Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-07-20 · Civilinė byla Nr. e2VP-19728-918/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-20
Bylos Nr.
e2VP-19728-918/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15001-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Suinteresuotas asmuo
M. G., NTG East A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-19728-918/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15001-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; (S) 3.2.7.1.; 3.5.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl antstolės patvarkymo nevykdymo, suinteresuoti asmenys M. G., NTG East A/S, „F. T. & Logistics“ A/S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. G. skirti 5 parų areštą už antstolės reikalavimų nevykdymą. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą, kuris įteiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 5 d. per Antstolių informacinės sistemos Vykdomųjų bylų portalą. 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. G. skyrė 100,00 Eur baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą. 2019 m. birželio 27 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. prašė skolą mokėti dalimis, tačiau įmokų už skolą nėra, informacija antstolei apie įmonės turimą turtą nepateikta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. G. skyrė 200,00 Eur baudą, 2022 m. vasario 17 d. nutartimi skyrė 300,00 Eur dydžio baudą, 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi skyrė 400,00 Eur dydžio baudą. 2022 m. balandžio 1 d. antstolė išsiuntė pranešimą dėl nutarties ir informavo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, kad nepateikus informacijos, bus prašoma skirti 3 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškimai dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/1800368 nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-46267-566/2017 dėl 1 200,00 Eur skolos, 96,00 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės MB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos NTG East A/S naudai. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/19/00925 nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-17694-600/2019 dėl 2 400,00 Eur skolos, 488,00 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 206,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės MB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos „F. T. & Logistics“ A/S naudai.

2019 m. rugpjūčio 5 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-15-8943 pateikti informaciją, kuriuo įpareigojo MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenis apie skolininkės: 1) ilgalaikį turtą, nurodant turto buvimo vietą ir likutinę vertę; 2) turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas ar turtą) ar vertybinius popierius (akcijas, vekselius, čekus, obligacijas, taupymo lakštus ir kt.); 3) visas turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose, bendrovės kasoje esančias pinigines lėšas (nurodant bendrovės sąskaitų, kasos likučius, paskutinius bendrovės kasos pajamų ir išlaidų orderių numerius patvarkymo gavimo dienai); 4) pinigines lėšas ar turtą, esančius pas trečiuosius asmenis (pateikiant užsakovų sąrašą, debitorių sąrašą jame nurodant įsiskolinimų MB „(duomenys neskelbtini)“ dydį). Minėtas patvarkymas nebuvo įvykdytas, todėl 2019 m. rugsėjo 16 d. pareiškimo dėl antstolės patvarkymo nevykdymo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje 2VP-33978-854/2019 skyrė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. G. 100,00 Eur dydžio baudą už antstolės 2019 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymo Nr. S-19-15-8943 nevykdymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkinto antstolės 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškimą dėl antstolės patvarkymo nevykdymo ir 2021 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-32342-534/2021 skyrė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. G. pakartotinai skyrė 200,00 Eur dydžio baudą už antstolės 2019 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymo Nr. S-19-15-8943 nevykdymą.

2022 m. vasario 7 d. pareiškimu dėl antstolės patvarkymo nevykdymo antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl to paties 2019 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymo Nr. S-19-15-8943 nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7223-1101/2022 skyrė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. G. 300,00 Eur dydžio baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą.

2022 m. balandžio 11 d. pareiškimu dėl antstolės patvarkymo nevykdymo antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. G. dėl antstolės reikalavimų nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-13253-862/2022 tenkinto antstolės pareiškimą ir skyrė M. G. 400,00 Eur dydžio baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą.

2022 m. liepos 13 d. antstolė kreipėsi pareiškimu dėl antstolės patvarkymo nevykimo, kuriuo prašo skirti suinteresuoto asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. G. 5 parų areštą už antstolės reikalavimų nevykdymą.

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). CPK 645 straipsnyje įtvirtinta specialioji norma, nustatanti skolininko pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą. Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, pinigines lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis). Taigi už skolininko pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą yra numatyta alternatyvių teismo nuobaudų paskyrimo galimybė – bauda arba 30 parų areštas.

Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, dėl to turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Toks reikalavimas gali būti taikomas, jei tai būtina, kad sprendimas būtų sėkmingai įvykdytas. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).

Nors antstolė akcentuoja jau ne kartą taikytos skolininkės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. G. kitos poveikio priemonės – baudos neefektyvumą, teismas pažymi, kad griežčiausios nuobaudos paskyrimas už antstolės prašomų duomenų nepateikimą, būtų neproporcinga pažeidimo pobūdžiui sankcija. Šios sankcijos tikslas susijęs su paskatinimu operatyviau vykdyti antstolės reikalavimus ir atitinkamai paspartinti visą vykdymo procesą, o ne asmenį nubausti.

Atsižvelgiant į tai, reikšminga, kad, atlikdama savo funkcijas, antstolė pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininkės turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jos funkcijoms atlikti. O tiksliau – iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, gauti reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininkės turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Taigi, bent dalį prašomos informacijos, per visą šį laikotarpį antstolė turėjo galimybę gauti pati, tačiau vykdomosiose bylose Nr. 0015/18/00368 ir Nr. 0015/19/00925 iki 2022 m. liepos 12 d. pareiškimo dėl antstolės patvarkymo nevykdymo nėra duomenų, kad į šiuos registrus administruojančias institucijas antstolės būtų kreipusis.

Taigi, aptartos aplinkybės neleidžia spręsti, kad antstolė jai būtinų duomenų apie skolininkės turtą, lėšas ir kt., reikalingus antstolės funkcijos vykdyti, iš kitų šaltinių, išskyrus skolininkės vadovą, negalėjo gauti. Pasyvus skolininkės vadovo elgesys, nebendradarbiavimas su antstole, apsunkina vykdymo procesą, tačiau teismo nuomone šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos antstolės galimybės gauti jai būtiną informaciją spartesniam vykdomųjų dokumentų įvykdymui. Išieškotino turto suradimas yra antstolės pareiga ir arešto suinteresuotam asmeniui M. G. skyrimas nėra vienintelė tinkama priemonė šiai pareigai atlikti.

Aplinkybė, kad skolininkės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. G. ir po baudų skyrimo toliau nevykdė reikalavimo, ar antstolės nuomone apie kitos rūšies atsakomybės taikymo galimybę skolininkės vadovui, savaime nesudaro pagrindo taikyti itin asmens teises apribojančią sankciją – areštą.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju arešto skyrimas skolininkės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. G. neatitiktų teisingumo sąžiningumo ir protingumo reikalavimų, todėl pareiškėjos prašymas skirti M. G. 5 parų areštą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 585 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsniu, 593 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis,

nutaria:

pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl antstolės patvarkymo nevykdymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė