Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos atstovei Linai Balsevičienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V. ir jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021-04-21 neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad R. V. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), besiribojančioje su R. V. ir A. V. nuosavybės teise priklausančiu sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdė kelio įrengimo darbus, kurių metu užteršė aplinką didesniu kaip penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu, t. y. įrenginėjamo kelio vietoje apie 388,6 m ² plote (ilgis apie 67 m, plotis apie 5,80 m, gylis apie 0,20 m) suvertė ir paskleidė apie 77,72 m ³ mišrių statybinių griovimo atliekų, t. y. plytų, betono, kelio bortų gabalų. 2021-05-04 nustatyta, kad atliekos surinktos nuo valstybinėje žemėje įrenginėjamo kelio vietos ir sandėliuojamos R. V. ir A. V. priklausančiame sklype. Tokiais veiksmais asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad pirko žemės sklypą ir ten jau buvo atliekų. Jo žemės sklype buvo pamatai, tai jis tuos pamatus skaldė ir pylė ant kelio. Po to pirko skaldą, žvyrą ir juo pylė kelią. Atvykę aplinkos apsaugos darbuotojai į protokole nurodytą atliekų kiekį įskaičiavo ir jo pirktą skaldą ir žvyrą. Jo supiltų atliekų galėjo būti iki vieno kubinio metro. Dvi krūvos skaldos buvo neišlygintos, tačiau kitos krūvos buvo išlygintos. Pareigūnai į atliekų kiekį įskaičiavo ir skaldą, kuria pavadino atliekomis. Pareigūnams buvo pateikti dokumentai, jog iš įmonės pirko skaldą, žyrą. Sertifikato neturėjo. Pasamdė žmogų, kad išlygintų žvyrą, skaldą. Nesutinka su nustatytu atliekų kiekiu. Kelias buvo supiltas ne jo, o ankščiau. Dėl šios priežasties pareigūnai kasė šalia keliuko, siekiant nustatyti, jog atliekos išpiltos seniai. Išpylė statybinių atliekų ant keliuko iki vieno kubinio metro. Buvo primesta bordiūrų, tačiau tai buvo ne iš jo sklypo.

Institucijos atstovė nurodė, kad pažeidimas užfiksuotas tinkamai, protokolas surašytas pagrįstai. Sklype atliekos supiltos, siekiant įrengti keliuką, kuris veda į R. V. sklypą. Atliekų buvo supilta daugiau kaip 77 m ³ . Bylos duomenimis įrodyta, jog atliekas supylė R. V., kuris pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018-12-06) 7 punktą, todėl jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagrįstai.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad tikrinimo metu užfiksavo, jog valstybinėje žemėje išpiltos mišrios statybinės griovimo atliekos. Atliekų kiekį išmatavo, išmatuodami ilgį, plotį ir gylį, tokiu būdu gavo tūrį. R. V. nurodė, jog įrenginėjo keliuką. Atliekos buvo mišrios, buvo plytgalių ir kt. Atliekos buvo iš R. V. priklausančio sklypo, tai matėsi akivaizdžiai. Galbūt dalis atliekų buvo iš seniau supiltos, tačiau dauguma buvo iš R. V. priklausančio sklypo supiltos statybinės atliekos. Byloje yra pateikta foto lentelė, kurioje matyti, kokios atliekos buvo ant kelio išpiltos, kokios buvo R. V. sklype. Vizualiai matyti, jog atliekos tos pačios, kaip gretimai esančiame R. V. sklype esančios atliekos. R. V. sklype buvo matyti senų pastatų liekanos. Liekanos buvo matyti, jog šviežiai suskaldytos. Pažeidimą nustatant buvo kolega S. N., R. V. ir dar vienas žmogus iš R. V. pusės. Keliukas veda į R. V. sklypą, į tą kuriame yra pastatų liekanos. Pažeidimo metu duobės buvo kasamos, norint patikrinti, ar atliekos yra šviežiai supiltos ar buvo iš seniai, kaip teikė R. V.. Nustatyta, jog dalis atliekų buvo iš seniau supiltos. R. V. teigė, jog dalis atliekų buvo supiltos teritorijoje seniau, dalį supylė jis pats. Koks kiekis atliekų buvo R. V. sklype, nenustatinėjo. R. V. nurodė ir pateikė dokumentus, kad buvo supilta ant keliuko statybinės medžiagos žvyras ir skalda. Skaldos krūva buvo nepaskleista. Dėl atliekų atitikties produktui deklaracija pateikta nebuvo. R. V. nugriautų pastatų liekanos - mūrinės. Kelio borų liekanos buvo ant keliuko. Pas R. V. buvo nuvykęs du kartus. Atvykus antrą kartą nustatyta, jog atliekos buvo surinktos ir supiltos R. V. sklype. Koks kiekis atliekų buvo surinkta, nenustatinėjo. R. V. nenurodė nieko apie atliekų nugabenimą perdirbti. Ankščiau šitas keliukas tikrinimas nebuvo. Tenka po teritoriją važinėti ir ankščiau šviežiomis statybinėmis atliekomis užpilta nebuvo. Pažeidimas nustatytas, vykdant akciją „Garažiukas“.

Liudytojus S. N. nurodė, kad vykdant aplinkosauginę akciją buvo pastebėtas pažeidimas. Nustatė, jog ant kelias buvo išpilta statybinės medžiagos, buvo matyti, jog dirba technika. Pakalbinus dirbantį žmogų, šis pasakė, kas jį pasamdė ir kokiam darbui. Asmuo dirbo su „Bobcat“. Asmuo buvo pasamdytas R. V.. Susisiekus su R. V., buvo susitarta susitikti įvykio vietoje. Nustatyta, kad valstybinėje žemėje buvo išpiltas atitinkamas kiekis atliekų. Buvo matyti, jog išpiltos statybinės griovimo atliekos, plytos, betono, bordiūrų gabalai. Dalis keliuko buvo išpilta atvežta skalda. Į atliekų kiekį skalda nebuvo įskaičiuota. Kiekis buvo nustatinėjamas, išmatuojant atliekų ilgį, plotį, gylį. Kelias buvo daromas į R. V. sklypą. R. V. atvykęs nurodė, kad pažeidimą pripažįsta, teigė, jog pasamdys techniką, kuri smulkina atliekas ir viską susmulkins. R. V. sklype matėsi dar nesusmulkinti pamatai, šalia buvo ir dalis smulkintų atliekų. Tos pačios atliekos buvo supiltos ir ant kelio. Visas keliukas buvo išpiltas statybinėmis atliekomis. Kasant šalia kelio, buvo randamos pavienės senos atliekos. Ant R. V. keliuko buvo supiltos atliekos šviežiai. Ankščiau ten jokio kelio nebuvo. Geo portale matosi, ar buvo kelias, ar ne. Pas R. V. sklype buvo du kartus : nustačius pažeidimą ir vietoje susitikus su R. V.. Ar atliekos buvo surinktos nuo keliuko, nežino. Ar atliekos yra iš R. V. sklypo ar iš kažkur kitur, šios aplinkybės pažeidimo fakto nekeistų. Praeitais metais šalia pažeidimo sklypo tekę važiuoti, atliekų nebuvo. Toje vietoje pievoje vėžės būdavo, tačiau jokių atliekų nebuvo.

R. V. kaltę ir nustatytas faktines aplinkybes, padarius ANK 247 straipsnio 13 dalyje, numatytą nusižengimą, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota nusižengimų padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 2), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos patikrinimo aktas Nr. (15.3)-PA-1607 (b. l. 3), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos apžiūros aktas (b. l. 4), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021-05-07 fotolentelės-nuotraukos (b. l .5-6, 41-44), R. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad balandžio 8 d. pradėjo kelio rekonstrukciją (duomenys neskelbtini), seno kelio nuimant gruntą, kelias buvo supiltas senas iš statybinių atliekų, jie nukasė užžėlusią žolę ir užpylė žvyro ir maltos betono skaldos, pagal kelio brėžinį ir matmenis. Žvyrą atvežė vairuotojas, radus skelbimą laikraštyje. Maltą skaldą atsivežė iš Alkestos įmonės, kaip nurodyta pagal mokėjimo kvitus. Dėl kelio išrašo pateikė Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vyriausioji specialistė Z. S.. Z. S. rašė į el. paštą paklausimą dėl kelio rekonstrukcijos būtinumo. Koks yra ten kelias suprojektuotas ir turi būti dokumentai. Dokumentus ir brėžinį pateikė matininkas T. V. (b. l. 7), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 12), sklypo planas (b. l. 13), važtaraščiai (b. l. 17; 18; 19; 20; 22; 23), ir kita rašytinė bylos medžiaga. Asmenybę charakterizuoja išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 37-39).

Motyvuojamoji dalis

ANK 247 straipsnio 13 dalis numato administracinę atsakomybę už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Įstatymo leidėjas formuluodamas šiame straipsnyje numatytą veiką išskyrė du momentus, kurių visumos buvimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, tai yra baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Pirma tai, kad asmuo užteršė aplinką ir ne bet kaip, o penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Teismas pažymi, kad ANK 247 straipsnio 13 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš požymių, nurodytų straipsnio dalyje.

Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymo Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018-12-06) 7 punkte numatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino užteršęs aplinką nepavojingu atliekų kiekiu, tačiau mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų nepavojingų atliekų kiekiu.

Tačiau tokius R. V. paaiškinimus paneigia apklausti liudytojai A. V. ir S. N.. Liudytojų parodymus patvirtina byloje esančios nuotraukos ( b.l.41-44). Minėti liudytojai paaiškino, kokiu būdu nustatė administracinio nusižengimo protokole nurodytą nepavojingų atliekų kiekį, išmatuodami kelio plotį, ilgį ir gylį : 388,6 m ² plotas - ilgis apie 67 m, plotis apie 5,80 m, gylis apie 0,20 m, viso apie 77,72 m³ mišrių statybinių griovimo atliekų. Nustatytas nepavojingų atliekų kiekis 77,72 m³ neginčijamai viršija įstatymo normos reikalaujamą penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekį.

Be to, kaip paaiškino liudytojai, nepavojingos atliekos, rastos ant kelio, buvo ir R. V. žemės sklype. Šią aplinkybę patvirtina nuotraukos ( b.l.43). Liudytojas S. N. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, rado R. V. samdytą asmenį, kuris dirbo remontuojamame kelyje, lygindamas kelią ir ant jo esančias nepavojingas atliekas. Tai, kad R. V. pirko gamtinį ir sijotą žvyrą kelio remontui, nešalina jo atsakomybės. Tuo labiau, kad liudytojai A. V. ir S. N. paaiškino, kad jie neįskaičiavo R. V. pirkto žvyro į nepavojingų atliekų kiekį. Be to, pirmoje nuotraukoje ( nuotraukos viršuje) matosi neišpiltas žvyras ( b.l.41).

R. V. pripažino pylęs ant kelio jo suskaldytų pamatų dalis, pateikė į bylą pamatų nuotraukas ( b.l.14-16). Tačiau apklausti liudytojai, byloje esantys rašytiniai įrodymai ( b.l.3,4), nuotraukos ( b.l.41-43) patvirtina, kad ant kelio buvo išpiltos mišrios statybinių griovimo atliekos, t. y. plytos, betono, kelio bortų gabalai.

R. V. pateikti rašytiniai įrodymai, kad valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nėra vykdomi kelio tiesimo darbai, o kelias rengiamas (tvarkomas) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje dalyje, tai yra įvažiavimas į nuosavybės teise valdomą sklypą ir su juo besiribojančioje valstybinėje žemėje, nešalina R. V. atsakomybės pagal ANK 247 straipsnio 13 dalį, kadangi R. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad R. V. užteršė aplinką didesniu nei penkių kubinių metrų nepavojingų atliekų kiekiu.

Tokiu būdu, teismas nustatė, jog nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 13 dalyje, esmė yra įrodyta, padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę (baustas už kitų administracinių nusižengimų padarymą), kaltės formą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad R. V. siekė pašalinti administracinio nusižengimo pasekmes : surinko mišrias statybines griovimo atliekas. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog R. V. skirtina ANK 247 straipsnio 13 dalies, sankcijos minimumą, atitinkanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje ir paskirti jam 2 300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 21133960498. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.