Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjai I. M., atsakovo atstovui Šarūnui Jazukevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo - Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. reikalavimus prievolė mokėti akcizus atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Namų gamybos alkoholiniai gėrimai neįeina į tą gėrimų kategoriją, nes jie nėra skirti pardavimui, didmeninei prekybai, o turi namų poreikių tenkinimo savybes. Akcizų įstatymo 25 str. 1 d. 2 p. numato specialius atvejus, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų: alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, su sąlyga, kad šie gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams). Vyriausybė turi teisę nustatyti šiame punkte nurodytų prekių kiekį, kuris atleidžiamas nuo akcizų. Į šias aplinkybes nagrinėjamu atveju visiškai nebuvo atsižvelgta.

Nesutinka su etilo alkoholio apskaičiavimu. Akcizų įstatymo 24 str. 2 d. numato, kad, apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje nurodytus produktus, gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 100 proc. tūrio, o temperatūra - 20 °C. Apskaičiavimuose yra tik nurodoma, kad pagal stiprumą, o ne pagal etilo alkoholio koncentraciją, yra nustatytas jo kiekis. Nėra duomenų, kad buvo laikomasi temperatūros reikalavimo.

Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas taikomas delspinigiams. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 98 str. 2 d.., delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 str. 1 ir 2 d. nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Mokesčių administravimo įstatymo 98 str. 3 d. numato, kad teisės aktai, kuriuose nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis, taikomi po jų įsigaliojimo pradėtiems skaičiuoti delspinigiams. Mano, kad Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija delspinigius už 513 dienų jai apskaičiavo neteisingai.

Anot atsakovo, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki patikrinimo akto surašymo dienos bei papildomai gali būti skaičiuojami 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (pvz., pasibaigus mokestiniam ginčui). Mano, kad Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo metu delspinigius už 513 dienų pareiškėjai apskaičiavo pagrįstai.

Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad naminę degtinę gamino kitas asmuo. Alkoholinius gėrimus rado pas kitus asmenis. Ji be pagrindo buvo apkaltinta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šios administracinės bylos ginčo dalykas – ar namų gamybos alkoholiniai gėrimai (naminė degtinė) gali būti laikomi akcizų objektu Akcizų įstatymo taikymo prasme.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. baudžiamajame įsakyme (MGK byla, l. 21-22) nustatyta, kad I. M., turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai gamino ir laikė daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės, t. y. ji 2005 m. rugpjūčio 4-19 d. (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, jos vyrui P. M. priklausančiame žemės sklype pagamino ir laikė 795 litrus naminės degtinės, iš jų – 235 litrus 49 proc. stiprumo ir 560 litrų 50 proc. stiprumo. I. M. buvo pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d. ir jai paskirta 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Mokestinio patikrinimo metu už konfiskuotus alkoholinius gėrimus pareiškėjai priskaičiuota 12 645 Lt akcizo ir 2 028 Lt akcizo delspinigių (Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 4 d. patikrinimo aktas Nr. 19-06-29-2-AK43-1, MGK byla, l. 18-19). 2007 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. A6-6 (MGK byla, l. 11-13) teritorinis mokesčių administratorius patvirtino patikrinimo akte I. M. papildomai priskaičiuotas sumas bei paskyrė jai 3 794 Lt akcizo baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 68-57 patvirtino Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. A6-6 nurodymus pareiškėjai sumokėti į biudžetą 12 645 Lt akcizų, 2 028 Lt šio mokesčio delspinigių bei 3 794 Lt šio mokesčio baudą (MGK byla, l. 6-8). Mokestinių ginčų komisija 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. S-126 (7-105/2007) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą (MGK byla, l. 27-31).

Pareiškėja mano, kad mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos priimti sprendimai yra nepagrįsti, tačiau tokia jos pozicija, kolegijos nuomone, yra neteisinga.

Kaip liudija bylos duomenys, minėtas Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas neapskųstas, yra įsiteisėjęs. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d. numato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis (šiuo atveju taikant įstatymo analogiją – ir įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas) baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis (šiuo atveju taikant įstatymo analogiją – ir teismo baudžiamasis įsakymas) veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Taigi, alkoholinio gėrimo – naminės degtinės - laikymo faktas yra neginčijamai nustatytas.

Akcizų įstatymas nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus (įstatymo 1 str. 1 d.). Pagal Akcizų įstatymo 2 str. 1 d., akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje: 1) etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; 2) apdorotas tabakas; 3) energetiniai produktai; 4) elektros energija. Akcizų įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba) teritorija (teritorijos), kuriose šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis (įstatymo 8 str. 1 d. 8 p.). Pagal Akcizų įstatymo 8 str. 9 d., šio straipsnio 1 d. 8 p. nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis įstatymo 8 str. 1 d. 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 p., privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju (įstatymo 9 str. 8 d.).

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad namų gamybos degtinė negali būti laikoma akcizų objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 28 d. sprendime (administracinė byla Nr. A6-238/2007) yra pabrėžęs, kad egzistuojant teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai, neteisėtai pagamintas alkoholis konkuruoja su teisėtai apyvartoje esančiu alkoholiu, gali daryti įtaką teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai. Tiek ES teisės aktai, tiek Akcizų įstatymas, apibrėždami akcizų objektą, tiesiogiai neišskiria tik teisėtai pagaminto alkoholio, todėl pagal Akcizų įstatymą nustatytą reguliavimą laikytina, kad namų gamybos degtinė patenka į šio įstatymo 3 str. 10 d. l p. nurodytus produktus (klasifikuojamus KN 2208 pozicijoje).

Akcizais apmokestinamo produkto teisėtas ar neteisėtas pagaminimas už akcizo mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų suponuoja prievolės mokėti taikytiną akcizą atsiradimą. Sistemiškai analizuojant Akcizų įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad asmeniui pareiga mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento. Tokią pareigą privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes (nagrinėjamu atveju - etilo alkoholį). I. M., kaip rodo bylos duomenys, šios pareigos neįvykdė, todėl mokesčių administratorius pagrįstai patikrinimo metu nustatė mokestinį pažeidimą ir pareiškėjai papildomai priskaičiavo 12 645 Lt akcizo.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Mokesčių įstatymo 97 str. 2 d. numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos. Tokiu būdu, už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 20 d. (mokesčio sumokėjimo termino pabaiga) iki patikrinimo akto surašymo dienos, t. y. iki 2007 m. sausio 4 d., pareiškėjai pagrįstai buvo apskaičiuoti 2 028 Lt akcizo delspinigių. Kolegija taip pat pažymi, kad teisė priverstinai išieškoti pareiškėjo mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui dar nėra atsiradusi, todėl neprasidėjo 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas, apibrėžtas Mokesčių administravimo įstatymo 98 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant mokėtinus delspinigius, nėra pagrindo remtis Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. norma, nes ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo kilęs iš mokestinių teisinių santykių, kuriuos reguliuoja ne privatinės, o viešosios teisės normos.

Mokesčių administratorius, nenustatęs nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs tai, kad I. M. nepateikė jokių jos sunkią finansinę būklę patvirtinančių dokumentų, pagrįstai skyrė 30 proc., t. y. vidutinio dydžio, akcizo baudą (3 794 Lt).

Kitos I. M. nurodomos aplinkybės taip pat neleidžia konstatuoti jos skundo pagrįstumo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apskaičiuojant mokėtiną akcizo sumą, buvo nesilaikyta Akcizų įstatymo 24 str. numatytų etilo alkoholiui taikomų akcizo tarifų.

Jokių esminių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Skundžiami mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.