- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- eI3-4847-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01195-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. K. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-666-(15.2) įvykdymo terminą vieneriems metams.
Pareiškėja prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), valstybinio miško žemės sklype yra pastatyta iš plastikinių lentelių terasa, kurios ilgis apie 25,50 m, plotis apie 1,20 m. Pažymėjo, kad žemės sklypą ir namą ji įsigijo iš buvusių savininkų, kurie šiuo metu esančios terasos vietoje buvo įrengę takelį tekančio vandens nuo šlaito į namo pamatus sulaikymui, ir ji buvo įsitikinusi, kad buvę savininkai taką buvo įrengę teisėtai ir turėdami visus reikalingus dokumentus. Teigė, jog įrengtas lentų ir medžio drožlių takas nebuvo estetiškas ir patogus, todėl vietoje buvusio tako iš kokybiškų medžiagų įsirengė estetišką taką, kuriam reikia gretimo žemės sklypo savininko / valdytojo sutikimo, nes šis laikinas statinys patenka į gretimo valstybinio žemės sklypo teritoriją. Paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, kuriuo suinteresuotas asmuo įpareigojo ją iki 2020 m. vasario 6 d. nugriauti (išardyti) valstybinio miško žemės sklype (vakarinėje žemės sklypo pusėje) prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti žemės sklypo savininko sutikimą. Pabrėžė, kad iškart po minėto privalomojo nurodymo surašymo pradėjo aktyviai ieškoti problemos sprendimo būdų, tačiau dėl ekstremalios situacijos Lietuvoje dėl viruso COVID-19 sukeltos pandemijos ir tuo pagrindu paskelbto karantino jos judėjimas buvo apribotas, t. y. įstaigos nebepriėmė konsultacijai, o tvarkyti reikalus, susijusius su valdžios institucijomis, nuotoliniu būdu buvo per sudėtinga. Mano, kad šios priežastys yra objektyvios ir pateisinamos, nes per suinteresuoto asmens 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. RE-48-(15.2) papildomai nustatytą terminą negalėjo tinkamai gintis, realiai gauti konsultacijų iš Kauno miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų, taip pat negalėjo per pratęstą laikotarpį gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Prašė prašymą patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjos prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2019 m. birželio 14 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus raštas, kurio pagrindu buvo atliktas patikrinimas vietoje ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1692-(15.2) konstatuota, kad prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), valstybinėje miško žemėje, pastatyta plastikinių lentelių terasa, kurios ilgis apie 25,50 m, o plotis apie 1,20 m, todėl pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2020 m. vasario 6 d. pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti (išardyti) valstybinio miško žemės sklype (vakarinėje žemės sklypo pusėje) prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštišką sutikimą. Teigė, kad pareiškėjai 2020 m. vasario 11 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-48-(15.2) minėtas terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 6 d. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymas nenumato statinių ar įrenginių, nesusijusių su miškų ūkine veikla, įrengimo galimybės, todėl valstybiniame miško žemės sklype minėto statinio (terasos) statyba negalima. Suinteresuoto asmens nuomone, nei ekstremalios situacijos šalyje paskelbimas, nei karantino įvedimas iš esmės negalėjo arba neturėjo sutrukdyti pareiškėjai per privalomajame nurodyme nurodytą ir sprendimu pratęstą terminą kreiptis į atitinkamas institucijas ir imtis aktyvių veiksmų dėl terasos įteisinimo galimumo, arba privalomąjį nurodymą įvykdyti. Mano, kad pareiškėja per privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus nustatytą ir vėliau pratęstą terminą nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, nesiėmė jokių veiksmų reikalingiems dokumentams gauti, jos veiksmai per gana ilgą laiką nebuvo nukreipti į neteisėtai pastatytos terasos statybos įteisinimo galimumą. Paaiškino, jog terasos, pastatytos valstybinėje miško žemėje, statyba nėra laikoma savavališka, todėl atitinkamai privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus pareiškėjai surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi. Akcentavo, kad privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius savo pobūdžiu yra skirtingi privalomieji nurodymai, kurių įvykdymo termino pratęsimui taikoma nevienoda tvarka. Pabrėžė, kad pagal teisinį reglamentavimą suinteresuotas asmuo gali ne daugiau kaip vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą ne ilgesniam laikui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus, o tai suinteresuoto asmens ir buvo padaryta. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės asmeniui kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Prašė pareiškėjos prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (nuo 2019 m. liepos 1 d. Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamentas), gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba) Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2019 m. birželio 14 d. raštą Nr. R2(MŪPS)-159 „Dėl statinio miško žemėje“, kuriuo buvo informuojama, jog Miškų tarnybos specialistai 2019 m. birželio 12 d. pagal gautą gyventojo pranešimą atliko neplaninį patikrinimą valstybinės reikšmės miško žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto miškų 21 kvartalo taksaciniame sklype – teritorijoje šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu atlikus matavimus GPS imtuvu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje galimai neteisėtai minėto gyvenamojo namo gyventojai įsirengė 39 m² ploto terasą, bei prašoma išnagrinėti esamą situaciją, priimti sprendimą dėl miško žemėje pastatyto statinio (terasos) ir apie priimtą sprendimą informuoti Miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrių, atliko patikrinimą vietoje ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1692-(15.2). Minėtu patikrinimo aktu konstatuota, kad prie gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), valstybinėje miško žemėje, pastatyta plastikinių lentelių terasa, kurios ilgis apie 25,50 m, o plotis apie 1,20 m. Bendras terasos plotas apie 53 m² (toliau – ir terasa).
Pažymėtina, jog statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), 3 lentelės 4.1 punkte yra reglamentuota, kad plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas yra nuo 10 m² iki 100 m², priskirtini I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai.
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 1 punktu statybą leidžiantis dokumentas statyti I grupės nesudėtingą inžinerinį statinį neprivalomas.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuota, kad statytojo teisei įgyvendinti žemės sklypą, kuriame statomas statinys, statytojas turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos nustatytais pagrindais. Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, statytojui neatitinkant šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
Nagrinėjamu atveju dokumento, suteikiančio pareiškėjai teisę statyti terasą žemės sklype, kurio pareiškėja nevaldo nei nuosavybės teise, nei jokiais kitais Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais teisėtais pagrindais, pareiškėja Inspekcijos pareigūnams nepateikė.
Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcijos pareigūnai, nustatę šias aplinkybes, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, 2019 m. rugpjūčio 6 d. surašė pareiškėjai privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-666-(15.2) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2020 m. vasario 6 d. nugriauti (išardyti) valstybinio miško žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (vakarinėje žemės sklypo pusėje), pastatytą terasą, kurios ilgis apie 25,50 m, plotis apie 1,20 m, ir sutvarkyti statybvietę arba pateikti žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštišką sutikimą.
Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamentas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir tenkindamas pareiškėjos 2020 m. vasario 5 d. (reg. Nr. PRE-26) prašymą, 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. RE-48-(15.2) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gegužės 6 d.
Pareiškėja 2020 m. gegužės 6 d. su prašymu, remdamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, t. y. vieneriems metams, kuris minėtu Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento sprendimu buvo pratęstas ir kurio pareiškėja dėl, jos nuomone, svarbių priežasčių (dėl Lietuvoje viruso COVID-19 sukeltos pandemijos ir tuo pagrindu paskelbto karantino) nespėjo įvykdyti.
Pažymėtina, kad nors pareiškėja savo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą grindžia Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis svarbiomis priežastimis – veiksmų, nukreiptų įteisinti savavališką statybą, atlikimu, tačiau iš byloje esančio Privalomojo nurodymo matyti, jog minėtas aktas surašytas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, o ne 11 dalimi, kadangi terasos, pastatytos valstybinėje miško žemėje, statyba, dėl kurios surašytas nurodymas pašalinti pažeidimus, nėra laikoma savavališka.
Statytojo teisė kreiptis dėl surašyto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus termino pratęsimo įtvirtinta Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta statytojo teisės kreiptis dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo įgyvendinimo tvarka. Teismas pažymi, kad privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius savo pobūdžiu yra skirtingi privalomieji nurodymai, kurių įvykdymo termino pratęsimui taikoma nevienoda tvarka.
Pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Inspekcija gali ne daugiau kaip vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą ne ilgesniam laikui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus.
Kaip nurodė ir pati pareiškėja, Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. RE-48-(15.2) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas vieną kartą jau buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 6 d.
Pažymėtina, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.
Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1692-(15.2) užfiksuoti pažeidimai nėra savavališka statyba, ir vadovaujantis Miškų tarnybos 2019 m. birželio 14 d. rašte Nr. R2(MŪPS)-159 „Dėl statinio miško žemėje“ pateiktomis išvadomis, jog valstybiniame miško žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto miškų 23 kvartalo 5 taksacinio sklypo dalyje šalia gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), minėto statinio (terasos) statyba negalima, akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo (dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo) įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jurisprudencijos tęstinumo principas taikytinas ir administraciniams teismams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, yra nurodęs, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio sprendimo (pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą) priėmimas yra viešasis administravimas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Matyti, jog privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas negali tęstis neapibrėžtą laiką, kitaip būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020).
Taigi, nagrinėjamu atveju pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, nes, kaip minėta, šiuo atveju tai nėra savavališka statyba ir jai negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas galėtų pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jei tokia teisė jam būtų suteikta įstatymais, tačiau nei Priežiūros įstatymas, nei kiti įstatymai šiuo atveju tokios galimybės nenumato. Vertinant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatas, matyti, kad privalomajame nurodyme, surašytame statybos patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus, nustatytas ne ilgesnis nei 6 mėnesių terminas gali būti pratęstas tik pačios Inspekcijos ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.1 papunktyje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje“. Nors pareiškėja prašyme nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, susirašinėjo su įvairiomis institucijomis, tačiau dėl ekstremalios situacijos Lietuvoje dėl COVID-19 viruso sukeltos pandemijos ir tuo pagrindu paskelbto karantino įstaigos nebepriėmė konsultacijai asmenų, taip pat nurodė, jog ji nėra įgudusi tvarkyti reikalus, susijusius su valdžios institucijomis, nuotoliniu būdu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ekstremalios situacijos ir karantino valstybėje paskelbimas kaip nors sutrukdytų pareiškėjai imtis aktyvių veiksmų dėl terasos įteisinimo galimumo. Kaip minėta, pareiškėjai Privalomasis nurodymas surašytas buvo 2019 m. rugpjūčio 6 d., o ekstremali situacija valstybėje paskelbta tik 2020 m. vasario 26 d., atitinkamai karantinas įvestas tik 2020 m. kovo 16 d., todėl, teismo vertinimu, nei ekstremalios situacijos šalyje paskelbimas, nei karantino įvedimas iš esmės negalėjo sutrukdyti pareiškėjai per Privalomajame nurodyme nurodytą ir Inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento 2020 m. vasario 11 d. sprendimu pratęstą terminą kreiptis į atitinkamas institucijas ir imtis aktyvių veiksmų dėl terasos įteisinimo galimumo arba Privalomąjį nurodymą įvykdyti, t. y. akivaizdu, kad pareiškėja per Privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus nustatytą ir vėliau sprendimu pratęstą terminą nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, nesiėmė jokių veiksmų gauti reikalingus dokumentus, jos veiksmai per gana ilgą laiką nebuvo nukreipti į neteisėtai pastatytos terasos statybos įteisinimo galimumą, todėl pareiškėjos prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą dar vienerių metų laikotarpiui atmestinas ir dėl šių priežasčių.
Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu pareiškėjos prašymas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-666-(15.2) termino pratęsimo netenkintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. K. prašymo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.