacine tvarka, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2012-09-20 nutartimi, pritardamas apylinkės teismo išvadai, kad E. K. padaryti sužalojimai buvo J. Ž. gynimosi nuo pastarosios užpuolimo pasekmė, Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-18 nuosprendį paliko galioti (t. 2, b. l. 47–49).
Esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui, dar kartą vertinti J. Ž. veiksmus, ar jis trenkė pagaliu E. K., nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisiamajame posėdyje liudytojai S. Š., A. A. P., S. G., R. Š., J. K., I. B. pamatė J. Ž. jau pasibaigus konfliktui. Liudytojo S. K. parodymus, kad jis matė, kaip buvo mušama E. K., apylinkės teismas vertino kaip nepatikimus. Tokie jo parodymai visiškai prieštarauja logikai ir nustatytoms bylos aplinkybėms. Netrukus po konflikto R. Š. nuvežė J. Ž. į ligoninę, ten jam buvo padaryta nosies rentgenograma ir nustatyta, kad lūžo nosies kaulai, todėl akivaizdu, kad J. Ž. įvykio metu apie tai, kad jam buvo sulaužyta nosis, tikrai nežinojo, todėl liudytoja S. G. įvykio metu tos aplinkybės iš J. Ž. ir neišgirdo. Teisiamajame posėdyje vieni liudytojai teigė, kad sužalojimų, kraujo ant J. Ž. nosies matė, kiti tvirtino, kad nematė, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiojo J. Ž. parodymų, kad įvykio metu E. K. trenkė jam į nosį, ir nustatyto fakto, kad nosis buvo sužalota.
Specialisto išvados Nr. G 1369/11 (03) tiriamojoje dalyje nustatyta, kad iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 5001 matyti, jog J. Ž. į gydymo įstaigą kreipėsi 2011-08-21 18.45 val. dėl traumos buityje, nes kaimynė sužalojo nosį. Nosis buvo patinusi, skausminga, deformuota. Atlikęs J. Ž. nosies rentgenogramą, rentgenologas nustatė nosies kaulų lūžį. Apžiūrėdamas šią rentgenogramą, ekspertas V. A. matė išreikštą nosies kaulų lūžį su lūžgalių poslinkiu per 0,15 cm – distalinį lūžgalį, paspaustą link nosies ertmės. Remdamasis tyrimui pateiktais J. Ž. medicininiais dokumentais bei nurodytais teisėsaugos nustatytais traumos patyrimo aplinkybių duomenimis, ekspertas konstatavo, kad tirtuose dokumentuose J. Ž. nustatytas nosies kaulų lūžis, patirtas dėl ne mažiau kaip vieno smūginio kontakto su kietu paviršiumi jį turinčiu daiktu į nosį. Įrašai tirtuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad J. Ž. traumą patyrė teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu – 2011-08-24 popietės – laiku (t. 1, b. l. 25).
Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja (duomenys neskelbtini) E. L. P. apie tai, ar J. Ž. nosis buvo lūžusi įvykio dieną, ar anksčiau, parodyti negalėjo. Liudytoja aprašė rentgeno nuotrauką, kuri buvo padaryta tą dieną, kuri parašyta nuotraukoje specialiu rašalu. Teismo medicinos eksperto nustatytas 0,15 cm poslinkis yra nemažas (t. 1, b. l. 7–8, t. 2, b. l. 83–84).
Teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas V. A. patvirtino, kad J. Ž. buvo nustatytas šviežias nosies lūžis. Nustatyti lūžį – ar jis senas ar ne – galima. (duomenys neskelbtini) E. L. P. nematė dalyko, apie kurį aiškino, be to, jo ir gydytojos statusai skiriasi, nes ji nėra ekspertė. Ekspertas paaiškino, kad rentgeno nuotrauka buvo daryta 2011-08-24, nes nuotraukos apačioje yra specifiniai žymėjimai – data ir asmens duomenys. Nuotraukoje yra išreikštos lūžio linijos. Per tą kaulinio audinio stokos vietą kauliniai fragmentai arba gabalėliai vienas kito atžvilgiu yra pasislinkę ir iš ašies sudaro kampą. Nėra jokių požymių, kad formuotųsi ar būtų susiformavęs specifinis gijimo pakitimas, t. y. kaulinis rumbas – kai įvykus kaulų lūžiams, lūžgaliai apauga storesniais audiniais, kurie virsta į kaulą. Gijimas prasideda nuo to, kad lūžgaliai pradeda tirpti, jie suapvalėja, o J. Ž. rentgeno nuotraukoje tokio požymio nėra. Visų požymių visuma, eksperto teigimu, leidžia neabejoti tuo, kad nosies lūžis yra šviežias. Asmens traumuojantis poveikis fizine prasme turėjo išreikštą pakankamą aritmetinį dydį tam, kad lūžtų nosies kaulas, bet nepakankamas tam, kad būtų padaryti žymesni sužalojimai. Esant nosies lūžimui su lūžgalių poslinkiu, kraujavimo iš nosies gali ir nebūti, tai yra fakultatyvinis dalykas (t. 2, b. l. 17–18).
Tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl to, ar rentgeno nuotraukoje matomas J. Ž. nosies kaulų lūžis buvo padarytas įvykio metu, t. y. 2011-08-24, sudavus E. K. jam į nosį kumščiu, ar nosies kaulai buvo lūžę dar prieš šį įvykį, apylinkės teismas paskyrė komisijos ekspertizę (t. 2, b. l. 87–88).
Komisijos ekspertizės akto Nr. EKG 374/14(03) išvados patvirtina, kad 2011-08-24 J. Ž. nustatytas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas atitinka nutartyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, atsirado sumušus nosį, galėjo atsirasti smogiant kumščiu. J. Ž. patirtas nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulų lūžiai visada vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes per 10 dienų nesugyja ir pažeistas anatominis kaulų vientisumas išlieka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 23-ias komentaras). 2011-08-24 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje J. Ž. atliktoje šoninėje nosies rentgenogramoje užfiksuotas šviežias nosies kaulų lūžis. J. Ž. nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu į nosį tiesiai ar iš šono, daugiau tikėtina, kad smūgis suduotas tiesiai iš priekio, tai rodytų nežymus kampinis lūžgalių poslinkis. 2011-08-24 J. Ž. nustatytas nosies kaulų lūžis neabejotinai buvo šviežias. Ekspertizei pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie J. Ž. 1987–1988 metais padarytą nosies kaulų lūžį. 1982 metais ir 1987 metais J. Ž. patyrė sunkias galvos smegenų traumas, po to jam pripažinta antra invalidumo grupė, tačiau nosies kaulų lūžis tada nenustatytas. Iš pateiktos rentgenogramos ekspertai nustatė, kad J. Ž. anksčiau galėjo patirti nosies kaulų lūžį, bet nagrinėjamos traumos metu lūžis buvo visiškai sugijęs (t. 2, b. l. 93 – 95).
Kaip matyti specialisto išvadoje Nr. G 1369/11 (03) ir komisijos ekspertizės akte Nr. EKG 374/14(03), konstatuotos išvados dėl to, kad J. Ž. 2011-08-24 nustatytas nosies kaulų lūžis neabejotinai buvo šviežias, sužalojimas atitinka įvykio laiką, t. y. 2011-08-24, atsirado sumušus nosį, sužalojimas galėjo atsirasti smogiant kumščiu. Tokios ekspertų išvados neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo J. Ž. parodymus apie tai, kad įvykio metu E. K. jam sudavė smūgį ir dėl to lūžo nosies kaulai, ir paneigia nuteistosios E. K. parodymus, kad ji J. Ž. jokio smūgio nesudavė. Netikėti ekspertų išvadomis nėra jokio pagrindo.
Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; pagal šio straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos.
E. K. nusikalstamos veikos padarymo laikas buvo žinomas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Kad nusikalstama veika, už kurią ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta 16.45 val., E. K. pati nurodė ne tik šios bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir privataus kaltinimo tvarka apylinkės teismui pateiktame pareiškime, todėl akivaizdu, kad apylinkės teismas jokių naujų faktinių aplinkybių, kurių būtų nežinojusi E. K., nenustatė. Esant tokioms aplinkybėms, E. K. apeliacinio skundo argumentas, kad buvo peržengtos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnis), yra visiškai nepagrįstas.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistosios E. K. apeliacinį skundą atmesti.