Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. S. atstovo advokato Vitoldo Martovičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimo S. R. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimu: S. R. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad, eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktoriaus pareigas, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kaip kreditoriaus teises, nes VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. balandžio 28 d. duomenimis Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 19.327,44 Eur. 2017 m. gegužės 11 d. atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-3353, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Todėl Bendrovės vadovas S. R. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nustatyta, kad S. R. S. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Iš viso minėtu laikotarpiu, tai yra nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., Bendrovė nei geranoriškai, nei priverstinai įmokų nemokėjo, todėl Bendrovės skola valstybės biudžetui 2017 m. balandžio 28 d. sudarė 19.327,44 Eur.S. R. S. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1400 Eur bauda. S. R. S. atstovas advokatas Vitoldas Martovičius skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti iš pareiškėjos VMI proceso išlaidas S. R. S. naudai pagal byloje pateiktus dokumentus.Skunde apeliantas nurodo, kad teismas neanalizavo Bendrovės vadovo kaltės, tik deklaratyviai konstatavo, kad Bendrovės vadovas, atsiskaitydamas ne pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą eiliškumą, padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Apeliantas pažymi, kad Bendrovės vadovas nesuprato, jog dalinis skolos mokėjimas VMI, siekiant išlaikyti įmonės veikimą, laikomas CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu. Bendrovė nuolatos dengė įsiskolinimą tiek VMI, tiek kitoms valstybės institucijoms (pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), siekdama nepažeisti nei vieno kreditoriaus interesų. Pasak apelianto, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesuprato pavojingo veiklos pobūdžio, nenumatė padarinių atsiradimo galimybės bei nenorėjo, kad atsirastų padariniai, todėl jo veika negali būti kvalifikuojama kaip padaryta tyčia.Skunde taip pat teigiama, kad teismas nevertino ir kitų bylai svarbių aplinkybių, susijusių su atsiskaitymais su kitais kreditoriais. Buvo atliekami tik Bendrovės veiklos nenutrūkstamumui užtikrinti skirti mokėjimai, kaip darbo užmokestis, mokėjimai antstoliams, atsiskaitoma už elektrą, telefoninį ryšį, buhalterinės apskaitos tvarkymą, kurą veikloje naudojamiems automobiliams, mokamos socialinio draudimo įmokos bei dengiamas įsiskolinimas VMI. Bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais, reikalingais veiklos vykdymui bei dalimis atsiskaitinėdama su VMI, siekė išvengti pavojaus (žalos) kilimo, todėl šioje situacijoje egzistuoja pagrindas Bendrovės vadovui neskirti administracinės nuobaudos. Apelianto manymu, Bendrovės vadovui paskirta bauda yra neproporcinga ir neadekvati bausmės skyrimo paskirčiai. Nors ir minimalaus dydžio, tačiau pinigine išraiška reikšminga bauda taps papildomu apsunkinimu ir finansine našta Bendrovės vadovui, kuris, dengdamas Bendrovės susidarius įsiskolinimus, skolino Bendrovei asmenines lėšas. Remiantis šiais teisiniais argumentais, pirmosios instancijos teismo paskirta bauda turi būti panaikinta, teismui vis dėlto nusprendus skirti baudą, turėtų būti skiriama mažesnė nei ANK numatyta minimali bauda. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į Bendrovės vadovo reikalavimą tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu priteisti procesines išlaidas iš VMI. Apeliantas, norėdamas tinkamai gintis nuo pareikšto pareiškimo, pats neturėdamas teisinio išsilavinimo, privalėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, o nesant įstatyminio reguliavimo, jog proceso išlaidos neatlyginamos, S. R. S. įgijo ir turi teisėtą lūkestį, kad jo patirtos procesinės išlaidos bus atlygintos iš nepagrįstai procesą inicijavusios šalies.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

S. R. S. atstovo advokato Vitoldo Martovičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad dalis apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti.Be to, nors apeliaciniame skunde šis klausimas nekeliamas, pastebėtina, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog 2017 m. gegužės 16 d. S. R. S. VMI vyriausioji specialistė surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už tai, kad jis neužtikrino gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo nurodytu terminu: 2017 m. vasario 15 d. – 72 Eur, 2017 m. vasario 28 d. – 214 Eur, 2017 m. kovo 15 d. – 57 Eur, 2017 m. kovo 31 d. – 149 Eur, o 2017 m. gegužės 16 d. gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka iš viso sudarė 4578,54 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinis nurodymas buvo įvykdytas, taigi už gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimą laikotarpiu iki 2017 m. gegužės 16 d. S. R. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn iki priimant skundžiamą nutarimą.Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, jog niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką, tačiau teismas skundžiamame nutarime nesprendė, ar šis principas nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad, nors ir buvo pažeistos skirtingų teisės aktų nuostatos, abiejų administracinių teisės pažeidimų esmė yra ta pati – gyventojų pajamų mokestis nebuvo sumokėtas. Išties šios aplinkybės pakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį, o atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kilti vien šio fakto nepakanka – turi būti nustatyta ir tai, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Tačiau be faktinės aplinkybės – gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo – egzistavimo nekiltų ir atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y., ši faktinė aplinkybė sudaro dalį administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės požymių. Dėl šios priežasties patraukus S. R. S. administracinėn atsakomybėn už tai, kad, pirma, jis neužtikrino gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, ir antra, už tai, kad jis, (iš esmės tuo pačiu laikotarpiu) neužtikrinęs gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, S. R. S. buvo du kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už tą pačią veiką. Taigi administracinio teisės pažeidimo bylos dalis, susijusi su VMI nesumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nutrauktina, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu. Apeliaciniame skunde keliamas Bendrovės vadovo kaltės klausimas, teigiant, kad jis, dalimis dengdamas įsiskolinimą VMI ir mokėdamas kitiems kreditoriams, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, nesuprato pavojingo savo veikos pobūdžio. Vis dėlto, kaip nustatyta ANK 2 straipsnio 2 dalyje, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tuo atveju, kai skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti, todėl, nors ir siekė nepažeisti nei jo vadovaujamos Bendrovės, nei jos kreditorių interesų, CK 6.930¹ nuostatomis Bendrovės vadovas privalėjo vadovautis. Nagrinėjamą situaciją vertinti kaip būtinąjį reikalingumą taip pat nėra pagrindo, kadangi siekiamas pašalinti pavojus turi būti realus, jo neturi būti galima pašalinti kitomis priemonėmis, o padaryta žala – mažesnė už tą, kurios siekiama išvengti. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog įsiskolinimo VMI padengimas būtų sąlygojęs Bendrovės veiklos nutrūkimą yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais realiais skaičiavimais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog dalį įsiskolinimo VMI per nurodytą laikotarpį Bendrovė padengė, be to, tuo pat metu buvo vykdomas ir priverstinis skolos išieškojimas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Bendrovė nei geranoriškai, nei priverstinai įmokų nemokėjo.Nustačius kitokias administracinio nusižengimo aplinkybes, iš naujo spręstina dėl administracinės nuobaudos dydžio. Skiriant S. R. S. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo padarymo metu buvusį įsiskolinimo VMI dydį, į aplinkybę, kad VMI mokestinė nepriemoka susidarė todėl, kad buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, mokant darbo užmokestį darbuotojams ir įmokas Valstybiniam socialinio draudimo fondui, vykdant sutartis su tiekėjais siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, taip pat į tai, kad administracinį teisės pažeidimą S. R. S. padarė netiesiogine tyčia, nėra duomenų, kurie neigiamai apibūdintų S. R. S. asmenybę. Įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, S. R. S. skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, nėra pagrindo priteisti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jo patirtas atstovavimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarimą pakeisti.

Administracinio teisės pažeidimo bylos dalį, susijusią su VMI nesumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nutraukti vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu.

Iš administracinio kaltinimo pašalinti nustatytą aplinkybę, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Bendrovė nei geranoriškai, nei priverstinai įmokų nemokėjo.

Pakeisti nutarimo dalį, kurioje S. R. S. paskirta 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda, ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, S. R. S. paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.