- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-20
- Bylos Nr.
- A-3419-502/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00180-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. E.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos idaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. E., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. E. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 4T-360 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo sąlygų, taikant judėjimo laisvės apribojimus.
2. Užsienietis nurodė, kad Sprendime nurodyti motyvai buvo formalūs, o išvados nepagrįstos faktiniais duomenimis. Užsienietis pažymėjo, jog Centras turėjo vertinti ar Užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, be to, Centras nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Užsienietis teigė, kad byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių Užsieniečio nebendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, o vien jo atvykimas į Lietuvos Respubliką negali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas. Užsienietis atkreipė dėmesį į tai, kad jis jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, be to, priverstinis Užsieniečio grąžinimas į kilmės šalį nėra įmanomas. Užsieniečio vertinimu, jam gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kita Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytą alternatyvi sulaikymui priemonė.
Atsiliepimas
3. Centras atsiliepime į Užsieniečio skundą prašė jį atmesti.
4. Centras nurodė, kad Užsienietis nėra sulaikytas, o įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam taikoma priemonė savo turiniu atitiko Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, o ne sulaikymą. Centras pažymėjo, jog Užsienietis buvo atvykęs į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį buvo netenkintas, tačiau Užsienietis ir įsiteisėjus minėtam sprendimui nesutinka savanoriškai sugrįžti į kilmės šalį. Centras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Užsienietis neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, o jo šeimos nariai gyvena Vokietijoje, todėl, Centro vertinimu, Užsienietis gali bandyti pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir pasislėpti.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimu Užsieniečio skundas atmestas.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo statuso, todėl, pasikeitus Užsieniečio teisinei padėčiai, Centras Sprendimu apgyvendino Užsienietį Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
7. Teismas nurodė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, be to, Užsienietis 2022 m. sausio 24 d. nebendradarbiavo bei atsisakė susitikti su (duomenys neskelbtini) konsuliniais atstovais, kurie atvyko su tikslu nustatyti (duomenys neskelbtini) piliečių asmens tapatybes ir juos identifikuoti bei išduoti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, todėl, teismo vertinimu, Užsienietis nebendradarbiavo siekiant nustatyti jo asmens tapatybę. Teismas taip pat nurodė, jog Užsienietis, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, todėl Sprendimas Užsienietį apgyvendinti nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo teisėtas ir pagrįstas.
8. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis nėra sulaikytas, o apgyvendintas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
9. Teismas, įvertinęs Užsieniečio nurodytas aplinkybes dėl akies problemų, nurodė, jog Centre yra užtikrinama tinkama apgyvendintų asmenų sveikatos priežiūra ir Užsienietis ja gali pasinaudoti.
III.
10. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės.
11. Užsienietis nurodo, kad teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų. Vien formalaus nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka, kad pagrįsti kraštutinę jo laisvę ribojančią priemonę neprotingai ilgą laiką. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių Užsieniečio nebendradarbiavimą, be to, vien Užsieniečio neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką savaime nereiškia, jog Užsienietis nebendradarbiauja. Užsienietis teigia, jog byloje yra pateikti įrodymai, kad Užsienietis yra itin geranoriškas ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, jis yra pateikęs originalų kilmės šalies išduotą pasą ir jo asmenybė yra nustatyta. Užsienietis pažymi, jog jis jau ilgą laiką yra sulaikytas ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis. Užsieniečio vertinimu, Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė Užsieniečio teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška.
Atsiliepimas
12. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
13. Centras nurodo, kad Užsienietis nėra sulaikytas, jo apgyvendinimas atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Centras pažymi, jog Užsienietis gyvena moduliniame namelyje, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, susitikti su advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti maitinimo, laisvalaikio, medicinos paslaugas, be to, užsieniečiams gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietų.
14. Centras teigia, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė po sulaikymo, todėl jis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl, gali bandyti pasislėpti ar savavališkai išvykti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Centras taip pat nurodo, jog Užsienietis nesutinka savanoriškai grįžti į kilmės šalį, jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, ryšių su Lietuvos Respublika, todėl, Centro vertinimu, teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai ir visapusiškai įvertinus faktines bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo dalies, kuria Užsienietis apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio skundą atmetė iš esmės nurodęs, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta ir jis nebendradarbiavo siekiant nustatyti jo tapatybę, o apgyvendinimo vietoje buvo užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos.
17. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pakeisti Sprendimą bei netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimų, nurodydamas, kad, atsižvelgus į jo individualią padėtį, jam gali būti pritaikoma jo prašoma švelnesnė priemonė.
18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2950-502/2022).
19. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).
20. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi nustatyta, jog jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes (byloje nėra duomenų, kad po 2022 m. sausio 24 d. atsisakymo susitikti su (duomenys neskelbtini) konsuliniais atstovais, Užsienietis būtų aktyviais veiksmais nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais ar pažeidęs apgyvendinimo tvarką, Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos mėn., t. y. jau beveik 12 mėnesių) bei teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tolesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, be to, pažeidžia proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 p.). Vien Centro nurodytos aplinkybės (Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo prašymas suteikti prieglobstį netenkintas, todėl jis gali pasišalinti) negali būti laikomos savaime pakankamomis riboti Užsieniečio judėjimo laisvę.
22. Pažymėtina, kad Užsieniečio neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką pats savaime neturėtų reikšti jo netinkamo bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos pareigūnais fakto. Byloje nepateikti pagrįsti duomenys, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Užsieniečiui yra būtina toliau taikyti judėjimo laisvės apribojimus.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad Užsienietis gali pasislėpti, Centras Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Kaip minėta, Užsieniečiui jau pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši Centro Sprendimo dalis naikintina.
24. Apeliacinio skundo prašymas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas, nes Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatytos dvi Užsieniečio apgyvendinimo režimo klausimo išsprendimo alternatyvos – apgyvendinimas Tarnyboje administraciniu aktu bei Tarnybos kreipimasis su teikimu į teismą, nustačius egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytiems Užsieniečio sulaikymo pagrindams. Kadangi nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymo pagrindai nebuvo nustatyti (jo apgyvendinimo klausimas buvo išspręstas administraciniu aktu), svarstyti alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo galimybės nėra pagrindo.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas Užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Centro Sprendimo dalį, kuria apribota Užsieniečio judėjimo laisvė, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo A. E. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 4T-360 dalį, kuria pareiškėją A. E. nuspręsta apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. birželio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.