Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui V. V. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 str. 1 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovo prašymui, byloje priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 142 str. 4 d.).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis, nustatyta, kad įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui (toliau – įstatymas), valstybė įsipareigojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo arba vykdo netinkamai, kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų penkių procentų metines palūkanas. Atsakovas savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdė, dėl to jo vaikų motina A. R. kreipėsi dėl išmokos iš Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondų administracija) vaikams - E. V., gim. 1996 m. kovo 26 d., ir K. V., gim. 1997 m. rugpjūčio 2 d. Fondų administracijos direktorius priėmė sprendimus, kuriais nusprendė teikti išmokas K. V. ir E. V. iš Vaikų išlaikymo fondo tol, kol atsiras įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Kadangi valstybė mokėjo išlaikymą vaikams už atsakovą V. V., ji įgavo teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaikus, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų penkių procentų metines palūkanas, jas pradedant skaičiuoti nuo 2009 m. sausio 30 d., t. y. nuo datos, kai buvo išmokėta pirma išmoka pareiškėjai A. R.. Dėl to atsakovo skola su palūkanomis Fondo administracijai sudaro 2890,21 Eur.

Fondo administracija 2009-04-20 išsiuntė informacinį raštą Nr. 1.39-565 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo“ bei priimtų sprendimų nuorašus V. V., jį informuojant apie tai, kad valstybė perima pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei įstatymu nustatytais būdais sieks išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir penkių procentų metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo išmokėtų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo. Darytina išvada, kad skolininkas apie priimtą sprendimą mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo buvo informuotas tinkamai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.249 straipsnis nustato žalos sąvoką: žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į fondo administratorių dėl fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, fondo išmokų mokėjimas nutraukiamas, kai išnyksta fondo išmokų mokėjimo pagrindai. Kadangi atsakovo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui įvykdė ieškovas veikdamas pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnį, atsakovui atsirado pareiga šias išmokas ieškovui grąžinti, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2890,21 Eur dydžio skola, įkaitant palūkanas.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinas 65,00 Eur už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis (CPK 79, 80, 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2890,21 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimties eurų 21 euro centų) skolą su palūkanomis ieškovui Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188725330.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,00 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 00 euro centų) žyminį mokestį valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Skuodo rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.