- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-05
- Bylos Nr.
- I-175-281/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius
- Trečiasis asmuo
- LR aplinkos apsaugos ministerijos, LR aplinkos ministerijai, L. J.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Jonui Rinkevičiui, atsakovės atstovui Vidui Vanagui, trečiojo suinteresuotojo asmens LR aplinkos apsaugos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims LR aplinkos ministerijai ir L. J. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau - Prokuroras ) skundu (b.l. 2-4) prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-03 sprendimo Nr.01-2094 Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. J. dalį, dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,47 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, jog 2003-07-03 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr.01-2094 pagrindu Vilniaus miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini) kaime L. J. suformuotas 1,4700 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m.k.v., kuriame yra 0,8800 ha miško žemės.
Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie LR aplinkos ministerijos 2008-08-29 pažymoje Nr.16546 nurodyta, jog 1,47 ha ploto žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mst. yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miško. Tai patvirtina ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikta schema. 2003-07-03 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr.01-2094, toje dalyje kuria atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,27 ha valstybinio miško Vilniaus mieste, priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir naikintinas žemiau išdėstytais motyvais.
LR Konstitucijos 47 str. skelbia, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. LR miškų įstatymo 4 str. 4 d. numatyta, jog miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai. LR žemės įstatymo 4 str. įtvirtinta nuostata draudžia įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Be to, LR Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime konstatavo, jog „nepaisant to, ar vyriausybės tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Laikytina, jog miestų teritorijoje esantys miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams ir tai yra išimtinė valstybės nuosavybė.
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įst.) 6 str. 1 d. numatyta, jog miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems, o 13 str. 1 d. 1 ir 3 p. nustatyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miškams.
Daro išvadą, jog priimant ginčijamus administracinius aktus pažeistos LR miškų įstatymo 4 str. 4d., Atkūrimo įst. 6 str., 13 str., LR žemės įstatymo 4 str., nuostatos.
Kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-03 sprendimas dalyje, kuria atkurtos nuosavybės teisės į valstybinio miško plotą, prieštarauja išvardintiems aukštesnės galios norminiams aktams, jis turi būti panaikintas.
LR prokuratūros įstatymo 19str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, tačiau įvertinus nusistovėjusią teisinę praktiką, darytina išvada, kad imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl vertintinas kaip viešasis interesas. Seimo 2003-07-04 nutarimas „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, sprendimo“ įpareigojo prokuratūrą ginant viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33str. nustatyta, jog skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. LR prokuratūros įstatymo 19 str. numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą tik turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jos pažeistas viešasis interesas. LR prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. numatytos priemonės, kurių prokuroras gali imtis gavęs informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą-prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus, revizijas. Todėl vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (LVAT 2005-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr.A7-585/2005).
Nurodo, kad pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūroje parengtas gavus LR aplinkos ministro 2008-10-13 raštą su informacija apie galimus pažeidimus atkuriant nuosavybės teises ir suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 41 žemės sklypą Vilniaus mieste, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškai. Renkant medžiagą pagal LR aplinkos ministerijos pateiktą informaciją, Vilniaus apygardos prokuratūra dėl dokumentų pateikimo kreipėsi į VĮ Registrų centrą, Vilniaus apskrities viršininko administraciją. Nekilnojamojo turto registro išrašai bei dokumentai, kurių pagrindu atkurtos bei įregistruotos nuosavybės teisės į Aplinkos ministerijos nurodytus žemės sklypus, iš VĮ Registrų centras Vilniaus apygardos prokuratūroje gauti 2008-10-28. Tokiu būdu vieno mėnesio terminas pareiškimui paduoti skaičiuotinas nuo 2008-10-28 ir laikytinas nepažeistu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) atsiliepime teismui (b.l. 39-42) su skundo reikalavimais nesutiko bei paaiškino, kad Atkūrimo įstatymo 5str. 6d. nustatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995-06-01, atkuriamos šio įstatymo 4str. nustatyta tvarka. Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Vaidotų kaimo dalies teritorija Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr.1-1304 „Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ priskirta Vilniaus miestui, todėl nuosavybės teisių, į Vaidotų kaimo teritorijoje turėtą žemę, atkūrimas pretendentams buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje.
Vilniaus apskrities viršininkas 2000-08-24 įsakymu Nr.2818-01 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties -Totorių kaimų dalies teritorijų, LR 1996-04-24 įstatymu Nr. 1-1304 priskirtų Vilniaus miestui“, patvirtino valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 metais parengtą Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties - Totorių kaimų dalies teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau - Žemėtvarkos projektas) ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.
Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir jo įgyvendinimo procesas susideda iš etapų (darbų, stadijų): 1) grąžinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 3) projektavimo darbai; 4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas.
Pretendentė L.J. pagal LR žemės reformos įstatymo 10 str. nurodytą asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilę, priskirta pirmai eiliškumo grupei (sklypai grąžintini savininkams natūra). Atsižvelgiant į Žemės reformos žemėtvarkos projektu L.J. vardu suformuotus natūra grąžintinus žemės sklypus bei į Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus žemės sklypo kadastro duomenis, žemės sklypo planą, žemės sklypo paženklinimo vietoje dokumentus, Vilniaus apskrities viršininko administracijoje parengtas ginčijamas 2003-07-03 sprendimas Nr.01-2094. Pareiškėjas neginčija minėto žemės sklypo suformavimo dokumentų, taigi neįrodžius, jog ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
VAVA, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi LR Vyriausybės 1998-04-08 nutarimu Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka, t.y. Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo derintas su kitomis atsakingomis institucijomis, tarp jų ir su Vilniaus miškų urėdija (2000-04-21 suderinta su Vilniaus miškų urėdijos privačių miškų tarnybos viršininku). Vilniaus miškų urėdija, kaip institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka, jai priskirtoje teritorijoje atlieka miškų valdymo ir tvarkymo funkcijas, Žemėtvarkos projektą, kuriuo suformuotas ir natūra grąžintinas ginčo žemės sklypas, pastabų nepateikė. Be to, ginčijamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra tęstinio, iš keleto etapų susidedančio nuosavybės teisių atkūrimo proceso rezultatas. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į dar 2000-08-24 patvirtintą Žemėtvarkos projektą, t. y. patvirtintą dar iki LR Vyriausybės 2002-12-20 nutarimo Nr.2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ įsigaliojimo.
Pareiškėjas remiasi Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie LR aplinkos ministerijos 2008-08-29 pažyma Nr.16546, kurioje nurodoma, kad 1,47 ha ploto žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,27 ha miško. Pareiškėjas konstatuoja, kad iš ginčijamo pilietės vardu grąžinto žemės ploto tik dalis (0,27 ha) yra miško ploto. Ginčo žemės sklypui yra atlikti tikslieji geodeziniai matavimai, o pareiškėjas ginčydamas dalį žemės sklypo turi nurodyti konkrečią buvimo vietą, priešingu atveju sprendimo įvykdyti nebus galimybės. Šiuo atveju pareiškėjas, ginčydamas privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo nuosavybę, turi konkrečiai suformuluoti reikalavimus ir nurodyti tikslias ginčo objekto ribas (pateikti tiksliuosius matavimus), kitaip nepagrįstai bus pažeidžiamos imperatyvios teisės normos ginančios nuosavybės teises.
LR žemės reformos įstatymo 18 str. numato sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, priimtų pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką panaikinimo ar patikslinimo galimybę administracine tvarka. Siekiant operatyviau išspęsti problemas ir išnaudoti visas galimybes, pareiškėjas nepagrįstai nepasinaudojo įstatyme numatyta galimybe išspęsti ginčą administracine tvarka. LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nuostata yra tam tikra garantija asmenims, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į neteisėtai nusavintą turtą, jog atkūrus nuosavybės teises, šių teisių ginčijimas pirmiausia turi būti derinamas su tais asmenimis, ir nepavykus išspęsti klausimų administracine tvarka, yra inicijuojamas teismo procesas, dėl kurio visais atvejais gali būti prarastas laikas, bylinėjimosi išlaidos ir kt.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo L.J. atsiliepime (b.l. 47-50) teismui su skundo reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad LR Konstitucijos 23str. įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo principai. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. LR CK 4.96 str. numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Ji yra sąžininga, teisėta pretendentė, dalyvaujanti nuosavybės teisių atkūrimo procese, kurį vykdo valstybės institucija. Valstybė vykdydama prisiimtą įsipareigojimą grąžinti asmenims nusavintą turtą, patikėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesą kompetentingoms, už savo veiksmus atsakingoms valstybinėms institucijoms, veikiančioms pagal įstatymą.
Analizuojant nuosavybės teisių atkūrimo procesą matyti, kad teisės normos nepažeistos, nes ginčo miško plotas, dėl kurio yra keliamas reikalavimas, buvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris 2000-08-24 įsakymu patvirtintas Vilniaus apskrities viršininku. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu buvo atlikti projekto rengimo, derinimo veiksmai, buvo priimti administraciniai aktai, vadovaujantis LR žemės reformos įstatymo nuostatomis bei Atkūrimo įstatymo 5 str. 6 d., kurioje numatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995-04-01, atkuriamos šio įstatymo 4 str. nustatyta tvarka. Vaidotų kaimo teritorija buvo priskirta Vilniaus miestui 1996 metais, atkūrimas šioje teritorijoje buvo vykdomas kaip kaimo vietovėje.
Prokuroras, kreipdamasis į teismą, savo reikalavimų pagrindu nurodė Atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d. pažeidimą, o būtent nuostata, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje išskyrus mišką ir vandens telkinius pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiesiems, įstatymo 13 str. 1 d. ir 3 p. nustatyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie priskirti miestų miškams. Žemėtvarkos projekto rengimo metu, 2000-08-24 įsakymo dėl projekto patvirtinimo priėmimo metu galiojo LR miškų įstatymo 1994-11-22 redakcija Nr.1-671, iš kurios buvo galima spręsti, kad miško plotas turėjo būti priskirtas valstybinės reikšmės miškui, bet nebuvo tokiu laikomas visais atvejais nurodytos įstatymo normos pagrindu (5 str. 6d.).
Nuo 2001-07-01 įsigaliojo LR miškų įstatymo 2001-04-10 nauja redakcija Nr.IX-240, kurios 4 str. 3 p. buvo numatyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra miestų miškai. 1997-10-23 Vyriausybės nutarimu Nr.1154 bei jo vėlesniais pakeitimais buvo tvirtinami valstybinės reikšmės miškų plotai pagal LR žemės ir miškų ūkio ministerijos (vėliau Aplinkos ministerijos) parengtas schemas, kuriose buvo pažymimi konkretūs miškų plotai.
Aplinkos ministerija nurodė, kad ginčo miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotui 2002-12-20 LR Vyriausybės nutarimu Nr.2013 dėl 1997-10-23 Vyriausybės nutarimo Nr.1154 pakeitimo. Todėl žemėtvarkos projekto rengimo, jo patvirtinimo metu - 2000-08-24, nebuvo pagrindo svarstyti klausimą, ar ginčo miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams nei pagal LR miškų įstatymo 1994-11-22 redakcijos nuostatas, nei pagal 1997-10-23 Vyriausybės nutarimo nuostatas. Prokuroras neginčija Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, kuriuo patvirtintas žemėtvarkos projektas, nors sprendimas dėl teisių atkūrimo priimtas būtent remiantis patvirtintų žemėtvarkos projektu.
2002-12-20 Vyriausybės nutarimo, kuriuo ginčo miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui, priėmimo metu buvo įsigaliojusi LR miškų įstatymo nauja redakcija, pagal kurią miesto miškai buvo laikomi valstybinės reikšmės miškais be atskiro jų priskyrimo šios kategorijos miškui. Tačiau valstybės institucijų (LR aplinkos ministerijos, kuri ruošė minėtas schemas, kuriose buvo nurodomi konkretūs miestų miškų plotai, ir kitų institucijų) veiksmai patvirtino, kad miškai buvo laikomi valstybinės reikšmės miškais tik po to, kai jie buvo įtraukiami į minėtas schemas. Nurodytą išvadą patvirtina tai, kad 1997-10-23 Vyriausybės nutarimas buvo priimtas galiojant LR miškų įstatymo 1994-11-22 redakcijai, kurioje buvo numatyta, kad miestų ar kitų numatytų kategorijų miškui, miško plotas turėjo būti priskirtas valstybinės reikšmės miškui, jeigu iš minėto įstatymo nuostatų nebuvo aišku konkrečiu atveju, kad tam tikras miško plotas priklauso konkrečiai teritorijai. 1997-10-23 Vyriausybės nutarimo 2.2 p. buvo numatyta nuostata, kad vykstant žemės reformai, turi būti teikiami pasiūlymai dėl miško masyvų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams, dėl laisvo miško fondo masyvų. 2002-05-28 Vyriausybės nutarimu Nr.750 1997-10-23 Vyriausybės nutarimas buvo išdėstytas nauja redakcija, kurios 2 p. buvo numatyta pavesti Aplinkos ministerijai: 2.1. per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti nurodytas 1 p. schemas suinteresuotoms ministerijoms ir apskričių viršininkams: 2.2. vykstant žemės reformai, suformavus laisvos valstybines žemės fondo miškų plotus, nustatytąja tvarka teikti LR Vyriausybei suderintus su atitinkamų apskričių viršininkais pasiūlymus dėl šių miškų plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams. 2003-07-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr.980, 1997-10-23 LR Vyriausybės nutarimas buvo papildytas 3 p., kuriame buvo numatyta pavesti apskričių viršininkams, patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, teikti aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl laisvos valstybinės žemės fondo miškų plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams. Iš ankščiau aptarto teisinio reglamentavimo dėl valstybines reikšmės miškų plotu“, patvirtinimo matyti, kad iki 2003-07-23 Vyriausybės nutarimo Nr.980 priėmimo buvo numatytos nuostatos, kad LR aplinkos ministerija, suderinusi su apskričių viršininkais, Vyriausybei teikdavo pasiūlymus priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams tik laisvo fondo miškų plotus. Priėmus 2003-07-23 Vyriausybės nutarimą minėta nuostata buvo patikslinta. Iš šio patikslinimo matyti, kad 2003-07-23 Vyriausybės nutarimo 3 p. tinkamo vykdymo atveju tapo negalima tokia situacija, kuomet žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas gražinti natūra miškas, galėtų būti pasiūlytas priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Priėmus 2002-12-20 Vyriausybės nutarimą, kuriuo ginčo miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui, atsirado būtent tokia situacija, kuomet žemėtvarkos projekte numatytas natūra gražinti miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui.
Prokuroras savo prašyme vadovaujasi LR Konstitucinio teismo 2007-09-06 nutarimu, kuriame buvo konstatuota, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybines reikšmės miškams, miestų miškai pagal LR miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Pagal Konstitucinio teismo įstatymo 72 str., Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią, tačiau kaip ir kiti įstatymai galioja nuo jų paskelbimo, jeigu juose nėra numatyta kitaip.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. yra numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo dienos. Pareiškėjo skundui taikomas 1 mėnesio senaties terminas. Pats pareiškėjas pripažino, kad LR Seimo 2003-07-04 nutarimas „Dėl problemų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu“ įpareigojo prokuratūrą ginant viešuosius interesus, imtis priemonių, kad priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo bei jų pagrindu sudaryti sandoriai įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikinti.
Šalies argumentai
Prokuroras kreipėsi į teismą po penkių metų nuo sprendimo priėmimo dienos. Tokia situacija teisės valstybėje yra neleistina. LR Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą pažymėjo, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius ir teisėtus interesus.
Šiuo atveju Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimas pažeidžia ne tik LR Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, skatina teisinį nihilizmą, leidžia suabejoti teisinės valstybės principais, tiesiogiai pažeidžia savininkų teisėtus interesus.
Pagrindinė tikslinė sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, yra nustatytos naudojimosi sklypu sąlygos, todėl spręstinas klausimas, ar viešas interesas iš tikrųjų yra pažeistas.
Atsiliepimas
Atsiliepime teismui (b.l. 21-23) trečiasis suinteresuotasis asmuo LR aplinkos ministerija su skundo reikalavimais sutiko ir paaiškino, kad pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis LR miškų valstybės kadastre yra įregistruoti Vilniaus miškų urėdijos 555 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr.1 ir Nr.2, kurie LR Vyriausybės 2002-12-20 d. nutarimu Nr.2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau - Nutarimas Nr. 2013) yra priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008-08-29 pažyma Nr.16546, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2008-08-29 Nr.P0808-0069 bei Valstybinės miškotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2008-08-20 aktas Nr.243 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,27 ha valstybinės reikšmės miško. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo, kurio kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas apskrities viršininko administracijos 2003-07-03 sprendimu Nr.01-2094, t.y. po Nutarimo Nr.2013 priėmimo, kuriuo minėtos teritorijos buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams. LR aplinkos ministerija 2003-02-18 raštu Nr.12-2-1037 VAVA pateikė Nutarimu Nr.2013 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų sąrašus, bei schemas. Svarbu pažymėti, kad Vilniaus apskrities viršininkui buvo žinoma, kad yra rengiamas LR Vyriausybės nutarimo Nr.2013 projektas, taip pat jam buvo žinoma, kokie tikslinti miškų plotai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus pagal schemą, nes apskrities viršininkas suderino 2002 Nutarimo 2013 projektą.
LR Konstitucijos 47 str. ir LR miškų įstatymo 4 str. nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. LR miškų įstatymo 4 str. taip pat nustatyta, kas yra valstybinės reikšmės miškai, ir nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra ir miestų miškai. Pažymėtina, kad LR Konstitucinis Teismas 2007-09-06 nutarime konstatavo, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal LR miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. LR žemės įstatymo 6 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. nustatyta, kad miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie yra miesto miškai. Todėl sprendimas Nr.01-2094, kuriuo perleidžiamas valstybinės reikšmės miškas privačion nuosavybėn (atkuriant nuosavybės teises) yra neteisėtas. Pažymėti, kad Vilniaus apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė šias imperatyvias įstatymų normas - LR miškų įstatymo 4 str. reikalavimus, kurio 4 d.; Atkūrimo įstatymo 2, 6 str. , 6 str. 2 d. , 13 str. 1 d. 1 ir 3 p., 16 str.; LR žemės įstatymo 6 str.
Teismo posėdžio metu LR aplinkos ministerijos atstovė prašė skundo reikalavimus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad VAVA 2003-07-03 sprendimu Nr.01-2094 L.J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko F.O. nuosavybės teise valdytą turtą, 1,47 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, LR 1996-04-24 įstatymu Nr.I-304 priskirtoje Vilniaus miestui (b.l. 16).
L.J. grąžintinas žemės sklypas buvo suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nurodant, jog žemės sklypo plotas yra lygus 1,47 ha (0,30 ha ariamos žemės plotas, 0,88 ha miško žemės plotas, 0,03 ha vandens telkinių plotas, 0,26 ha kitos žemės plotas; sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 15).
LR prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą bei turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (LR prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.).
Tai, kas yra objektyviai reikšminga, vertinga ir reikalinga visuomenei ar jos daliai laikytina viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-24 nutartis adm. byloje Nr. A(10)-1775/2006). Paprastai viešųjų interesų gynimas nėra susijęs su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, o susijęs su neindividualizuotais visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-27 nutartis adm. byloje Nr.A(8)-1582/2005). Tačiau, viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-25 nutartis adm. byloje Nr.A146–335/2008).
Nagrinėjamu atveju Prokuroro pareiškimas, kuriuo ginčijama VAVA 2003-07-03 sprendimo dalis, sietinas su miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, apsauga. Imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl vertintinas kaip viešasis interesas.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. yra numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimo) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus apygardos prokuratūra LR aplinkos ministerijos 2008-10-07 raštu Nr.(3-4)-D8-8661 buvo informuota apie atsakovės galimai padarytus pažeidimus, nuo to laiko rinko medžiagą, užklausinėjo įvairias institucijas. Paskutinis atsakymas iš VĮ Registrų centro Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2008-10-28 (b.l. 14-15). Į teismą kreiptasi 2008-11-21, todėl laikytina, kad pareiškimas teismui paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.
Atsižvelgus į tai, byloje spręstinas ginčas dėl Prokuroro skundo reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-03 sprendimą toje dalyje, kuria L.J. atkuriant nuosavybės teises buvo suformuotas 1,47 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į šį sklypą įtraukiant 0,27 ha valstybinės reikšmės miško (miesto miško), pagrįstumo ir teisėtumo.
Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas vadovaujantis sprendimo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais, o taip pat atžvelgiant į teisės aktų reglamentuojančių nuosavybės atkūrimo procedūras numatytas išlygas, kada taikomos anksčiau galiojusių įstatymų nuostatos.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR miškų įstatymas, Atkūrimo įstatymas, LR žemės įstatymas bei kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai.
Tai, kokie miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams nustatyta LR miškų įst. 4 str. 4d., nurodant, jog valstybinės reikšmės miškams priskirtini :1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.
Analogiškos nuostatos, draudžiančios atkurti nuosavybės teises į miestų teritorijoje esančius miškus, buvo įtvirtintos ir ankstesnės LR miškų įstatymo redakcijos 5 str. 6 d. 3p. nuostatose (įstatymo Nr.I-671 redakcija, įsigaliojusi 1994-11-22). Taigi, nagrinėjamam ginčui reikšmingas teisinis reguliavimas, apibrėžiantis miestų teritorijoje esančio miško statusą, nesikeitė nuo pat LR miškų įstatymo priėmimo.
LR miškų įstatymo 2 str. 5d. nurodoma, kad miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai.
Atkūrimo įst. 6 str. 2d. nurodoma, kad miškas arba vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems.
Atkūrimo įst. 13 str. nurodoma, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jie: 1) priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; 2) priskirti valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui; 3) priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė; 4) priskirti miško genetiniams draustiniams, valstybiniams miško medelynams, valstybiniams miško daigynams ir miško sėklinėms plantacijoms; 5) priskirti miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams. Šių miškų plotus tvirtina Vyriausybė; 6) valstybinės reikšmės miškai, esantys 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių; 7) pagal įstatymus įsigyti privačion nuosavybėn.
Taigi, nustačius, jog miškas yra priskirtinas Atkūrimo įst. 13 str. nurodytam valstybės išperkamam miškui, nuosavybės teisė į tokį mišką negali būti atkuriamos. LR konstitucinis teismas savo 2007-09-06 nutarime aiškindamas LR miškų įst. 4 str. 4 d. nuostatas konstatavo, jog nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal LR miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Pažymėtina ir tai, jog Konstitucinis teismas minėtu nutarimu nesprendė dėl LR miškų įst. 4 str. 4d. atitikties LR Konstitucijai, minėtame nutarime Konstitucinio teismo pateikti išaiškinimai nesietini su šio teismo priimtų aktų galiojimo laike principu, todėl yra reikšmingi ir nagrinėjamo ginčo atveju.
Ginčo dėl tų aplinkybių, jog LR Vilniaus miesto, Vilniaus ir trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymo (įsigaliojusiu 1996-05-10) 1 str. 1d. 8p, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija, tame tarpe ir ginčo žemė, priskirta Vilniaus miestui, todėl visi miškai, patenkantys į miesto teritorijoje esančią žemę, laikytini miesto mišku, nėra.
Taigi, priskyrus (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, tame tarpe ir ginčo žemę, Vilniaus miestui, nuosavybės teisės į šioje žemėje esantį mišką, kuris laikytinas miesto mišku, negali būti atkuriamos.
Atsižvelgus į tai nėra teisiškai reikšminga ta VAVA nurodyta aplinkybė, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į 2000-08-24 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektą, t.y. patvirtintą dar iki LR Vyriausybės 2002-12-20 nutarimo Nr.2013 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties totorių kaimų dalies teritorijų, LR 1996-04-24 įstatymu Nr.I-1304 priskirtų Vilniaus miestui“ (toliau – Žemėtvarkos projektas) įsigaliojimo.
Nors VAVA atsiliepime teismui nurodo, kad į (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančią žemę nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas vadovaujantis Atkūrimo įst. 4 str. nuostatomis, t.y. kaip į kaimo vietovėje esančią žemę, minėtais motyvais negali būti grindžiamas nuosavybės teisių atkūrimas į miesto teritorijoje esantį mišką. Miškas ir žemė yra du skirtingi objektai, į kuriuos nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei apribojimus nustato skirtingos teisės normos. Kaip minėta, apribojimai atkurti nuosavybės teises į mišką nustatyti ne Atkūrimo įstatymo 4 str., o 13 str. nuostatomis, kuriomis privalu buvo vadovautis priimant ginčijamą sprendimą. Be to, įtraukimą miško į valstybinių miškų sąrašą nustato ne Atkūrimo įstatymas, bet LR miškų įstatymas ir kaip minėta jame nustatytas reguliavimas, priskiriant miesto žemėje esantį mišką valstybinės reikšmės miškui, nesikeitė nuo pat šio įstatymo priėmimo. Derinant žemės sklypų planus galimai padarytomis klaidomis ir teisės aktų pažeidimais negali būti paneigta išimtinė valstybės nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus (LR Konstitucijos 47 str. 1 d.), todėl atsakovės motyvai, jog Žemėtvarkos projektas buvo suderintas su atsakingomis institucijomis yra teisiškai nereikšmingi.
Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo patikslinimas, kurį, kaip nurodoma atsiliepime, galėjo inicijuoti apskrities viršininkas, iš esmės būtų suvaržęs piliečių teises į nuosavybę, todėl Prokuroras pagrįstai pareiškimu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, o ne į sprendimus priėmusį viešojo administravimo subjektą. LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nuostatos nagrinėjamu atveju nėra pažeistos.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-03 sprendimu atkuriant nuosavybės teises ir L.J. suformuojant grąžintiną žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į šį sklypą buvo įtraukti valstybinės reikšmės miško (miesto miško) plotai (b.l. 9, 13). LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008-08-29 pažymoje pateikti paskaičiavimai rodo, kad valstybinės miško žemės plotas nurodytame sklype sudaro 0,27 ha (b.l. 10).
Valstybinių miškų lokalizacijos vieta aiškiai nurodyta Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmente bei ištraukoje iš LR miškų valstybės kadastro, todėl atsakovės motyvai, jog teismo sprendimo įvykdyti nebus galimybės, yra nepagrįsti.
Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, daroma išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-03 sprendimu įtraukiant į L.J. gražintino žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinės reikšmės miško dalį, buvo pažeistos LR Konstitucijos 47 str. 1 d., LR miškų 4 str. 4d. 2p., Atkūrimo įst. 6 str. 2 d., 13 str. 3 p. nuostatos, todėl šis sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Prokuroro reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-03 sprendimo dalį, kuria į L.J. natūra grąžinamą 1,47 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įtrauktas 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-07-03 sprendimo Nr.01-2094 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei L. J.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 1,47 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą