Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
1A-619/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Laima Garnelienė, Elena Vainienė (pran.)
Nuteistasis
R. P.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-619/2014Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00761-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1; (S) 1.2.7.1.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teisėjų: Laimos Garnelienės ir Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 12 metų, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu R. P. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš R. P. priteista T. Š. 4 785,50 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui – 202,12 Lt už K. J. (K. J.) išmokėtą našlaičio pensiją.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo R. P. apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos 18 d., nuo 22 iki 24 val., daugiabučio gyvenamojo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukšto esančiame bendro naudojimo balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti), dėl asmeninių paskatų, pasiūlė S. Š. lytiškai santykiauti, o jai nesutikus, tyčia prieš S. Š. panaudojo fizinį smurtą – sudavė apie 14 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas kraujosruvą burnos prieangio gleivinėje, pilvo dešinėje pusėje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, nubrozdinimą dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, po panaudoto fizinio smurto vaginaliniu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją S. Š. prieš jos valią. Tokiais veiksmais R. P. išžagino S. Š..

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos 18 d., nuo 22 val. iki 24 val., daugiabučio gyvenamojo namo, kuris (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukšto esančiame bendro naudojimo balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti), dėl asmeninių paskatų, tyčia numovė S. Š. dėvimo megztinio – palaidinės rankoves, kurias dviem eilėm apsupo apie S. Š. kaklą, ir priekiniame kaklo paviršiuje rankovių galais užveržęs mazgą ją smaugė, todėl ji nuo pasmaugimo kilpa netrukus įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais R. P. tyčia nužudė S. Š..

Šalies argumentai

Apeliantas nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo išnagrinėti visas jo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir įvykdyti teisingumą, atitinkantį įstatymus.

Nuteistasis teigia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą jam buvo daromas psichologinis ir fizinis spaudimas, todėl jo parodymai neatitinka tikrovės, į paties nuteistojo parodymus nebuvo atsižvelgta, jie nebuvo pridėti prie bylos, o liudytojų parodymuose ir ekspertų išvadose yra daug prieštaravimų ir neatitikimų, kurie prieštarauja elementariai logikai, apygardos teismas į juos atsižvelgti privalėjo, bet to nepadarė.

Apelianto tvirtinimu, yra prieštaringi liudytojos E. S. parodymai. Liudytoja E. S., 2014 m. vasario 4 d. duodama parodymus, parodė, kad 2013 m. liepos 19 d. apie 20 val., eidama iš savo buto, pamatė praviras bendro balkono duris, o jame gulinčią nuogą S. Š., kurią paskutinį kartą gyvą matė sėdinčią prie savo buto durų prieš 2–3 dienas apie 20–21 val., kartu su 30 metų amžiaus vyriškiu. Teisme ši liudytoja jau nurodė, kad S. Š. rado balkone iki pusės nuogą, ant jos kaklo buvo kažkas užvyniota, o paskutinį kartą S. Š. gyvą ji matė trečiadienį, kai grįžo iš sodo, šalia jos stovinčio vyriškio veido nematė, ar tas vyriškis buvo R. P. pasakyti negali. Nuteistasis neigia buvęs su S. Š. daugiabučio namo laiptinėje liudytojos E. S. nurodytu laiku. Apeliantas teigia, kad jis su S. Š. iki 21 val. buvo bare ,,Gaiva“ ir tai patvirtino bare dirbusi D. Č., kuri apklausta kaip liudytoja, parodė, jog baras dirbo iki 21 val. ir ji prašė lankytojų išeiti, S. Š. buvo labai girta, todėl R. P. ją vedė.

Šalies argumentai

Apeliantas sutinka su liudytojos D. Č. parodymais ir nurodo, kad 2013 liepos 18 d., apie 19 val., jis nuėjo į barą ,,Gaiva“ išgerti alaus, šiame bare sutiko draugą, o po kurio laiko prie jų prisidėjo ir S. Š., kurią jis seniai pažįsta, jis bare buvo iki jo uždarymo, t. y. iki 21 val. Kadangi S. Š. buvo „išgėrusi“, todėl jis ją palydėjo iki namų. S. Š. paprašius neskambinti į buto, kuriame ji gyveno, duris, jis ją paliko sėdinčią antrame aukšte ant laiptų, prie jos buto durų, o pats išėjo namo; apie 21.30 val. jis matė praeinančią kaimynę; jis žinojo apie laiptinėje esantį balkoną, tačiau jame nebuvo, žino, kad S. Š. buvo rasta balkone pasmaugta, bet jos nežagino ir nenužudė. Nuteistasis buvo girdėjęs, kad S. Š. „atsiduoda“ pigiai, todėl nenorėdamas užsikrėsti kokia nors liga, su ja bijojo santykiauti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas nuteistasis R. P. skųsdamas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį, prašo įvykdyti teisingumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neigia padaręs nusikalstamas veikas ir abejoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų objektyvumu bei nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis vertinant jo, liudytojos E. S. parodymus bei specialisto išvadas.

Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė jam psichologinį ir fizinį spaudimą, dėl to jo duoti jiems parodymai yra neatitinkantys tikrovės. Nors apeliaciniame skunde konkrečių faktų apie tokio poveikio jam darymą, apeliantas nenurodo, tačiau iš pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. P. teisme kaltės nepripažino ir davė parodymus, kurie esminiai skyrėsi nuo jo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Teismui BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta tvarka pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuriuose R. P. pripažino nužudęs S. Š., R. P. jų tikrumą neigė ir nurodė, jog tokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams grasinant „jį įmesti į kamerą, kur jį sudaužys, sulaužys“, ir tyrėja užrašė tokius parodymus, kokius norėjo. Teismui aiškinantis šias aplinkybes, R. P. parodė, kad dėl pareigūnų daryto spaudimo, jis niekam skundų nerašė ir nežino, kodėl pareigūnams reikėjo jį apkaltinti. Kitų duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus byloje nėra. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. P. apklausiant kaip įtariamąjį visose apklausose dalyvavo jo gynėjas, tačiau nei jis, nei R. P. pastabų apklausos protokoluose nėra pareiškę, o užrašytų parodymų tikrumas yra patvirtintas jų parašais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų neva jam darytą poveikį yra deklaratyvūs, nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliantas be pagrindo neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir reiškia nesutikimą su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kurio pagrindu jis nuteistas už S. Š. išžaginimą ir nužudymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų (BPK 20 straipsnio nuostatos). Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išsamiai išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Teismo išvados dėl R. P. kaltės išžaginus S. Š. ir ją nužudžius pagrįstos įrodymais: paties įtariamojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, nukentėjusiosios T. Š., liudytojų D. Č., E. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis Nr. M 396/13 (04) apie S. Š. padarytus kūno sužalojimus ir mirties priežastį – pasmaugimą kilpoje; Nr. pM25/13-396/13 (04) apie atliktą su Š. lytinį aktą; Nr. S 276/13 (01) apie S. Š. makšties turinio tyrimą, kurio metu nustatytas DNR profilis sutampantis su R. P. DNR profiliu ir asmens haplotipas, kuris sutampa su R. P. haplotipu ne mažesne nei 99,99% tikimybe. Šių įrodymų visuma teismui pagrįstai leido daryti išvadas dėl R. P. kaltės ir veikų kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad R. P. pripažintas kaltu pagrįstai ir jo nusikalstamoms veikoms baudžiamieji įstatymai taikyti tinkamai.

Apeliantas nurodo, kad į jo parodymus teismas neatsižvelgė, rėmėsi liudytojų parodymais ir ekspertų išvadomis, kuriuose yra daug prieštaravimų bei neatitikimų.

Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pirmos instancijos teismas tyrė apelianto parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos lygino su duotais teisiamojo posėdžio metu ir šalino prieštaravimus, nuosprendyje šiuos įrodymus taip pat išsamiai analizavo ir pagrįstai teisme duotus parodymus, kuriuose apeliantas neigė kaltę, atmetė bei įvertino juos kaip gynybinę nuo kaltinimų poziciją, paneigtą kitais byloje surinktais įrodymais. Tokia teismo išvada pagrįsta ir padaryta įvertinus apelianto parodymus visų byloje surinktų įrodymų visete. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų duoti parodymai įrodymais yra tuo atveju, jei jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys Nr.2K-83/2013; 2K-146/2014). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai, dalyvaujant gynėjui (t.2; b.l.42-43), todėl šiuos R. P. parodymus teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir jais pagrindė išvadas dėl jo kaltės.

Apeliantas teigia, kad liudytojos E. S. parodymais teismas remtis negalėjo, nes juose yra prieštaravimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus aiškinantis jos parodymuose neaiškumus dėl laiko, kada ji paskutinį kartą gyvą matė S. Š.. Pirmuose parodymuose ji nurodė S. Š. koridoriuje matė sėdinčią ant laiptų ir šalia jos buvusį nepažįstamą vyrą apie 21 val. 2-3 dienas iki S. Š. suradimo balkone. Vėliau liudytoja tikslino parodymus nurodydama, jog tikslios datos kada ji matė S. Š. sėdinčią ant laiptų pasakyti negali. Tokius pat parodymus liudytoja davė ir teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šios liudytojos parodymuose jokių prieštaravimų nėra. Pažymėtina, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu pripažindamas įvykio aplinkybes yra nurodęs, jog parvedęs neblaivią S. Š. į namus, ją paliko sėdinčią ant laiptų ir jam dar būnant prie jos, jis matė praeinančią kaimynę. Taigi, nors liudytoja E. S. negalėjo pasakyti tikslios datos bei laiko ir nurodė, jog tai galėjo būti apie 21 val., jos parodymai apie S. Š. sėdinčia ant laiptų ir šalia jos buvusį vyrą, sutampa su R. P. nurodytomis aplinkybėmis. Kaip minėta, liudytoja E. S. nurodė laiką – apie 21 val., tad ir šie jos parodymai neprieštarauja nei R. P. parodymams, nei liudytojos D. Č. parodymams, kuriuose jie nurodė, kad S. Š. iš baro buvo išvesta apie 21 val. ir parvesta iki namų apie 21 val. 30 min.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas rėmėsi ir „prieštaraujančiomis elementariai logikai“ specialistų išvadomis, tačiau šio teiginio nepagrindė jokiais argumentais. Todėl teisėjų kolegija tokį skundo teiginį pripažįsta deklaratyviu ir atmeta kaip nepagrįstą.

Teisiamojo posėdžio metu specialistų išvados, kuriomis nuosprendyje buvo remtasi darant teismo išvadas, buvo ištirtos įstatyme numatyta tvarka, be to, papildomai buvo apklaustas ir teismo medicinos ekspertas.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje atlikta įrodymų analizė patvirtina, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų iš skirtingų šaltinių atitinkančių kaltinimo nustatytas bylos aplinkybes ir atskleidžiančių nusikaltimo padarymo mechanizmą, nusikaltimo paskatas ir kaltės turinį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus, procesinių pažeidimų nepadarė. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo R. P. kaltės išžaginus ir tyčia nužudžius S. Š.. Teismas teisingai taikė nuteistajam baudžiamąjį įstatymą (BK 149 straipsnio 1 dalis ir BK 129 straipsnio 1 dalis) ir už šių nusikaltimų padarymą paskyrė tinkamas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, tinkamai išspręstas, juos patenkinant, ir civilinių ieškinių klausimas.

Teismas, įvertinęs ir duomenis, susijusius su nuteistojo asmenybe, pagrįstai R. P. pripažino pavojingu recidyvistu (2 t., b. l. 118-164), tačiau nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodydamas teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis pripažįsta jį pavojingu recidyvistu, padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, vietoje BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto, nuodydamas – BK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl šis aptiktas akivaizdus rašymo apsirikimas ištaisytinas, nekeičiant nuosprendžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo R. P. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse aptiktą rašymo apsirikimą, t. y. vietoje nurodyto „BK 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto“, nurodyti, kad R. P. pavojingu recidyvistu pripažįstamas vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjos Laima GarnelienėRūta Mickevičienė