Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-04-13 buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos kambario grindys, sienos, lango angokraštis, palangė (b. l. 11, 13-16, 21, 24-25, 29-30, 34-36). Kadangi įvykio metu butas buvo ieškovės apdraustas būsto draudimu, buto savininkui trečiajam asmeniui A. M. ieškovė išmokėjo 607 Eur žalos atlyginimą (b. l. 17-20, 22-23, 31-33, 37). Ieškovė, atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, pateikė teismui ieškinį dėl 604,96 Eur žalos išieškojimo iš atsakovės, nurodydama, kad žala buvo padaryta dėl nerūpestingo atsakovės elgesio, tiesioginių pareigų nevykdymo.

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-560/2012).

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti šias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Ginčo dėl ieškovės nurodyto fakto, jog žala trečiojo asmens butui buvo padaryta, jog pastato balkono stogelių remonto metu užėjo stiprus lietus, šioje byloje nekilo. Tačiau, atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens buto sugadinimo.

Teismas konstatuoja, jog byloje esantys įrodymai suponuoja išvadą, jog žala buvo padaryta būtent dėl nepakankamai rūpestingo atsakovės elgesio, tinkamo jai, kaip namo administratorei priklausančių pareigų atlikimo, o ne dėl kitų priežasčių. 2014-02-25 defektiniame akte nurodoma, jog apžiūrėjus gyvenamąjį namą nustatyta, jog „Lietaus surinkimo latakai nepakeisti, palikti seni dvigubi, nesandarūs. Balkonų stogeliai nesandarūs (sandarinti galima tik nuėmus latakus). Lietvamzdžiai surūdiję, krenta nuo tvirtinimo laikiklių. Pratekėjimai ties balkonų stogeliais. Atsižvelgiant į nustatytus defektus akte nurodoma, jog atliktini remonto darbai „Perdengti balkonų stogelius cinkuota skarda <...>, pakeisti pakabinamus latakus <...>, lietvamzdžius <...>, perdengti prilydoma danga stogo sujungimo su latakais vietas <...>“ (b. l. 53). 2016-05-19 atsakovės vadybininko A. N. paaiškinime teigiama, jog „2016 m. balandžio mėn. buvo vykdomi latakų ir lietvamzdžių keitimo darbai. <...> Balandžio 13 d. buvo nuimti <...> latakai ir skardinami balkonų stogeliai. Apie 14 val. užėjo staigus lietus, todėl 0,5 val. laikotarpiu stogo kraštas buvo laikinai užklijuotas prilydoma danga. Latakai nuimti (kurie buvo nesandarūs ir praleisdavo lietaus vandenis) virš 38, 39 butų. Balandžio 13 d. vakare paskambino 39 buto gyventojas A. M. ir pareiškė, kad sudrėko buto lauko siena <...>“ (b. l. 52). Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina tą aplinkybę, jog buvo nesandarūs balkono stogeliai, yra pratekėjimai ties balkonų stogeliais ir įvykio metu buvo atliekami remonto darbai virš trečiajam asmeniui priklausančio buto, todėl tikėtina, kad užėjus staigiam lietui buvo sulietas A. M. priklausantis butas. Šias aplinkybes pripažįsta ir pati atsakovė. Tačiau atsakovė teigia, jog žala butui galėjo būti padaryta ir anksčiau, kadangi butai drėko ir anksčiau, esant namo defektams, kurių šalinti gyventojai nesutiko (b. l. 54-57). Tačiau šiuos argumentus paneigia į bylą pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai bei duoti paaiškinimai. 2016-04-15 ieškovės atstovas apžiūrėjęs butą, nustatė, jog yra deformuotas nuo vandens ties balkono durimis grindų laminatas, ties balkono langu ir durimis yra sulieta siena, sulietas angokraštis, išbrinkusi palangė (b. l. 29-30). Jog siena yra sudrėkusi patvirtina ir specialiu prietaisu atlikti matavimai (b. l. 12).

Byloje nėra ginčo, kad būtent atsakovė yra namo bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių tinklų) administratorė ir yra atsakinga už jų priežiūrą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose“ įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaujasi gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybes kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirto žemes sklypo tvarkymą (Administravimo nuostatų 5 ir 5.5. punktai). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau - Reglamentas) 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 papunktis); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4. papunktis). Reglamento 5 punkte numatyti privalomieji reikalavimai: 5.1. reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; 5.1.1. mechaninio atsparumo ir pastovumo; 5.1.2. gaisrinės saugos; 5.1.3. higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; 5.1.4. saugaus naudojimo; 5.1.5. apsaugos nuo triukšmo; 5.1.6. energijos taupymo ir šilumos saugojimo; 5.2. reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: 5.2.1. patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; 5.2.2. būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Pagal STR 1.12.05:2002 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (toliau ‑ Sąrašas), patvirtinto LR aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888, 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras; pagal 3 punktą ‑ privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams; pagal 7 punktą, užtikrinti namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens pašalinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių (latakų, lietvamzdžių, įlajų nuogrindų ir kitų) funkcionalumą, bei smulkių defektų šalinimą.

Atsakovei pareiga atlyginti atsiradusią žalą kyla ne dėl to, kad ji yra pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratorė, o iš delikto, t. y. aukščiau paminėtuose įstatymuose numatytos pareigos nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 7 ir 5 punktai). Tuo tarpu teismo nuomone, atsakovė atlikdama remonto darbus nesiėmė visų būtinų priemonių, jog nekiltų žala tretiesiems asmenims. Atsakovė, kaip pastatų administravimo paslaugas teikianti bendrovė galėjo ir privalėjo numatyti galinčias tretiesiems asmenims kilti neigiamas pasekmes ir imtis visų būtinų priemonių, jog neigiami padariniai neatsirastų. Atsakovei, kaip šios srities profesionaliai keliami aukštesnį atsakomybės standartai. Faktas, kad atliekant pastato remonto darbus 2016-04-13 dėl oro sąlygų buvo sulietas ginčo butas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė įstatymuose ir kituose teisės aktuose aukščiau nurodytų nustatytų jai pareigų nevykdė, arba jas vykdė netinkamai. Darytina išvada, jog atsakovė neatliko veiksmų, kurie užkirstų kelią žalos atsiradimui (t. y. nesiėmė visų būtinų priemonių remonto darbų atlikimo metu apsaugoti trečiuosius asmenis nuo žalos atsiradimo). Todėl darytina išvada, jog tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovė pateiktais įrodymais šios išvados nepaneigė (CPK 187 str.).

Atsakovės argumentai bei su jais susiję pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 54-57), jog gyvenamojo namo remonto darbai nebuvo ilgą laiką atliekami negavus gyventojų sutikimo ir dėl to kilo žala, atmestini, kadangi byloje pareikštas reikalavimas ne dėl ilgalaikio poveikio atsiradusios žalos, o žalos konkrečiu laikotarpiu atliekant remonto darbus.

Atmestini atsakovės teiginiai, jog žala buvo padaryta per ilgą laiko tarpą, o ne ieškinyje nurodytu metu. Tai patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktas jos atstovo paaiškinimas (b. l. 52), jog tretysis asmuo iš karto kreipėsi į atsakovę dėl sudrėkusio buto, specialiu aparatu atlikti drėgmės bute matavimai (b. l. 12), turto sugadinimo aktas (b. l. 29-30).

Žala byloje įrodyta pateikta medžiaga – fotonuotraukomis (b. l. 6-16, 21, 24-25, 34, 36) turto sugadinimo sunaikinimo aktu (b. l. 29-30), lokaline sąmata (22-23), draudimo išmokos apskaičiavimu (b. l. 33). Atsakovė apie žalą, jos dydį, kitokią buto remonto vertę paneigiančių įrodymų teismui nepateikė apsiribodama tik deklaratyviais teiginiais, jog ji yra per didelė, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį (CPK 178 str.).

Taigi, teismas daro išvadą, jog yra visi pagrindai taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.257 str., 6.246–6.249 str., 6.263 str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Atsakovė yra daugiabučio namo administratorė, todėl vykdydama savo pareigas yra atsakinga už žalą, dėl netinkamai ar nepakankamai gerai atliekamų techninės priežiūros darbų. Teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad trečiajam asmeniui atsiradusi žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su K. Griniaus g. 11 namo 39-to buto suliejimu. Ieškinys yra įrodytas byloje pateiktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl palūkanų. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., 2 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas juridinis asmuo privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl, tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (604,96 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis LR CK 6.261 str. praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo numatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai tenkintinas ieškovės prašymas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 32,32 Eur kompensacinės palūkanos skaičiuojant nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (604,96 Eur (žala) x 0,06 (palūkanų dydis)/365 (dienų metuose) x 325 (pradelstų dienų skaičius).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, naudai priteistinos advokato atstovavimo išlaidos 70,08 Eur (b. l. 58-61) bei 15 Eur žyminis mokestis (b. l. 26), viso 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Valstybė šioje byloje patyrė 5,32 Eur išlaidų (b. l. 2), susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“ (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kauno butų ūkis“, įmonės kodas 132532496, buveinės adresas Chemijos g. 18, LT-51339, Kaunas, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, LT – 03600 Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“ AB, naudai 604,96 Eur (šešis šimtus keturis eurus 96 ct) žalos atlyginimą, 32,32 Eur (trisdešimt du eurus 32 ct) kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (637,28 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš UAB „Kauno butų ūkis“, įmonės kodas 132532496, buveinės adresas Chemijos g. 18, LT-51339 Kaunas, valstybei 5,32 Eur (penkis eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.