Panevėžio apygardos teismo nutartis

1 S – 922 – 491 / 2014 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Ričardui Juozainiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, nevedusio, teisto, skundą dėl 2014 m. spalio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas kaltinamajam R. G. pratęsė suėmimo terminą dviem mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo kaltinamojo skundą patenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 187 str. 3 d. kaltinamas tuo, kad 2013-02-27 apie 18 val., bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su J. L. ir K. S., turėdami bendrą tikslą ir numatę bendrą nusikaltimo rezultatą, panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusius R. ir A. R. bei jų mažamečius vaikus R. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., pagrobė svetimą turtą, o būtent : iš anksto susitaręs su J. L. ir K. S., sudarius nusikalstamos veikos planą ir nurodžius J. L. ir K. S. veiksmus, kuriuos jie turi atlikti, davęs jiems nusikaltimo įrankius – pirštinės, radijo ryšio priemones, lipnią juostą, nenustatytą šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį, jo vairuojamu nenustatytu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo ir liko laukti automobilyje, kol J. L. su K. S. nuėję į nukentėjusiųjų butą, kuriame K. S. iš vidaus užrakindamas buto duris ir nukreipdamas šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį R. R. į galvą jos mažamečio sūnaus R. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje, liepiant tylėti ir grasinant užmušti, tuo metu, kai J. L. sudavus ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiam A. R. į veidą mažametės dukros A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje, tuo padarė A. R. muštinę žaizdą kaktoje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir smakre, nosies ir kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, apatinio žandikaulio kairės pusės, kairio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio ančio priekinės ir išorinės sienelių bei akiduobės apatinės sienelės lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei K. S. tęsiant savo veiklą bauginti ir demonstruoti R. R. šaunamąjį ginklą, J. L. kraustė spintą ieškodamas pinigų; bendrais veiksmais siekiant išvengti, kad nukentėjusieji nekviestų pagalbos, K. S. paėmus iš nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ 60 Lt vertės su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“ 5 Lt vertės, o J. L. paėmus nuo stalo R. R. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ 120 Lt vertės su SIM „(duomenys neskelbtini)“ 5 Lt vertės ir atminties 20 Lt vertės kortelėmis ir abu telefonus išmetus į klozetą ir taip juos sugadinus – sunaikino nedidelės vertės svetimą – R. R. 210 Lt bendros vertės turtą; tęsiant nusikalstamus veiksmus, t. y. K. S. toliau demonstruojant ginklą R. R. jos mažamečių vaikų akivaizdoje, įremiant ginklą R. R. ir po to jos mažamečiui sūnui į kaktą bei žodžiais grasinant panaudoti ginklą, J. L. kartu su K. S. reikalaujant perduoti nukentėjusiųjų turimus pinigus, tokiu būdu palaužiant nukentėjusiųjų valią priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, R. R. ir A. R. bendrai priklausantį turtą – 2000 Lt, kuriuos J. L. grįžęs į automobilį atidavė jam.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, šioje proceso stadijoje aukštesnės instancijos teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis (kaltinamasis) yra kaltas, taip pat nesprendžia klausimų, susijusių su kardomosios priemonės pakeitimu į švelnesnę, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti (pratęsti) jam suėmimą. Kaltinamojo R. G. argumentų, kuriais jis analizuoja kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas plačiau ir išsamiau nagrinėja, nes juos įvertinti turės pirmos instancijos teismas ir atsižvelgiant į tai priimti atitinkamą nuosprendį. Taip pat ir suėmimo kaip kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones prerogatyva šiuo atveju priklauso skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui, kadangi kaltinamasis yra šio teismo žinioje. Aukštesnės instancijos teismas keisti kardomąją priemonę šioje proceso stadijoje neturi galimybių.

Nors kaltinamasis skunde tvirtina, kad nėra jokių duomenų, kad jis padarė nusikaltimą, su tuo negalima sutikti. Baudžiamojoje byloje pakanka duomenų manyti, kad kaltinamasis gali būti padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas, tačiau galutinę jo veiksmų kvalifikaciją turės pateikti bylą nagrinėjantis pirmos instancijos teismas. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė esminius duomenis, kurie patvirtina, kad prokuroras turėjo pagrindą pareikšti jam kaltinimą. Dar išsamiau jie aprašyti kaltinamajame akte, todėl jie nekartojami. Taigi, teismas jokių BPK reikalavimų šiuo atveju nepažeidė.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas paprastai skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į informaciją apie įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, ryšius užsienyje ir kitus duomenis. BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d. numatytas suėmimo pagrindas (įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui) turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam suėmimo taikymo terminas pratęstas būtent šiais pirmiau nurodytais trimis pagrindais. Su tuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Tiesa, čia būtina pažymėti, kad nutartyje apylinkės teismas tik iš dalies ir labai glaustai bei lakoniškai nurodė motyvus, kurie patvirtina suėmimo pagrindų buvimą. Dėl to nutartis nėra išsami. Tačiau, nežiūrint į tai, R. G. kaltinamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas, tarp kurių yra ir sunkus, smurtinis nusikaltimas (BK 11 str.), už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų. Gresianti pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, nors ir negali būti absoliučiu pagrindu suėmimo taikymui, tačiau kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis gali lemti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą. R. G. kaltinamas inkriminuojamas veikas padaręs veikdamas bendrininkų grupe, vienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra itin įžūlios bei sukrečiančios, kadangi nukentėjusiems asmenims buvo grasinama ir prieš juos smurtaujama jų mažamečių vaikų akivaizdoje bei jų pačių namuose. Be to, kaltinamasis iki šiol buvo teisiamas 10 kartų, įskaitant ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, iki suėmimo neturėjo darbo ir legalaus bei nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Iš bylos matyti ir tai, kad sulaikomas 2014-02-06 kaltinamasis bandė pabėgti ir aktyviai pasipriešino jį bandžiusiems sulaikyti policijos pareigūnams, o sugyventinė jo vardu ikiteisminio tyrimo metu grasino vienam iš proceso dalyvių dėl jo duodamų parodymų.

Šie duomenys yra ypatingai reikšmingi sprendžiant suėmimo taikymo kaltinamajam klausimą bei leidžia pagrįstai spręsti, kad jis, nors ir deklaruoja gyvenantis teisingai, tačiau iš tiesų veda netinkamą gyvenimo būdą, lėšas pragyvenimui galimai gauna iš daromų nusikalstamų veikų. Tai leidžia manyti, kad būdamas laisvėje ir suprasdamas jam gręsiančios bausmės griežtumą, kaltinamasis R. G. iš tiesų gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui siekdamas paveikti prieš jį parodymus duodančius kitus kaltinamuosius bei dar procese pirmos instancijos teisme neapklaustus liudytojus ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus. Tokių išvadų nepaneigia ir aplinkybės, jog kaltinamasis turi šeimą ir yra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, juo labiau kad tai nesutrukdė jam galimai nusikalsti. Atsižvelgiant į tai, R. G. suėmimas visiškai pagrįstai pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais.

Nors kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas neabejotinai suvaržo jo teisę į laisvę, tačiau atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad taikant kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones, nebūtų galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Įvertinus tai, kad viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla jau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o suėmimas pratęstas dviem mėnesiams, darytina išvada, jog R. G. taikomo suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Taigi kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, o šiuo metu toks teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Aukštesnysis teismas nenagrinėja kaltinamojo skunde keliamų klausimų dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui bei įtarimų kitam asmeniui pareiškimo, kadangi tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su baudžiamosios bylos perdavimu prokurorui sprendžia teismas, kurio žinioje ši baudžiamoji byla yra.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimas R. G. šioje proceso stadijoje motyvuotai pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Kaltinamojo R. G. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.