- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2-565-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01994-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- E. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VILSICARAS“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl baudos mokėjimo, civilinėje byloje Nr. eB2-325-258/2019 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VILSICARAS“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi UAB „VILSICARAS“ (toliau ir – bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „INOVESTUS“, bankrutuojančios bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 10 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, tenkinęs bankroto administratorės prašymą, buvusiam bendrovės vadovui E. Š. skyrė 1 000 Eur baudą už Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdymą – bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas E. Š. pateikė teismui prašymą panaikinti baudą arba ją sumažinti ir išdėstyti jos mokėjimo terminą bent keliems metams, taip pat sustabdyti skolos išieškojimą, iki bus priimtas galutinis sprendimas. Prašymą grindė sunkia turtine padėtimi, nurodydamas, kad yra pensininkas, turi neįgalumą, yra paskirtas 13 metų vaikaičio globėju. Pareiškėjas pažymėjo, jog būtų dalyvavęs teismo procese ir jam nebūtų skirta bauda, tačiau pareiškėjas negavo jokių pranešimų apie bylos nagrinėjimą, teismas siuntė pranešimus adresu (duomenys neskelbtini), nors pareiškėjas ten nebegyvena nuo 2004 m.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl baudos mokėjimo tenkino iš dalies – prašymą išdėstyti paskirtą baudą tenkino iš dalies ir išdėstė 1 000 Eur baudą 4 mėnesiams, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. mokant po 250 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) surenkamąją sąskaitą; prašymo sumažinti ar panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskirtą baudą ir prašymo sustabdyti skolos išieškojimą netenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Paskutinio tikrinimo metu (2018 m. liepos 2 d.) pareiškėjas buvo deklaravęs savo adresą Vilniaus miesto savivaldybėje, paskutinis žinomas jo adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas yra įregistravęs savo individualią įmonę (E. Š. individuali įmonė (duomenys neskelbtini)), todėl nesant kitų duomenų apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, teismo pranešimas apie posėdį buvo įteiktas viešai.
6. Teismo nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo atleistas iš UAB „VILSICARAS“ vadovo pareigų, nes VĮ Registrų centro duomenimis, jis nuo 2002 m. vasario 11 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., t. y. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo bendrovės vadovas, todėl negalėjo nežinoti apie bankroto bylos iškėlimą. Pasyvus elgesys, nesidomėjimas ir nebendradarbiavimas su bankroto administratore negali būti pagrindu atleisti pareiškėją nuo atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kur yra bendrovės dokumentai ir turtas, kodėl jie nebuvo perduoti, teismas padarė išvadą, kad jie piktybiškai nebuvo perduoti.
7. Įvertinęs, kad pareiškėjo turtinę padėtį (jam priklauso viena transporto priemonė, gaunama pensija siekia apie 850 Eur, nėra duomenų apie turimus turtinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, pareiškėjas vaikaitį globoja kartu su sutuoktine, be to, nėra duomenų, jog negauna jokių išmokų už globą), amžių, teismas sprendė, jog yra pagrindas baudos mokėjimą išdėstyti 4 mėnesiams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį, kuria prašymas dėl baudos mokėjimo tenkintas iš dalies, ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti 1 000 Eur baudos mokėjimą per 16 mėnesių, sustabdyti baudos išieškojimą per antstolio M. D. kontorą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėjas negalėjo dalyvauti bankroto bylos nagrinėjime, nes teismo pranešimai buvo siunčiami adresu, kuriuo pareiškėjas jau 15 metų nebegyvena. Pareiškėjas nuo 2004 m. gyvena nuomojamuose būstuose, pagal galimybes deklaravo gyvenamosios vietos adresą, tačiau daugelis savininkų nenori leisti nuomininkams deklaruoti savo gyvenamosios vietos nuomojamame būste. Vilniaus miesto savivaldybėje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) IV skyriuje buvo žinomas pareiškėjo adresas.
8.2. Nesutiktina su teismo argumentais dėl pareiškėjo atleidimo iš UAB „VILSICARAS“ vadovo pareigų, piktybiško bendrovės dokumentų ir turto neperdavimo. VSDFV yra duomenys patvirtinantys, kad pareiškėjas nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. nebedirbo UAB „VILSICARAS“. Pareiškėjas negalėjo perduoti dokumentų, nes jam teismo pranešimai buvos siunčiami neteisingu adresu.
8.3. Pareiškėjo gaunamos pajamos nėra pakankamos kas mėnesį mokėti po 250 Eur baudos – bendra gaunamų pajamų suma siekia 1469,55 Eur – 1519,55 Eur (858,55 Eur pareiškėjo pensija, 9,50 Eur transportui skirti pinigai, 200 Eur vaiko tėvo vaiko išlaikymui skirti pinigai, 200-250 Eur vaiko motinos vaiko išlaikymui skirti pinigai, 211 Eur (tačiau iš jos vykdomi finansiniai įsipareigojimai) pareiškėjo sutuoktinės pensija), o bendra išlaidų suma siekia 668,21 Eur (apie 500 Eur būsto nuomai, 51,21 Eur už vartojimo kreditą, 117 Eur už telefono, interneto, televizijos paslaugas). Taip pat kas mėnesį reikia nemažai lėšų skirti vaikaičio ugdymui, savišvietai, pramogoms (mokėti po 350 Eur programavimo kursams). Tokio amžiaus vaikui minimaliai reiktų apie 700 Eur kas mėnesį. Be to, teismo nurodytas pareiškėjo turimas automobilis yra 2003 m. ir vertas ne daugiau nei 1 000 Eur.
8.4. Pareiškėjas sutinka mokėti baudą, tačiau atsižvelgus į jo sveikatos būklę ir amžiųbei ribotas galimybes, baudos mokėjimą prašytų išdėstyti 16 mėnesių, taip pat sustabdyti baudos mokėjimą per antstolių kontorą (reiktų papildomai sumokėti 260 Eur), nes ne dėl pareiškėjo kaltės jis negalėjo apsiginti ir sumokėti baudos tiesiogiai VMI.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
10. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus – VSDFV Vilniaus skyriaus pažymas apie 2002 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjo socialinį draudimą, 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. pareiškėjui išmokėtas išmokas (pensiją ir transporto išlaidų kompensaciją), 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. pareiškėjo sutuoktinės gaunamas išmokas (pensiją), 2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymus, kuriais pareiškėjui vaiko tėvas vaiko išlaikymui pervedė 200 Eur, mokėjimo už studijas pranešimo, paslaugų teikimo sutarties Nr. STA-18-0101 dėl vaiko mokymo programos kopiją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl laikinosios globos nustatymo, pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio, pensijos gavėjo pažymėjimo, neįgaliojo pažymėjimo kopijas, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pažymas apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės deklaruotą gyvenamąją vietą, medicinos dokumentų išrašus / siuntimus.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
12. Bylos duomenimis, dalį dokumentų pareiškėjas jau buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pensijos gavėjo, neįgaliojo pažymėjimų, laikinosios globos įsakymo kopijas). Pareiškėjui nepateikus jokių argumentų, pagrindžiančių, jog kiti kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo priimti pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus kaip naujus įrodymus.
Dėl baudos mokėjimo išdėstymo
13. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas jo prašymas panaikinti baudą ar sumažinti baudos dydį. Atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos skundžiama nutartimi nustatytu 1 000 Eur baudos mokėjimo išdėstymu mokėti po 250 Eur 4 mėnesius ir prašo nurodytos baudos mokėjimą išdėstyti 16 mėnesių, taip pat prašo sustabdyti išieškojimą per antstolį, nes antstoliui papildomai reiktų sumokėti 260 Eur. Prašymą grindžia argumentais, kad lyginant su gaunamomis pajamomis kasmėnesinės išlaidos yra ne mažos, dalį lėšų reikia skirti globojamam vaikaičiui išlaikyti, todėl mokėti kas mėnesį po 250 Eur baudos būtų finansiškai sudėtinga.
14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Taigi, net ir sunki turtinė asmens padėtis negali savaime lemti procesinio sprendimo įvykdymo privalomo atidėjimo.
16. Sprendžiant klausimą dėl teismo procesiniu sprendimu paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo svarbu atsižvelgti tiek į pačios baudos, kaip nuobaudos, tikslą, tiek asmens, kuriam bauda paskirta objektyvias galimybes sumokėti baudą iš kart ar teismo nustatyta tam tikra tvarka. Tam, kad nebūtų paneigtas baudos, kaip procesinės teisinės atsakomybės priemonės, esmė, asmuo, prašantis baudos mokėjimą išdėstyti, turėtų pateikti motyvuotą, konkrečiais įrodymais, pagrįstą prašymą, kuris sudarytų pagrindą tokį prašymą tenkinti.
17. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskirta 1 000 Eur bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą – jo, kaip bankrutuojančios bendrovės buvusio vadovo, pareigos nevykdymą perduoti bankroto administratorei bendrovės dokumentus ir turtą. Taigi, bauda pareiškėjui paskirta pažeidus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte normą, kuri įpareigoja valdymo organus perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad nuostatos, o tuo pačiu ir baudos skyrimo, pagrindinis tikslas yra drausminti bankrutuojančios įmonės vadovus, atsižvelgiant į bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, siekiant užtikrinti tinkamą ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą, priversti kaip įmanoma greičiau pateikti įmonės dokumentus ar turtą.
18. Bylos duomenimis, pareiškėjas kas mėnesį gauna 858,55 Eur pensiją (2019 m. sausio-vasario mėn. VSDFV duomenys). Pareiškėjas akcentuoja, kad globoja vaikaitį, kurio išlaikymui skiria ne mažai lėšų, tačiau neginčija, jog vaiko globėja paskirta ir pareiškėjo sutuoktinė, kuri prisideda prie vaiko išlaikymo. Pats pareiškėjas atskirajame skunde patvirtina, kad jo sutuoktinė gauna 211 Eur – dalį pensijos (iš pensijos yra vykdomi finansiniai įsipareigojimai), vaikaičio išlaikymui kas mėnesį vaiko tėvai bendrai perveda apie 400-450 Eur. Nors byloje nėra duomenų apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau pareiškėjas neginčija turintis transporto priemonę, kurios vertė, jo teigimu, apie 1 000 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos paskirtos baudos sumokėjimas iš karto atsižvelgiant į pareiškėjo finansinę padėtį būtų nepagrįstai apsunkinantis asmenį, tačiau byloje esančių įrodymų visuma (gaunamos pensijos dydis, prie globojamo vaiko išlaikymo prisideda ir sutuoktinė bei vaiko tėvai) sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pareiškėjas yra pajėgus sumokėti paskirtą baudą pagal skundžiama nutartimi nustatytą tvarką (po 250 Eur per 4 mėnesius). Apeliacinės instancijos vertinimu, pareiškėjo prašoma baudos išdėstymo tvarka (16 mėnesių), vertinant paskirtos baudos tikslą ir pareiškėjo finansinę padėtį, neatitiktų baudos esmės ir pareiškėjo interesų balanso proporcingumo.
19. Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti baudos išieškojimą per antstolį, kuriam, kaip nurodo pareiškėjas, papildomai reiktų sumokėti 260 Eur neaišku už ką, išaiškintina, kad asmeniui geranoriškai nesumokėjus teismo paskirtos baudos, jos išieškojimą CPK nustatyta tvarka vykdo antstolis. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 straipsnis). Pagal CPK 610 straipsnį išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui; vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Skundas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo gali būti paduodamas antstoliui (CPK 510, 611 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliantas, nesutikdamas antstolio vykdymo išlaidų skaičiavimu, gali su skundu kreiptis į jį. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad skundžiama nutartimi pareiškėjui baudos mokėjimas išdėstytas mokant baudos dalis VMI, prašymas sustabdyti išieškojimą per antstolį atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.