- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1139-210/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- D. N.
- Suinteresuotas asmuo
- J. C.
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo D. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-3510-883/2014 pagal suinteresuoto asmens J. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo D. N. prašymą ir areštavo J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtu naudotis, valdyti ir disponuoti.
Šiaulių apylinkės teisme 2014-10-20 gautas suinteresuoto asmens J. C. prašymas, kuriuo prašoma vadovaujantis CPK 148 straipsniu, pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jai naudotis ginčo butu. Nurodė, kad nuosavybės teise nuosavo gyvenamo būsto neturi, su septyniolikmečiu sūnumi gyvena savo mamai priklausančiame vieno kambario bute. Yra priėmusi mirusiosios savo močiutės palikimą, apmoka buto išlaikymo išlaidas ir nori naudotis butu. Šiuo metu laukiasi naujagimio. Supranta, kad yra kilęs ginčas dėl palikimo, todėl bute atlieka tik būtiniausius darbus ir tvarko tiek, kad jame būtų galima normaliai gyventi. Buto būklės neblogina, jo nenuomos, naudosis tik ji ir jos šeimos nariai, todėl prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą – panaikinti draudimą naudotis butu, leisti pabaigti pradėtus remonto darbus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. N. su prašymu nesutiko ir nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. C. neatsiklaususi pakeitė buto spyną, rakto jam nedavė, nesitarusi pradėjo remonto darbus, bute gyveno pašaliniai asmenys, J. C. gavo nuompinigius. Mano, kad kilus ginčui dėl paveldimo turto, buto stovis turėtų išlikti nepakitęs, su tais pačiais baldais, durimis, užuolaidomis. Pažymi, kad po J. C. mirties bute buvo įmanoma gyventi, o šiuo metu – neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-13 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, nurodant, kad suinteresuotam asmeniui J. C. leidžiama naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad dėl naudojimosi butu jo būklė nepablogės ir vertė nesumažės.
Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje susidarė tokia teisinė situacija, kuomet yra ginčijama J. C. teisė į palikimą, pareiškėjui D. N. prašant patvirtinti asmeninį J. C. testamentą, todėl teismui buvo suprantamas pareiškėjo noras išlaikyti paveldimo turto būklę nepakitusią.
J. C. nebuvo išklausyta taikant laikinąsias apsaugos priemones ir norėdama, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, nurodė naujas aplinkybes: moka buto išlaikymo išlaidas, asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo būsto neturi, laukiasi naujagimio ir prašo leidimo iki sprendimo byloje priėmimo paveldimu turtu naudotis, pabaigti bute pradėtus remonto darbus.
Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo pagrindė savo prašymą ir įrodė, kad paveldimo turto areštas neproporcingai varžo jos interesus, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismo procesas gali užsitęsti, o ji apmoka būsto išlaikymo išlaidas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pateiktas prašymas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leidžiant J. C. naudotis paveldimu turtu, labiau atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus, neprieštarauja teisės normoms, ir sumažinus mastą laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus, todėl prašymą teismas tenkino ir suinteresuotam asmeniui leido naudotis butu. Kadangi suinteresuotas asmuo J. C. nurodė, kad bute yra pradėti remonto darbai, o pareiškėjas D. N. taip pat patvirtino, jog bute nėra durų, sukalti profiliai, teismas manė, kad nėra pagrindo drausti užbaigti pradėtus remonto darbus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį, kuria teismas areštavo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtu naudotis, valdyti ir disponuoti.
Šalies argumentai
1. Apelianto teigimu, J. C. bandė teismą klaidinti akcentuodama tai, jog teisinis pagrindas naudotis paveldėtu turtu yra jai išduotas paveldėjimo teisės liudijamas, tačiau nei apeliantui, nei J. C. paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Be to, teismas šios aplinkybės nevertino, apelianto ir J. C. teisinį statusą traktavo skirtingai. Teismas nevertino, kad pareiškėjas yra teisėtas J. C. testamentinis įpėdinis, įstatymų nustatyta tvarka priėmęs mirusios palikimą.
2. Teismo metu J. C. patvirtino, jog ji savavališkai, nederindama su pareiškėju, pakeitė bute buvusias spynas, leido apsigyventi visiškai svetimiems, pašaliniams asmenims, neužtikrindama bute esamų baldų bei daiktų saugumo bei jų būklės išsaugojimo leido svetimiems žmonėms eksploatuoti butą bei naudotis visu jame esančiu gerbuviu. Toks netinkamas J. C. elgesys be pagrindo liko neįvertintas jos nenaudai.
3. J. C. šiuo metu vienašališkai naudojasi palikimą sudarančiu turtu, yra daromas remontas: plėšiamos grindys, keičiama visa vidinė apdaila, griaunamos pertvarkos, šalinami virtuvės baldai, vonios įranga, todėl šiai dienai po pradėtų savavališkų pertvarkymų jame gyventi negalima. Tokie J. C. veiksmai įrodo, kad teisėtas turto paveldėtojas negaus tai, ką jam paliko palikėja.
4. Pakeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių mastą teismas sukūrė prielaidas ateityje galinčiam kilti naujam ginčui pavyzdžiui, dėl turtui padarytų pagerinimų ar priešingai – nuostolių atlyginimo.
5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad sudarant sąlygas J. C. vienasmeniškai toliau naudotis minėtu turtu, teismo apribojimas (nesumažinti turto vertės) faktiškai yra neįgyvendinamas, kadangi, kaip teisingai pažymėjo teismas, detalizuoti vykdomų remonto darbų nėra galimybės.
6. Teismui buvo pateikti įrodymai patvirtinantys, jog butas turi įsiskolinimų, nemokami bendrijos mokesčiai, kad bute gyvena nuomininkai. Be to, pareiškėjas sutinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu, tol kol galios draudimas valdyti, naudotis bei disponuoti turtu, dengti visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius. J. C. patvirtino, kad jos laukiamo kūdikio tėvas nuosavybės teise turi turtą - butą.
7. Prašoma laikinąja apsaugos priemone – uždraudimu J. C. naudotis butu (duomenys neskelbtini)buvo siekiama ir prevencinių tikslų – užkirsti kelią tolimesniam apelianto teisių pažeidimui, žalos didėjimui, naujų teisminių ginčų kilimui bei siekiama realaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. C. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Teismas teisingai sprendė, kad suinteresuotas asmuo pagrindė savo prašymą ir įrodė, kad paveldimo turto areštas neproporcingai varžo jos interesus, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismo procesas gali užsitęsti ir ji apmoka būsto išlaikymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Byloje sprendžiamas teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kuria pakeistas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, leidžiant naudotis butu su sąlyga, kad jo būklė nepablogės ir vertė nesumažės.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. C. teisinį statusą traktavo skirtingai, nevertino, kad pareiškėjas yra teisėtas J. C. testamentinis įpėdinis, įstatymų nustatyta tvarka priėmęs mirusios palikimą. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė nei dėl pareiškėjo D. N., kaip testamentinio įpėdinio, nei dėl suinteresuoto asmens J. C., kaip įstatyminės įpėdinės, teisinio statuso byloje. Teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo mastą, akcentavo kilusio ginčo esmę, nurodydamas, kad byloje yra ginčijama J. C. teisė į palikimą, pareiškėjui D. N. prašant patvirtinti asmeninį J. C. testamentą. Teismo nurodymas, jog suinteresuotas asmuo J. C. yra priėmusi mirusiosios J. C. palikimą, paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, nesuponuoja išvados dėl skirtingo šalių teisinio statuso vertinimo.
Nepagrįstai apeliantas laiko neįvertintą J. C. elgesį, teigiant, kad butas, dėl kurio šiuo metu vyksta ginčas, be pareiškėjo žinios buvo išnuomotas, taip neužtikrintas bute esančių daiktų ir jų būklės išsaugojimas. Visų pirma, byloje nustatyta, kad šiuo metu butas nėra nuomojamas, o bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas D. N. su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014-04-02, tačiau prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant naudotis butu, įskaitant atlikti pertvarkymus, remonto darbus ar pakeitimus, pareiškė tik 2014-10-09. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti netinkamu J. C. naudojimąsi palikimą sudarančiu turtu.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad bute šiuo metu yra daromas remontas: plėšiamos grindys, keičiama visa vidinė apdaila, griaunamos pertvarkos, šalinami virtuvės baldai, vonios įranga, todėl teisėtas turto paveldėtojas negaus tai, ką jam paliko palikėja.
Šalių pripažinta, kad ginčo bute yra pradėti remonto darbai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo drausti užbaigti pradėtus remonto darbus, nes neužbaigtas remontas mažina buto vertę. Iš teismo posėdyje duotų J. C. paaiškinimų teismui akivaizdu, kad bute nėra daromas kapitalinis remontas, butas remontuojamas dėl galimybės jame gyventi, tai yra pakeistos balkono durys, nuimtos balkono grotos, pakeistos grindys ir nuimta medinė pertvara. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atliekami remonto darbai negali pabloginti ar sumažinti ginčo buto vertės. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo naudotis paveldimo turtu, teismas vertino tai, kad J. C. šiuo metu asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo būsto neturi, laukiasi kūdikio, todėl gyvenamais plotas jai yra būtinas.
Apeliantas nepagrįstai įsitikinęs, kad pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sukūrė prielaidas ateityje galinčiam kilti naujam ginčui pavyzdžiui, dėl turtui padarytų pagerinimų ar priešingai – nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo pakeistų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, neįtakoja ginčų ateityje tikimybės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paveldimo turto areštas neproporcingai varžo suinteresuoto asmens J. C. interesus. Teismo pagrįstai vertinta teismo proceso dėl asmeninio testamento patvirtinimo užsitęsimo galimybė. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo yra sumokėjęs buvusias močiutės skolas, ir šiuo metu moka būsto išlaikymo išlaidas. Nors apeliantas atskirajame skunde sutinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu, tol kol galios draudimas valdyti, naudotis bei disponuoti turtu, dengti visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius, tačiau pirmosios instancijos teisme iki teismo sprendimo priėmimo atsisakė mokėti būsto išlaikymo išlaidas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad J. C. laukiamo kūdikio tėvas nuosavybės teise turi butą, nepaneigia būsimo kūdikio motinos pareigos suteikti gyvenamąjį plotą. Remiantis išdėstytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad leidžiant J. C. naudotis paveldimu turtu, labiau atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus, neprieštarauja teisės normoms, ir sumažinus mastą laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
Apelianto teigimu, prašoma laikinąja apsaugos priemone – uždraudimu J. C. naudotis butu Radviliškio g. 114-59, Šiauliuose buvo siekiama ir prevencinių tikslų – užkirsti kelią tolimesniam apelianto teisių pažeidimui, žalos didėjimui, naujų teisminių ginčų kilimui bei siekiama realaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pritaikius tokią laikinąją apsaugos priemonę, kokios prašo pareiškėjas, bus pasiekta jos taikymo paskirtis šioje konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes daro išvadą, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė, uždraudžiant suinteresuotam asmeniui naudotis paveldimu nekilnojamuoju turtu, nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimu konkrečiai šioje civilinėje byloje, kurioje keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių į paveldėtą butą. Būsimo teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomas, nepriklausomai nuo to, ar būtų taikyta pareiškėjo prašoma laikinoji apsaugos priemonė ar ne, nes laikinosios apsaugos priemonės –draudimas ginčo butą valdyti ir disponuoti juo, lieka galioti.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.