Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-41-318/2014

1.1.7.2.5;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2014 m. sausio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės, teisėjų Stasio Punio, Jūratės Damanskienės,

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovui Juliui Marcinkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria patenkintas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pakeitimo devyniasdešimties parų areštu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant jį nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013 m. kovo 29 d. ir buvo perduotas vykdyti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriui (toliau – VPS).

VPS kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nuteistajam D. S. paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimą pakeisti devyniasdešimties parų areštu, nes bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų.

D. S. manymu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra keturių nepilnamečių vaikų tėvas, todėl jam netekus laisvės devyniasdešimčiai parų, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes toks laisvės apribojimas stipriai apsunkintų nepilnamečių vaikų priežiūrą. Be to D. S. anksčiau nėra teistas, todėl laisvės apribojimas jam galėtų turėti neigiamą įtaką. Taigi laisvės apribojimo bausmę pakeitus areštu būtų pažeisti teisingumo ir proporcingumo principai.

Skunde nuteistasis pažymi, kad apie jam paskirtą įspėjimą ir griežtą papeikimą dėl įpareigojimų nevykdymo jis sužinojo tik gavęs pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat nutartis, kuria buvo tenkintas VPS teikimas, buvo priimta D. S. nedalyvaujant, todėl jis negalėjo pateikti visų paaiškinimų dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo.

Nuteistojo gynėjas adv. Algirdas Gurauskas prašė skundą tenkinti.

Prokurorė ir Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovas Julius Marcinkevičius prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 10 p. numato, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Iš teismui pateiktos D. S. asmens bylos matyti, kad patvarkymas dėl įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo priimtas 2013 m. balandžio 2 d. (b. l. 2), o Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriuje gautas 2013 m. balandžio 8 d. (b. l. 7). Nuteistasis D. S., šaukiamas atvykti į probacijos tarnybą 2013 m. balandžio 18 d. nuo 9.00 val. iki 9.30 val. ir 2013 m. balandžio 30 d. nuo 9.00 val. iki 9.30 val., – neatvyko. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus įskaitoje buvo renkama medžiaga dėl D. S. paieškos paskelbimo (b. l. 13). Iš VPS patikrinimo pažymos matyti, kad 2013 m. gegužės 13 d. adresu, (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė (b. l. 28). Tuo pačiu adresu nuvykus 2013 m. gegužės 14 d., duris atidariusi moteris paaiškino, kad D. S. šiuo adresu niekada negyvo (b. l. 29). 2013 m. gegužės 17 d. D. S. adresais: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami pranešimai, kuriuose buvo išaiškinta, jog nustačius, kad prižiūrimasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti taikomos Lietuvos Respublikos BVK 49 str. 2 d. numatytos nuobaudos (b. l. 30, 31). Iš VPS pažymų apie apsilankymą matyti, kad 2013 m. gegužės 15 d., 2013 m. gegužės 20 d., 2013 m. birželio 19 d. D. S. namuose (adresu (duomenys neskelbtini)) rastas nebuvo (b. l. 32, 33,40). Nuteistojo žmona O. S. buvo informuota apie būtinybę nuteistajam atvykti į VPS. Nuteistojo žmona atvykusioms inspektorėms aiškino, jog D. S. minėtu adresu negyvena, tačiau lanko vaikus (b. l. 33). VPS 2013 m. gegužės 31 d. nutarimu dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo nuteistajam buvo paskirtas įspėjimas. 2013 m. liepos 1 d. su D. S. susisiekus telefonu, jis buvo informuotas, kad privalo atvykti į VPS, susipažinti su jam paskirtos bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Iš telefoninio pokalbio pažymos matyti, kad D. S. į probacijos tarnybą vykti atsisakė (b. l. 43). Pakartotinai su juo susisiekus telefonu, nuteistasis buvo agresyvus, teigė, kad atvykti į VPS neprivalo ir nesiruošia to daryti, savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė (b. l. 44). Taip pat apie tai, kad D. S. privalo atvykti į VPS, telefonu buvo informuotas įmonės, kurioje nuteistasis dirba, direktorius (b. l. 48, 49). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), D. S. rastas nebuvo (b. l. 52). Minėtu adresu 2013 m. rugsėjo 2 d. jam buvo išsiųstas pranešimas, kuriame išaiškinta, kad jog nustačius, kad prižiūrimasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti taikomos Lietuvos Respublikos BVK 49 str. 2 d. numatytos nuobaudos (b. l. 53). VPS 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimu dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo nuteistajam buvo paskirtas griežtas papeikimas (b. l. 55).

Nors nuteistasis D. S. skunde nurodė, kad apie jam VPS paskirtas nuobaudas dėl teismo paskirtų įsipareigojimų nesilaikymo jis sužinojo tik gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia byloje esančių duomenų visuma. Iš bylos medžiagos matyti, kad VPS inspektoriai su D. S. buvo susisiekę telefonu, apie būtinybę atvykti į probacijos tarnybą buvo pranešta ne tik įmonės, kurioje nuteistasis dirba, direktoriui, bet ir jo žmonai. Pranešimai dėl nuobaudos skyrimo D. S. buvo siunčiami tiek teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu adresu, tiek adresu (duomenys neskelbtini). Tokį savo gyvenamosios vietos adresą skunde nurodė ir pats nuteistasis.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis, žinodamas, kad privalo atvykti į probacijos tarnybą, būtų bandęs susisiekti su VPS, informuoti apie pasikeitusį adresą ar paaiškinti neatvykimo priežastis. Priešingai, bendraudamas su probacijos tarnybos inspektoriais, D. S. buvo agresyvus ir kategoriškai atsisakė atvykti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. S. piktybiškai vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Skunde nuteistojo nurodytas argumentas, kad paskirtos laivės apribojimo bausmės pakeitimas į areštą pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, nes būtų pažeisti jo nepilnamečių vaikų interesai, nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. su žmona ir vaikais negyvena, o tik retsykiais juos aplanko (b. l. 33). Be to nuteistasis teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jam atliekant bausmę, nepilnamečiai vaikai nebus tinkamai prižiūrimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti D. S. skundą jame išdėstytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. S. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.