Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 03 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1368-141/2007 pagal ieškovo UAB „VILNIAUS DOBILAS“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovui UAB „VILNIAUS DOBILAS“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių ir metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl 2003-07-03 sutarties pripažinimo negaliojančia V. K. nurodė, kad padaryta žala nėra pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, t.y. tokiais rašytiniais dokumentais, kurie numatyti buhalterinės apskaitos įstatyme, kadangi UAB „VILNIAUS DOBILAS“ yra juridinis asmuo. UAB „VILNIAUS DOBILAS“ savo reikalavimą dėl 1300 JAV dolerių (arba 4633,46 Lt) atlyginimo grindžia atsakovo 2002-08-15 paaiškinimu, iš kurio matyti, jog 2002-08-11 dieną V. K. atsakovui atvežė 1300 JAV dolerių, tačiau UAB „VILNIAUS DOBILAS“ nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kad minėti pinigai jam priklauso bei dokumentų, patvirtinančių šių pinigų išmokėjimą atsakovui. UAB „VILNIAUS DOBILAS“ savo reikalavimą dėl 700 EUR, tiksliau 655,95 EUR (2246,99 Lt) atlyginimo grindė pateikdamas teismui neįvardintą dokumentą, iš kurio matyti, jog 2002-04-13 atsakovui turėjo būti išmokėti 700 EUR, arba 2416,96 Lt, iš kurių atsakovas panaudojo 44,05 EUR arba 152,08 LT. Atsakovas pažymėjo, jog pagal DK tarnybinių komandiruočių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, t.y. tuo metu galiojęs 1995-04-28 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 613, kurio 5 p. nustatyta, jog siuntimas į komandiruotę įforminamas įmonės vadovo arba jo įgalioto asmens įsakymu, kuriame nurodomas būsimos komandiruotės tikslas, vietovė, trukmė ir skiriamo avanso sudėtis. Su šiuo įsakymu pasirašytinai turi būti supažindintas asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas. Šio įsakymo pagrindu asmeniui, kuris komandiruojamas, pagal pajamų išlaidų orderį išmokamas avansas. Nei vienu iš aukščiau paminėtų atvejų UAB „VILNIAUS DOBILAS“ nepateikė nei įsakymo dėl tarnybinės komandiruotes, nei kasos išlaidų orderių, patvirtinančių avanso atsakovui išmokėjimą. Be to, UAB „VILNIAUS DOBILAS“ reikalavimas dėl 655,95 EUR kildinamas iš darbo santykių pagal 1994-04-01 darbo sutartį Nr. 17, kuriai galiojant nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. UAB „VILNIAUS DOBILAS“ reikalavimo dėl 626,44 Lt skolos, susidariusios naudojantis mobilaus ryšio abonentu, pagrindą, nurodo telefono aparato perdavimo – priėmimo ir naudojimosi aktą, kuriame įrašyta, kad dirbantys už Lietuvos Respublikos ribų, privalo sumokėti už pokalbius, kurių vertė viršija 200 Lt. Šis ieškovo reikalavimas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, negali būti patenkintas, kadangi darbdavys privalo užtikrinti normalias darbo sąlygas, jog darbuotojas galėtų įvykdyti jam pavestas funkcijas. Iš 2002-06-11 darbo sutarties Nr. 348 6 p. matyti, kad mobilaus ryšio telefonas buvo naudojamas pervežimo tikslais, t.y. atliekant darbines funkcijas, todėl nesant darbo sutarties priedo — sutarties dėl visiškos darbuotojo atsakomybės, numatančios sąlygas, kada darbuotojui atsiranda pareiga atlyginti materialinę žalą, šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Be to, ieškovo pateiktos mobilaus ryšio abonento skambučių išklotinės neįrodo, kad atsakovas mobilaus ryšio abonentu naudojosi asmeniniais tikslais, t.y. kad 200 Lt pokalbių per mėnesį limitas buvo viršytas jam kalbantis ne darbo reikalais. Ieškovo reikalavimas dėl telefono aparato NOKIA 5110 praradimo atlyginti jo įgijimo kaina yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes šis telefonas buvo išduotas jau naudotas. Be to, iš pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir telefono-perdavimo akto negalima spręsti, kad buvo perduotas būtent tas telefonas, kuris nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. LBF 1350193. UAB „VILNIAUS DOBILAS“ reikalavimas dėl mobilaus telefono aparato NOKIA 3110 vertės atlyginimo yra nepagrįstas, prieštaraujantis paties UAB „VILNIAUS DOBILAS“ pateiktiems dokumentams. UAB „VILNIAUS DOBILAS“ nurodo, kad atsakovas šio telefono aparato negrąžino, tačiau iš UAB „VILNIAUS DOBILAS“ pateikto 2003-07-03 atsiskaitymo lapelio matyti, kad jokie įrašai apie telefono nesugrąžinamą nėra padaryti, nors kitose grafose yra įvardinti atsakovo įsiskolinimai. Ieškovo reikalavimas atlyginti 245,70 Lt žalą už nuolatinį kuro pereikvojimą, grindžiamas UAB „VILNIAUS DOBILAS“ transporto direktoriaus V. Ž. tarnybiniu pranešimu. Tam, kad būtų nustatytos kuro pereikvojimo priežastys, turėjo būti atliktas patikrinimas, kurio metu turėjo būti nustatyta kuro normų viršijimo priežastis, taip pat turėjo būti patikrinti ir automobiliai, kuriais atsakovas vyko į komandiruotes, ar kuro normų viršijimas nesusijęs su transporto priemonių gedimais. Šis UAB „VILNIAUS DOBILAS“ reikalavimas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl negali būti patenkintas. Visos šios aplinkybės rodo, kad tarp atsakovo ir UAB „VILNIAUS DOBILAS“ nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl UAB „VILNIAUS DOBILAS“ neturėjo teisėto pagrindo reikalauti, kad būtų pilnai atlyginta materialinė žala. Be to, UAB „VILNIAUS DOBILAS“ neįrodė ir nepagrindė materialinės žalos dydžio leistinais rašytiniais įrodymais. Nesudarius visiškos materialinės atsakomybės sutarties, darbdaviui neįrodžius žalos dydžio pagrįstumo, 2003-07-03 sutartis tarp atsakovo ir ieškovo dėl žalos atlyginimo turi būti pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

Dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo V. K. nurodė, kad, atleidus 2003-07-02 jį iš darbo, jam nebuvo išmokėtas 341,94 Lt darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad su darbuotoju buvo uždelsta atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, todėl V. K. turi būti sumokėti įstatymo nustatyti delspinigiai. 2003-01-31 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-20 nuo 2003-02-01 patvirtintas delspinigių dydis yra 0,06 procento už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. Vėlesni įsakymai 2004-01-28 Nr. Al-24, 2005-02-15 Nr. Al-43 patvirtino tokį patį delspinigių dydį.. Pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. nuostatas delspinigiai pradedami skaičiuoti po septynių kalendorių dienų, kai šios išmokos nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, t.y. nuo 2003-07-09. Taigi delspinigiai turi būti skaičiuojami: už 2003 metus laikotarpiu nuo 2003-07-09 iki 2003-12-31 imtinai, t.y. už 176 dienas, 2004 metais - už 366 dienas, už 2005 metus laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-10-11 imtinai, t.y. už 284 dienas. Nuo neišmokėto darbo užmokesčio sumos 341,94 Lt delspinigiai sudaro 0,21 ct (341,94:100x0,06=0,205). Tokiu būdu už 2003 metus turi būti sumokėti delspinigiai sumoje 36,96 (176x0,21=36,96) Lt, už 2004 metus — 76,86 (366x0,21=76,86) Lt, už 2005 metų laikotarpį iki 2005-10-11 imtinai - 59,64 (284x0,21 = 59,64) Lt, viso turi būti sumokėta delspinigių 173,46 (36,96+76,86+59,64=173,46) Lt. Kadangi ieškovas laiku neišmokėjo darbo užmokesčio, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priešieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.80 str., 6.37 str., DK 141 str. 1 d., 191 str. 1 d., 206 str. 1 d. 1 p., 207 str. 1 d., 220 str. 2 d., 245 str., 246 str., 256 str. 1 d., 257 str.).

- pagal 2003-03-31 sąskaitą Nr. nuo 2003-03-01 iki 2003-03-31 -26,11 Lt (226,11-200);

- pagal 2003-05-31 sąskaitą Nr. 00038969970603 nuo 2003-05-01 iki 2003-05-31 - 60 Lt (260 - 200);

- pagal 2003-06-30 sąskaitą Nr. nuo 2003-06-01 iki 2003-06-30 - 131,60 Lt (331,60 - 200);

3) 2002-06-20 atsakovui aktu buvo perduotas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 5110, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis prarado, dėl ko ieškovui buvo padaryta 338,14 Lt žala;

4) 2002-08-11 atsakovui buvo perduota 4633,46 Lt, kuriuos jis prarado ir tuo padarė ieškovui tokio dydžio nuostolį;

5) 2001-09-25 atsakovui aktu buvo perduotas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 5110, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono aparato perdavimo - priėmimo ir naudojimosi akte nurodyta, kad dirbantys už Lietuvos Respublikos ribų, privalo sumokėti už pokalbius, kurių vertė viršija 200 Lt. Pagal 2002-04-30 UAB „Bitė GSM“ sąskaitą Nr. 00008098760502 nuo 2002-04-01 iki 2002-04-30 atsakovas, naudodamasis suteiktu mobiliuoju telefonu, viršijo leistiną mėnesio nemokamų pokalbių limitą ir liko skolingas ieškovui 408,73 Lt (608,73-200). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas šiais veiksmais pažeidė Darbo kodekso nuostatas. Kadangi su atsakovu buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, todėl atsakovas privalo atlyginti visą žalą (LR CK 1.5 str., DK 253 str., 255 str., 256 str., 257 str.).

Rezoliucinė dalis

1) Priteisti iš atsakovo ieškovui 5978,55 Lt žalos atlyginimą ir 179,36 Lt žyminio mokesčio ir bylą dėl likusios dalies reikalavimų - 2691,71 Lt skolos priteisimo - nutraukti;

2) Priteisti iš atsakovo valstybei 34,49 Lt už procesinių dokumentų įteikimą (pašto išlaidų). Teismas nustatė, kad atsakovas dirbo UAB „VILNIAUS DOBILAS“ vairuotoju – ekspeditoriumi, su juo buvo pasirašyta darbo sutartis ir sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės. Atleidžiant iš darbo, atsakovas su ieškovu 2003-07-03 pasirašė sutartį, patvirtindamas, kad yra skolingas bendrovei 8471,20 Lt už telefoninius pokalbius, komandiruotės išlaidoms gautas bei nepanaudotas lėšas. Teismas nustatė, kad minėta sutartimi buvo susitarta dėl ginčo teismingumo sprendžiant tarpusavio ginčus ir nesutarimus, vykdant sutartį. Teismas konstatavo, kad atsakovas negrąžino ieškovui UAB „VILNIAUS DOBILAS“ dviejų mobiliojo ryšio telefonų - NOKIA 3310 abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir NOKIA 5110 abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie jam buvo išduoti naudojimuisi, vykdant darbo pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas telefonų negrąžino darbdaviui, padarė išvadą, jog ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti 718,65 Lt už materialinių vertybių praradimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas, viršydamas nustatytą nemokamų telefoninių pokalbių limitą, padarė 626,44 Lt dydžio turtinę žalą, kurią taip pat privalo atlyginti darbdaviui.

Teismas nustatė, kad 2002-08-02 atsakovas išvyko į komandiruotę į Baltarusiją, o 2002-08-11 V. K. (UAB „VILNIAUS DOBILAS“ vairuotojas – ekspeditorius) gavo iš Baltarusijoje esančios firmos Londono Trading, S.L pinigines lėšas – 1900 JAV dolerių už krovinio vežimą maršrutu Ispanija – Baltarusija, iš kurių 1300 JAV dolerių tą pačią dieną Minske perdavė atsakovui, kuris šias lėšas privalėjo perduoti darbdaviui. Teismas taip pat nustatė, jog lėšas atsakovas turėjo teisę panaudoti tik esant reikalui krovinių vežimo paslaugų vykdymui (kurui, automobilio remontui ir t.t.), tačiau jų neperdavė darbdaviui ir nepateikė dokumentų, pateisinančių gautų lėšų panaudojimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neneigė šių lėšų gavimo, iš jo pasiaiškinimo turinio matyti, kad 1300 JAV dolerių atsakovas prarado ir darbdaviui neperdavė. Teismas pažymėjo, kad dėl atsakovo kaltės padaryta turtinė žala darbdaviui turi būti pilnai atlyginta. Teismas nustatė, kad pirminis ieškinys buvo pareikštas 8670,26 Lt, tačiau patikslinus reikalavimus ieškovas sumažino ieškinio sumą iki 5978,55 Lt ir nereikalavo priteisti likusią 2691,71 Lt sumą. Teismas konstatavo, kad byla šioje reikalavimų dalyje nutraukiama, kadangi atsisakymas nuo dalies reikalavimų neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia šalių interesų, todėl priimamas. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio, konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir atsakovas neįrodė, kad tarp jo ir ieškovo 2003-07-03 pasirašyta sutartis prieštarauja imperatyvioms normoms, be to, atsakovo prieštaravimus paneigė liudytojo V. K. parodymai, pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, t.y. sąskaitos – faktūros, komandiruotės pažymėjimai, telefoninių pokalbių išklotinės, aktai, atsakovo paaiškinimai raštu ir kt. Teismas padarė išvadą, kad, neesant įstatymo nustatytų pagrindų, priešieškinis pripažinti sutartį negaliojančia atsakovo nurodytų pagrindu netenkintinas. Teismas pažymėjo, kad liudytojas V. K. parodė, kad 2002-08-11 perdavė Minske atsakovui 1300 JAV dolerių, kuriuos šis privalėjo parvežti ir perduoti darbdaviui UAB „VILNIAUS DOBILAS“, tačiau šios lėšos, kurios buvo gautos už krovinio vežimo paslaugas, pagal tuometinę atsiskaitymo su Baltarusijos partneriais tvarką, nebuvo perduotos ieškovui. Teismas nustatė, kad tarp atsakovo ir darbdavio 2002-06-11 pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią darbuotojas įsipareigojo visiškai atsakyti materialiai už jam perduotų vertybių išsaugojimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas buvo priimtas ir dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi, todėl yra atsakingas už gautų materialinių vertybių išsaugojimą ir už nuostolių padarymą. Teismas pažymėjo, kad lėšų ir mobilaus ryšio telefonų perdavimą patvirtina aktai, sąskaitos – faktūros, atsakovo paaiškinimai ir kiti rašytiniai įrodymai, todėl atsakovas padarytą turtinę žalą privalo atlyginti. Teismas nustatė, kad darbo užmokesčio dalis – 341,94 Lt buvo išskaityti ir panaudoti darbuotojo padarytai darbdaviui turtinei žalai iš dalies atlyginti, todėl atsakovo reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nepagrįsti ir netenkinami. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad netenkinamas reikalavimas priteisti darbo užmokestį, nepriteisiami ir delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą bei metinės palūkanos (LR CPK 88 str., 93 str., 246 str., 293 str. 4 p.).

Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti 2007-01-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui – Trakų rajono apylinkės teismui – nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, byla išnagrinėta paviršutiniškai, neobjektyviai, tinkamai neįvertinti byloje esantys įrodymai, netinkamai taikytos materialinės teises normos. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas priteisė žalą, kurios buvimo ieškovas neįrodė. Ieškovas, kaip juridinis asmuo, nepateikė įsakymų dėl atsakovo tarnybinių komandiruočių bei buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių), patvirtinančių atsakovui išmokėtų avansų dydžius. Ši teismo nuostata taikoma ne tik dėl buhalterines apskaitos dokumentų pateikimą dėl avansinių išmokėjimų, dėl kurių ieškovas nebereiškė reikalavimo, tačiau ir dėl kitų įrodinėjamų sumų, o būtent 1300 JAV dolerių. Prie ieškovo pateikto rašto, kurį surašė asmuo, prisistatantis įmonės „Londono Trading“ atstovu, nėra jokių dokumentų patvirtinančių, kad šis asmuo yra šios įmonės atstovas, o pats raštas surašytas ranka, nėra šios įmonės antspaudo. Be to, nepateikta jokia sutartis, patvirtinanti, kad tarp ieškovo ir šios įmonės buvo kokie nors sutartiniai santykiai, todėl šis raštas negali būti laikytinas įrodymu ir jo pagrindu negali būti priteisiama ginčo suma. Taip pat ieškovas šiai skolai pagrįsti pateikė 2002-08-12 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LBH 9137012, iš kurios matyti, kad įmonė „Londono Trading“ už transporto paslaugas privalo sumokėti 1900 JAV dolerių iki 2002-08-13, šią sumą pervedant į ieškovo sąskaitą AB Bankas „Hansabankas“. Ieškovas nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių matytųsi, kad bendrovei ši suma nebuvo sumokėta, juo labiau, kad ieškovo grindžiama suma buvo atsakovui perduota anksčiau, t.y. 2002-08-11, negu buvo išrašyta sąskaita. Teismas, priteisdamas 4633,46 Lt, nenustatinėjo būtinųjų sąlygų kilti materialinei darbuotojo atsakomybei, o būtent: padaryta žala, neteisėta veika, priežastinis ryšys, kaltė. Nesant nors vieno materialinės atsakomybės sąlygos, negali kilti materialinė darbuotojo atsakomybė. Teismas priteisė minėtą sumą, tik konstatavęs vieną žalos buvimo faktą, tačiau visiškai nepasisakė dėl kitų materialinės atsakomybės sąlygų. Kaip matyti iš byloje pateikto atsakovo paaiškinimo, minėti pinigai buvo pavogti, todėl atsakovo veikoje nėra nei neteisėtos veikos, nei priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos, bei kaltės, nes jis ėmėsi visų būtinų ir įmanomų priemonių užtikrinti jam perduotų materialinių vertybių saugumą. Kadangi ieškovas yra juridinis asmuo, jis galėjo reikalauti telefonų atlyginimo pagal jų balansinę vertę. Tokių dokumentų ieškovas byloje nepateikė, todėl teismas reikalavimus šioje dalyje privalėjo atmesti, kaip neįrodytus.

2) Ieškovo pateiktos mobiliojo ryšio telefonų sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad atsakovui buvo įteikti būtent tų metų ir tokios vertės telefonai. Abu kartus jam buvo perduoti jau naudoti mobilaus ryšio telefonai. PVM sąskaitos faktūros Nr. LBF 1350193, LEA 4377524, neįrodo, kad jam buvo perduoti mobiliojo ryšio telefonai, įgyti pagal šias sąskaitas faktūras, kadangi iš jų nematyti įgytų mobiliojo ryšio telefonų identifikavimo numerių (IMEI). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nepagrindė reikalavimo, kad mobilaus ryšio telefono skambučiai buvo panaudoti ne darbo tikslais ir kad buvo viršytas limitas. Ieškovas prie ieškinio pateikė bendrą sąskaitą, iš kurios neaišku, iš ko susidaro iš atsakovo reikalaujama suma, t.y. ieškovas neįrodo, kad buvo viršytas limitas bei kad, jeigu šis limitas ir buvo viršytas, tai jis buvo viršytas kalbant ne darbo reikalais.

3) Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio dalis nėra išskaityta iš ieškovo reikalaujamos sumos. Apie tai savo patikslintame ieškinyje nenurodė ir ieškovas. Tokiu būdu teismas, nurodydamas, kad atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra išskaityta, ir atmesdamas atsakovo reikalavimus, atėmė iš atsakovo galimybę šią teisėtai jam priklausančią sumą iš ieškovo atgauti. Pažymėjo, kad ieškovui pakeitus ieškinio pagrindą, t.y. kildinant ieškinio reikalavimus ne iš prievolės, o iš darbo santykių, jo patikslintame ieškinyje nėra jokių nuorodų apie neišmokėto darbo užmokesčio išskaitą iš jų paskaičiuotos žalos. Kadangi pateiktas patikslintas ieškinys su konkrečiai suformuluotais reikalavimais, teismas neturėjo pagrindo remtis pirminiais ieškovo ieškiniais, juo labiau juos interpretuoti.

4) Teismas, atmesdamas priešieškinį, nepasisakė dėl 2003-07-03 sutarties teisėtumo, taip pat dėl jos ryšio su byla, jos atmetimo motyvų, todėl sprendimas negali būti laikytinas pagrįstu, teisėtu ir objektyviu. Pažymėjo, kad ši byla neteisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, todėl prašė patenkinus apeliacinį skundą jos nagrinėjimą perduoti Trakų rajono apylinkes teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (LR CPK 29 str.).

5) Teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant, kadangi atstovė pranešė apie negalėjimą dalyvauti byloje ir pateikė ligą patvirtinantį dokumentą. Tokiu būdu teismas pažeidė atsakovo teisę duoti paaiškinimus dėl sutarties sudarymo aplinkybių. Pažymėjo, kad 2006-10-18 dieną paskyrus teismo posėdį (jo data nebuvo suderinta su atsakovo atstove), jo atstovė 2006-09-18 susisiekė su teisėja ir ją informavo, kad negali paskirtą dieną dalyvauti byloje, prašydama paskirti kitą posėdžio datą, kad nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, tačiau teisėja tai padaryti atsisakė.

Ieškovas UAB „VILNIAUS DOBILAS“ atsiliepime į apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-01-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad apeliacinis bylos nagrinėjimas vyksta pagal byloje esančius įrodymus ir procesinius dokumentus ir byloje dalyvaujančių asmenų atvykimas į teismo posėdį nėra būtinas. Šiuo atveju byloje dalyvaujantiems asmenims apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta 2007-03-06 pranešimais nustatyta tvarka byloje nurodytais adresais tinkamai (2 t., b.l. 88) ir jų atvykimas nėra būtinas.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė apelianto atstovės advokatės N. G. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl šalies atstovės užimtumo kitose bylose, pripažįstant apelianto ir jo advokatės neatvykimo priežastis nesvarbiomis.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, susijusią su darbo teisiniais santykiais, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, detaliai nepasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nagrinėjamos bylos atveju ir nenurodė materialinės teisės normų, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl ieškovo reikalavimų atsakovui pagrįstumo.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) neužtikrinant materialinių vertybių apsaugos ir neteisėtu veikimu (viršijant 200 Lt sumą dėl pokalbių kainos už Lietuvos Respublikos ribų). Šiuo atveju atsakovas nesiėmė reikalingų veiksmų, būtinų ieškovo turtui išsaugoti bei apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių, t.y. neatlikto savo pareigų, o tai reiškia neteisėtą neveikimą. Atsakovas nebuvo tiek apdairus ir rūpestingas, kiek atitinkamose sąlygose buvo būtina. Tai sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovui atlyginti padarytą ieškovui žalą, nes tarp atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė tiek pačios žalos buvimo faktą, tiek ir patirtos žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus

5978,55 Lt sumai. Kolegija pažymi, kad priteista žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes atsakovas privalo visiškai atlyginti padarytą žalą ieškovui. Kolegija daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant, kadangi tiek atsakovui, tiek jo atstovei advokatei N. G. apie pirmosios instancijos teismo posėdžio datą ir laiką buvo pranešta dar 2006 metų spalio mėnesį (2 t., b.l. 49, 50). Kolegija pažymi, kad pats atsakovas V. K. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių svarbias jo neatvykimo aplinkybes ir sudarančias teisinį pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą. Tai, kad atsakovo atstovė advokatė N. G. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pateikė ligą patvirtinančio dokumento faksu atsiųstą kopiją (2 t., b.l. 45-46), nesudarė teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo atstovės neatvykimo priežastis nesvarbiomis, tuo užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė atsakovo teisės duoti paaiškinimus dėl sutarties sudarymo aplinkybių, nes atsakovas savo priešieškinyje yra raštu išsamiai jas išdėstęs. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, motyvavo tuo, kad atsakovas neįrodė, kad pasirašyta 2003-07-03 sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas tinkamai argumentavo, kad atsakovo prieštaravimus paneigė liudytojo V. K. parodymai, rašytiniai įrodymai, t.y. sąskaitos faktūros, komandiruotės pažymėjimai, telefoninių pokalbių išklotinės, aktai, atsakovo paaiškinimai raštu (1 t., b.l. 60,62, 63-80, 99-104, 2 t., b.l. 8-27, 44). Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad yra teisinis pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kolegija konstatuoja, kad ši byla teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, nes pagal šalių pasirašytos 2003-07-03 sutarties (1 t., b.l. 60) 5 punktą buvo susitarta, kad ginčas bus sprendžiamas pagal UAB „VILNIAUS DOBILAS“ buveinės vietą. Kolegija pažymi, kad šalys turėjo teisę rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį šios bylos teismingumą.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Tai, kad ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, sumažino ieškinio reikalavimus iki 5978,55 Lt sumos nereiškia, kad buvo pakeistas ieškinio pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimant atsakovą į darbą pas ieškovą 2002-06-11 buvo sudaryta ne tik darbo sutartis (1 t., b.l. 101), bet ir 2002-06-11 sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės (2 t., b.l. 44), kuri nėra nuginčyta ar panaikinta įstatymų nustatyta tvarka.

Tai, kad apeliantas mano, kad jis turi pirmumo teisę gauti neišmokėtą darbo užmokestį iš darbdavio, nepanaikina jo asmeninės atsakomybės, nes tarp šalių sudaryta sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sukūrė atsakovo prievolę atlyginti žalą, atsiradusią iš darbo teisinių santykių, visiškai. Tai leidžia atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio dalį išskaityti iš ieškovo reikalaujamos sumos.

Kolegija pažymi, kad atsakovas suvokė materialinės atsakomybės sutarties esmę, nes atleidimo iš darbo momentu pasirašė 2003-07-03 sutartį (1 t., b.l. 60), įsipareigodamas atlyginti darbdaviui padarytą žalą, tuo parodydamas, kad suvokia darbo teisinių santykių pagrindu atsiradusią materialinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti telefonų aparatų perdavimo-priėmimo ir naudojimo aktais (2 t., b.l. 8, 16) ir jais remiasi, nes jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad atsakovas, pasirašydamas šiuos aktus, suvokė, kad pametus ar įvykus telefono vagystei, jis įsipareigojo pilnai apmokėti jo kainą ir apmokėti pokalbių kainą už Lietuvos Respublikos ribų, viršijančią 200 Lt sumą.

Tai, kad atsakovas gavo ieškovui priklausančius 1300 JAV dolerių, patvirtino jo paties rašytiniai paaiškinimai darbdaviui (2 t., b.l. 19), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo V. K. parodymai (2 t., b.l. 52-60), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir remiasi. Tai, ar ši suma buvo apskaitoma ieškovo buhalterinės apskaitos registruose, yra mokestinės teisės dalykas, neturintis teisinės reikšmės atsakovo asmeninei atsakomybei. Kolegija pažymi, kad atsakovas neįrodė, kad ėmėsi visų būtinų ir įmanomų priemonių užtikrinti jam perduotų materialinių vertybių saugumą.

Tai, kad ieškovas atleido atsakovą iš darbo, nepanaikino atsakovo visiškos materialinės atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas raštu patvirtino, kad atsakovas yra pilnai atsiskaitęs.

Apelianto argumentai dėl ieškovo buhalterinės apskaitos vedimo yra teisiškai nereikšmingi, nes nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir nepanaikina darbo teisinių santykių pagrindu atsiradusios atsakovo atsakomybės.

Kolegija daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistos žalos dydį ar atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, atsiradusios iš darbo teisinių santykių.

Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR DĮK 142 str., 143 str. 2 d., 145 str.; LR DK 245 str., 246 str., 253 str., 255 str., 256 str., 257 str.; LR CK 1.5 str., 1.176 str. 1 d., 6.192 str., 6.193 str., 6.245 str. – 6.249 str., CPK 7 str., 32 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 246 str., 313 str., 314 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 88 str., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio mėn. 03 d. sprendimą nepakeistą.