- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 1-296-404/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30761-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Dačkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30761-15 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje M. G., gimęs 1987 m. birželio 29 d., Plungės m., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. G. žinodamas, kad pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį privalo mokėti savo nepilnamečio sūnaus D. G., gimusio 2007 m. rugpjūčio 5 d., išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, vaiko motinai A. Š., būdamas darbingas, laikotarpiais: 2009 metų kovo – gruodžio mėnesiais, visus 2010 metus, 2011 metų sausio – birželio mėnesiais, 2012 metų sausio – gegužės mėnesiais, rugpjūčio mėnesį, 2013 metų vasario mėnesį, 2013 metų gegužės – gruodžio mėnesiais, visus 2014 metus, 2015 metų sausio – vasario mėnesiais, gegužės mėnesį, vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas sūnaus M. L. išlaikymui, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
ikiteisminis tyrimas inicijuotas pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) prašymą, kuriame nurodyta, jog Fondo administracijos 2010-06-01 sprendimu nuspręsta nuo 2010-04-01 D. G. kiekvieną mėnesį mokėti po 56,48 Eur (195 Lt) dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. M. G. įsiskolinimą Fondo administracijai sudaro nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio D. G. išmokėtos išmokos – 3.390,36 Eur (11.705,43 Lt) (b.l. 3-10);
D. G., a/k (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo duomenimis, patvirtinančiais M. G., a/k (duomenys neskelbtini) tėvystę (b.l. 41);
Plungės rajono apylinkės teismo 2009-03-10 nutartimi, kuria patvirtinta tarp ieškovės A. Š. ir atsakovo M. G. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią M. G. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus D. G., gim. 2007-08-05, išlaikymui nuo 2009-03-01 mokėti po 400 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų išlaikymo sumą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervesdamas į A. Š. sąskaitą banke (b.l. 32);
antstolės Ilonos Girdenienės pažymos duomenimis, kad M. G. išlaikymo įsiskolinimo dydis vykdomojoje byloje Nr. 0051/10/00302, pradėtoje pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2009-03-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-353-225/2009 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko M. G. išieškotojos A. Š. naudai sūnui D. G., 2015-06-01 sudaro 8.415,29 Eur (b.l. 13-23);
Lietuvos darbo biržos duomenimis, kad M. G. darbo biržoje darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais nuo 2011-01-31 iki 2011-07-26, nuo 2012-10-17 iki 2012-10-22, nuo 2013-04-16 iki 2013-06-10, nuo 2013-12-17 iki 2014-01-02 ir nuo 2015-09-11 (b.l. 25);
VSDFV duomenimis apie M. G. darbovietes, iš kurių matyti, kad M. G. nuo 2011-04-26 iki 2011-08-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-05-08 iki 2012-07-20 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-09-19 iki 2012-10-16 ir nuo 2012-10-24 iki 2013-01-08 – MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2013-02-18 iki 2013-04-12 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014-01-28 iki 2014-08-29, nuo 2014-09-25 iki 2015-02-27 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-03-18 iki 2015-04-19 – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 24);
nukentėjusiosios A. Š. parodymais, kad su M. G. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2006 metų. 2007-08-05 gimus sūnui D. G., kartu gyveno iki 2008 metų. 2008 m. spalio mėnesį abu kartu išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau M. G., padirbęs kelias savaites ir nusprendęs, jog jam darbas per sunkus bei mažai apmokamas, grįžo į Lietuvą. Dėl tokio M. G. sprendimo ji nutarė nutraukti su juo santykius. Po išsiskyrimo M. G. nerodė jokio noro bendrauti bei prisidėti prie savo sūnaus D. G. išlaikymo. Kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo iš M. G.. Posėdžio metu M. G. sutiko mokėti alimentus. Tačiau per 7 metus nuo 2009 metų teismo sprendimo M. G. vengė tai daryti, pinigus vaiko išlaikymui mokėjo tik keletą mėnesių. M. G. niekada tiesiogiai nepervedinėjo sūnaus išlaikymui priteistų pinigų. Antstolių kontora vaiko išlaikymui skirtus pinigus pervedinėjo į jos sąskaitą. 2010 m. kreipėsi į Vaiko išlaikymo fondą, nes M. G., slėpdamas savo pajamas, vengė mokėti vaiko išlaikymui priteistus pinigus. Šiuo metu ji ir jų sūnus D. G. gyvena užsienyje, bet susiekti su jais tikrai įmanoma, tačiau M. G. nerodo jokio noro. Paskutinį kartą pinigai sūnui išlaikyti buvo gauti 2015 m. liepos mėnesį. Koks M. G. įsiskolinimas šiai dienai, ji nežino. 2014-02-01 įsiskolinimo suma buvo 22094,68 Lt. M. G. oficialiai yra įvykdęs išmokas dėl sūnaus išlaikymo: 2011 m. gegužės, birželio, liepos mėnesiais bei 2013 m. balandžio mėnesį. Vaiko išlaikymo fondo skirtos išmokos nutrauktos nuo 2015-07-01, nes šiuo metu už vaiką D. G. gauna išmoką Jungtinėje Karalystėje (b.l. 35-40);
kaltinamojo M. G. parodymais, kuriuose jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad po sūnaus D. G. gimimo, tikslios datos nepamena, galėjo būti 2008 m. rugsėjo - spalio mėnesį, kai abu su A. Š. išvyko uždarbiauti į užsienį. Užsienyje jų santykiai pašlijo ir jis grįžo į Lietuvą. Kai grįžo į Lietuvą jo sūnus D. gyveno su A. Š. močiute, dažnai jį lankydavo. Po to A. Š. nebeleisdavo susitikti su sūnumi. 2009 metais vėl išvyko į Angliją dirbti, bet kadangi nemokėjo anglų kalbos, tai užsidirbti jam nepavyko, tai vėl grįžo į Lietuvą. Neneigia, jog jam nepavykdavo susirasti darbo, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu. Sunkiausi buvo 2009-2010 m., nes negalėjo susirasti darbo. 2011 m. užsiregistravo į darbo biržą ir savo iniciatyva susirasdavo darbą. Padirbėjęs pusę metų iš darbo išeidavo savo noru, dėl mažo atlyginimo. Iš atlyginimo jam išskaičiuodavo 70 procentų alimentų, o iš likusios dalies atlygimo nepragyvendavo, todėl būdavo priverstas ieškotis daugiau apmokamo darbo. Be to, pradėjus gyventi su kita moterimi, su kuria 2013-02-20 gimė dukra, buvo vis sunkiau mokėti pinigus sūnaus D. išlaikymui. Iki šio dirbdavo atsitiktinius darbus. 2015-09-11 įstojo į darbo biržą bei 2015-09-30 į A. Š. sąskaitą pervedė 150 eurų sūnaus D. išlaikymui. Pažada reguliariai, kas mėnesį, mokėti sūnaus D. G. išlaikymui (b. l. 49-50; 54-55).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Surinktais ir ištirtais įrodymais visiškai įrodyta M. G. kaltė, kad jis tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį sūnų D. G., ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė savo pareiškime prašo kaltinamajam, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas dėl bausmės sumažinimo.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme ir dydžiu (b.l. 64).
Skiriant bausmę M. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teisiamas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, registruotas darbo biržoje.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, paprastai neskiriama, o už padarytą nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, todėl, teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., bei teisingumo principas gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.
Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta ir neskirtina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešis) mėnesius, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ?, ir nustatyti galutinę laisvės apribojimo bausmę 4 (keturis) mėnesius. Nuteistąjį įpareigoti visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti M. G., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos BPK 353 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.