Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant nukentėjusiajai, civilinei ieškovei ir kaltinamajai T. P., jos atstovui advokatui G.Vainiui, kaltinamajai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. A., jos atstovams advokatams A.Gončarko, E. Losiui, vertėjams A.Krušnai, Sv.Minakovai, H.Žemaitel, R.Daškevičienei, G.Račkauskui, viešame ir nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (du epizodai), padarymu,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nukentėjusiosios T. P. privataus kaltinimo skundu (skundas buvo patikslintas 2014-07-17) buvo kaltinama tuo, kad ji, dirbdama specialiojo darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore, viešai ją, minėto darželio auklėtoją, įžeidė ir pažemino. Prašė patraukti R. A. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str.1d. už tai, kad ji:

2013 m. rugpjūčio 5d. apie 14.50 val. darželio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tualete, auklėtinio S. R. motinos J. R. akivaizdoje, be jokios priežasties pradėjo ant jos rėkti užgauliomis frazėmis „autistė“, „kvailė“, „kalė“, naudojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Po kurio laiko R. A. nukentėjusiosios darbo vietoje, vaikų grupės patalpoje išsakė T. P. atžvilgiu žeminančius sakinius ir žodžius: „tu nenormali durnė“, „sėdėk ir tylėk“, „laikyk liežuvį už dantų, jeigu nori dirbti“, „kale, jeigu kam nors skųsiesi, atleisiu iš darbo“, „durnė“, „nenormali kvailė“. Puolė ją rankomis ir nagais, bandė įsikabinti į veidą. Po ko darbuotojos G. P. akivaizdoje išsakė ją žeminančias frazes „durnė“, „nenormali kvailė“, neatsižvelgė, kad grupėje buvo vaikų bei isteriškai šaukė, kad ją sumuš, pasmaugs ir sutrins į miltus, mušė ją per veidą ir kitas kūno vietas. Tokiais veiksmais užgauliai pažemino ją (pirmas epizodas);

2013 m. rugsėjo 24 d. direktorė R. A. atėjo į kabinetą ir be priežasties, viešai, esant kitiems darželio darbuotojams, įžeidė ją žodžiais: „zatrachala menia“ (iš rusų kalbos), „b...“ (necenzūrinis žodis) „autistė“, „debilė“. Tokiu būdu viešai įžeidė nukentėjusiąją bei pažemino ją (antras kaltinimo epizodas).

Nukentėjusioji privataus kaltinimo skunde nurodo, kad padarė kaltininkės veikų ir viešai išsakytų įžeidimų garso įrašus, kuriuos pateikė kartu su privataus kaltinimo skundu. Įrašyti pokalbiai vyksta valstybine ir nevalstybine (rusų) kalba.

Nukentėjusioji T. P. prašė priteisti iš R. A. neturtinei žalai atlyginti 10000 Lt, nes dėl tokių jos veiksmų pablogėjo sveikatos būklė, pasijuto nesaugi, prarado pasitikėjimą savimi, buvo pažeminta.

Priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu, kuris buvo patikslintas 2014-07-16, R. A. kaltino ir prašė patraukti T. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str.1d. (kaip tęstinė veika) už tai, kad:

T. P. nuo 2011 m. rugsėjo mėn. nuolat skleidžia apie ją (R. A.) šmeižiančią ir pakertančią pasitikėjimą ja informaciją, o būtent:

2013 m. balandžio 22 d. Vilniaus m. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentui buvo pateikti T. P. skundai, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti ir R. A. žeminanti informacija, kad ji vartoja smurtą darželio auklėtinių atžvilgiu:

a) viename skunde (ant paties dokumento nėra datos) nurodoma, kad „2011-11-10 darželyje įvyko smurtas prieš M. M.. Minėtą dieną slaugytoja L. K. nedirbo, todėl vaistus M. M. atnešė direktorė R. A.. Mergaitei išspjovus vaistus iš burnos direktorė jai trenkė per veidą. Direktorei atnešus vaistų ir davus juos mergaitei antrą kartą, mergaitė vėl juos išspjovė, už ką direktorė vėl jai trenkė per veidą. Kitą dieną mergaitei po akimis ir ant smilkinio buvo mėlynės“ (pridedamas raštas: „Dėl 2011-11-10 smurto Vilniaus spec. darželyje (duomenys neskelbtini);

b) kitame 2013-01-21 rašte T. P. nurodo, kad „2013-01-21 11 valandą 1 grupės auklėtinei G. V. buvo agresijos priepuolis, į grupę įėjus direktorei R. A., mergaitė pribėgo prie jos, direktorė stūmė mergaitę ir ji nukrito ant sofos, po to direktorė įžnybė mergaitei į žąstą, dėl ko atsirado mėlynė. Įvykio metu grupėje buvo T. P., auklėtojos padėjėja G. ir gydytoja - neurologė S. B.“ (pridedamas 2013-01-21 raštas);

c) 2013-04-15 Vilniaus m. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento adresuotame prašyme T. P. nurodė: „Prašau padėti sustabdyti smurtą prieš vaikus Vilniaus spec.darželyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Direktorė R. A. smurtauja prieš darželį lankančius vaikus ...“ ( pridedamas 2013-04-15 T. P. prašymas);

Be to, 2013-05-17 Vilniaus specialiame vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ gautas K. N. raštas, kuriame ji skundžiasi nurodydama, kad „Auklėtoja T., kuri iš tiesų sudaro įtampą darželyje tiek personalui, tiek vaikams, tiek tėvams, net ir po to, kai visi tėvai pasirašė raštą, jog negali taikytis su jos darbo metodais, puldinėja tėvus, laukia jų atvažiuojančių kieme, klausinėja, ar mes pasirašėme prieš ją. Sako, kad paduos į teismą direktorę, nes mes tėvai, neturėjome teisės pasirašyti rašto prieš p.T.... Nesuprantu, kaip gali specialiame darželyje, kur ugdomi specialiųjų poreikių turintys itin jautrūs ir pažeidžiami vaikai, dirbti žmogus, kuris nemoka valstybinės kalbos, yra emociškai nestabilus, persekioja tėvus, pasakoja tėvams ne tik apie būtas ir nebūtas personalo, valdžios (darželio) nuodėmes, bet atskleidžia konfidencialią informaciją (dėl atlyginimų, etatų, atleidimo iš darbo, darbo apmokėjimo, darbo sąlygų, santykių, reikalavimų), net asmeninio gyvenimo detales... Nuolat jaučiame baimę, kad ir vėl būsime užpulti, sugriebti už rankovės ir priversti klausytis p.T. intrigų... paskui dar grasinti teismais ir sakyti, kad mes neturime teisės skųstis... Gaila, kad ir jiems, ir vaikams, ir darželio direktorei tenka kęsti nemalonumus dėl p.T., kuri būdama netaktiška...“ (pridedama 2013-05-17 rašto kopija).

2013-05-29 Vilniaus spec.vaikų darželyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas 2013-05-27 Ž. P., auklėtinės E. S. mamos, prašymas, kuriame nurodoma, kad „Gerb. direktore, prašau Jūsų atkreipti dėmesį į E. auklėtojos T. darbą. Jau ilgą laiką, t.y. nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio Jūsų kolektyve labai bloga atmosfera. Auklėtoja kiekvieną kartą, kai tik susitinkame, kalba ne apie mano dukrą ir jos pasiekimus, o apie Jūsų asmeninį gyvenimą, t.y. apie Jūsų vyrą, apie Jūsų tarpusavio santykius. Pastoviai susinervinusi bando aiškinti, kad Jūsų reikalavimai yra priekabės prie jos ir visa tai rusų kalba. Visada atranda, kaip Jus apšmeižti ir neužsiima savo tiesioginėm pareigom. Be jokių įrodymų aiškina, kad ne tik man, bet ir kitiems tėvams, kad Jūs mušate vaikus, apvaginėjate darželį. Mano dukra sugrįžusi į namus kartoja rusiškus žodžius, tokius kaip: „zaraza“... jei Jūs padarote pastabą dėl dokumentų tvarkymo, kiša man užpildytą protokolą, tiesiog vaikšto po darželį ir įrašinėja pokalbius. Kai būna paprašyta nedėstyti savo minčių, net negirdi, kas jai yra sakoma. Auklėtoja šmeižia ir kitus Jūsų kolektyvo narius...“ (pridedama 2013-05-27 prašymo kopija).

R. A. prašo priteisti iš T. P. neturtinei žalai atlyginti 10000 Lt, nurodo, kad tokie kaltininkės veiksmai padarė jai žalos, pažemino ir pakirto darželio darbuotojų ir vaikų tėvų pasitikėjimą ja, kaip kompetentinga ir sąžininga direktore.

Baudžiamojo proceso įstatyme nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus, dėl kurių gali būti nagrinėjama byla, ir pagal dalyką, kurį sudaro faktinis ir teisinis nagrinėjamos bylos turinys. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr.2K-521/2008), o privataus kaltinimo procese bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia skundas privataus kaltinimo tvarka. Todėl T. P. ir R. A. teikė patikslintus skundus, kuriuose konkretizavo kaltinimo apimtis, kad nebūtų pažeista kiekvienos iš jų teisė į gynybą.

Nors nusikalstama veika (BK 155 str. 1 d.), kurios padarymu buvo kaltinama T. P., ir nesutampa pagal konkretų laiką su veiksmais (BK 154 str.1d.), kurių padarymu buvo kaltinama R. A. (2013-08-05 ir 2013-09-24), teismas padarė išvadą, kad ši tęstinė veika (pagal kaltinimą - susidedanti iš tapačių T. P. veiksmų ir esant vieningai tyčiai bei siekiant vieningo rezultato) yra susijusi su R. A. pareikštu kaltinimu, todėl kaltinimai buvo nagrinėjami vienoje byloje (BPK 410 str.1d.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Dėl kaltinimo R. A. padarius nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (du epizodai)

Kaltinamoji R. A. nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir teismo proceso metu parodė, kad jai pateikti du kaltinimai yra tęstinės darželio auklėtojos T. P. bei jos dukters I. S. akcijos prieš ją. Pastaroji taip pat dirba darželyje. 2010 metais paskyrė Irenai nuobaudą, tuomet ji kartu su motina darželyje įkūrė profsąjungos organizaciją ir pradėjo su ja kovą. Skundai buvo duodami į įvairias institucijas, komisijos dirbo po komisijų. Kadangi faktai nepasitvirtino, prasidėjo kitų būdų ieškojimas. Vaikų tėvai informavo, kad T. P. įrašinėja pokalbius. 2012 metais T. P. gavo nurodymą tobulinti valstybinės kalbos gebėjimus, kas iššaukė nepasitenkinimo bangą. 2013 m. birželio mėn. T. P. dukrai I. grėsė kita nuobauda už darbinių pareigų neatlikimą, po ko ji buvo apkaltinta I. sumušimu teikiant privataus kaltinimo skundą teismui. T. P. - kerštingas, konfliktiškas žmogus, racionalus pokalbis su ja neįmanomas. Dėl jos darbo skundėsi vaikų tėvai. 2013 m.birželio mėn. po tėvų skundo ištyrimo T. P. buvo skirta nuobauda - papeikimas. Vėliau dėl procedūros pažeidimų ginčų komisija panaikino šią nuobaudą. 2013 m. rugpjūčio 5 d. T. P. su vaiku ir jo mama J. R. buvo tualete ir pastarojo mamai aiškino, kad nuobauda jai panaikinta ir kalbėjo apie kitus dalykus. Paaiškino T., kad ji paliktų vaiko motiną ramybėje. Nuėjo į grupę, kur atėjusiai T. vėl pakartojo pastabą, kad ji nekankintų auklėtinių tėvų bereikalingais pokalbiais. T. pradėjo ginčytis. Kad nukreiptų jos dėmesį ir sustabdytų ginčą pradėjo ploti rankomis, stovėjo toliau nuo jos. T. P. pradėjo garsiai šaukti, kad jos nemuštų. Tai buvo nesuprantama ir nesuvokiama, nes to nebuvo. Ji šaukė, kad kvies policiją. Neprieštaravo tam, atsakė – tegu kviečiasi, taip pat pasakė jai, kad jos elgesys neadekvatus situacijai. Tokių žodžių, kaip „autistė“, „kvailė“, „kalė“, „tu nenormali durnė“ ir kitų įžeidžiančių žodžių, kurių pasakymu ją kaltina dėl 2013-08-05 įvykio nukentėjusioji T. P., šiai nėra pasakiusi. Pagaliau to nėra ir T. P. pateiktame garso įraše. Neginčija, kad jame įrašytas jos ir T. P. konfliktas. T. P. kaltina ją ne tik įžeidimais, bet ir smurtu, pareiškime teismui nurodė, kad buvo mušama per veidą ir į kitas kūno dalis, ko iš tikrųjų nebuvo ir už ką ji neprašo jos bausti. Pripažįsta ji ir tą aplinkybę, kad žodinis konfliktas tarp jų vyko vaiko (ar vaikų) akivaizdoje, dėl ko ji labai apgailestauja.

Nepripažįsta ji kaltės ir dėl antro pateikto jai skunde kaltinimo epizodo - dėl aprašyto 2013-09-24 įvykio. T. P. pridėjo prie skundo garso įrašą, kuriame ji atpažįsta savo bei T. balsus. Iš tikrųjų vyko emocionalus pokalbis apie tai, kad jeigu vyksta pasitarimas, kalbama turi būti tik apie darbą. Padarė pastabą T. P., gavo atsakymą - nenoriu ir nešneku. T. sugeba išvesti iš kantrybės bet ką. Pripažįsta, kad pokalbio metu jai išsprūdo du necenzūriniai žodžiai, jie buvo pasakyti dėl emocinės būsenos ir nebuvo adresuoti nei T., nei kitiems. Suprata ir pripažįsta, kad tai jos klaida, dėl kurios jai labai gėda. Tai necenzūrinis žodis „b...“ bei negražus žodis „zatrachala“ (rusų kalba). Nežino, kada iš tikrųjų vyko jų abiejų nukentėjusiosios įrašytas pokalbis, tačiau tai buvo tikrai ne 2013-09-24 d. T. P. šio pokalbio garso įrašą dar prieš pusmetį iki tos dienos, t.y. iki 2013-09-24, pateikė kitoms institucijoms su skundais - miesto savivaldybės Švietimo departamentui, Lygių galimybių kontrolierei.

Nukentėjusioji T. P. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 5 dieną buvo beprecedentinis įvykis. Direktorė R. A. įžeidė bei pažemino ją. Psichologiškai negalėjo atsigauti po tokių veiksmų. Direktorė visada įžeidinėja ją stebint darbuotojams ir vaikams. 2013 m. rugpjūčio 5 d. ji maitino auklėtinį S. Ramiai kalbėjo, vaikas valgė košę. Apie 13.00 val. atėjo S. mama J. R., kuri priėjo prie jos ir pranešė, kad vaikas išeina į kitą darželį. Tuo metu berniukas pasiprašė į tualetą. Ji pakėlė vaiką nuo vežimėlio, paėmė ant rankų ir kartu su jo mama nuėjo į tualetą. Vaiko mama dėkojo jai, sakė, kad ji - geras pedagogas. Tuomet išsakė jai, kad administracija skyrė jai papeikimą, kad ji yra „zaraza“. Ji gi labai myli vaikus, niekada balso nekelia. Taip pat informavo motiną, kad ginčų komisija panaikino jos atžvilgiu priimtą įsakymą, paminėjo, kad tėvų susirinkime ją apšmeižė. Tuo metu į tualetą įbėgo direktorė, pradėjo rėkti, pravardžiuoti ją visokiais žodžiais – kvailė, autistė, kalė. Sakė jai: uždaryk burną, nekalbėk su tėvais. J. R. viską girdėjo, todėl pagriebė vaiką ir išbėgo iš tualeto. Suskambo telefonas, direktorė pasišalino. Žinodama jos charakterį, kad ji puola, visus bara vaikų akivaizdoje, pokalbį su ja nutarė įrašyti. Netrukus R. A. grįžo į vaikų kambarį, o ji stovėjo prie stalo, aplinkui sėdėjo vaikai. Klausė direktorės, kodėl ji prikalbėjo tėvams, kad ji niekada su jais nebendrauja. Dėl pasakyto direktorė pradėjo mušti ją, nagais trankyti jai per veidą. Bėgo aplink stalą, direktorė vijosi ją ir vėl trankė per veidą. Maldavo, prašė jos nemušti, aiškino, kad kvies policiją. Direktorė neprieštaravo. Aiškino jai, kad ji neturi teisės mojuoti rankomis. Darbuotoja G. P. iš baimės nubėgo į miegamąjį kambarį. Tuo metu direktorė pavadino ją beprote, sakė, kad jai reikia eiti į pensiją. Šaukė, kad užmuš, pasmaugs ją. Kad ji - išprotėjusi, neadekvati. Ir taip įžeidė ją, pažemino kitų akivaizdoje.

2013-09-24 d. 12.30-15.00 val. darželyje vyko susirinkimas - metinio darbo plano aptarimas. Dalyvavo D. B., I. S., Ž. J.. Koridoriuje viską girdėjo virėja N. L.. Per susirinkimą direktorė jai pasakė, kad ji neadekvati, kad nieko nesupranta, neturi smegenų. Kaltinamosios žodžiai buvo pavartoti kolegų ir vaikų akivaizdoje. Iš karto įjungė diktofoną. Susirinkimas pasibaigė, visi ramiai išsivaikščiojo į darbo vietas. Tuomet direktorė įbėgo į jos grupę ir pradėjo šaukti: “T. „b...“ (necenzūrinis žodis). Nesuprato jos, pradėjo klausinėti, apie ką ji kalba. Tuo metu direktorė pradėjo šaukti ant jos, šaukė, kad „debilė“ ir kad ji jau „zatrachala“ direktorę.

Du kartus darė garso įrašus, nors direktorė įžeidinėjo ją sistemingai. Negali paaiškinti, kaip galėjo atsitikti, kad dar iki 2013-09-24 garso įrašas buvo teikiamas su skundu Vilniaus savivaldybės administracijai, Lygių galimybių kontrolierei. Įvyko kažkokia klaida. Tuo labiau, kad ji ne visiškai valdo garso įrašymo techniką, ne visada sugebėdavo laiku ją įjungti. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš kaltininkės 10.000 Lt, kadangi dėl R. A. panaudoto psichologinio ir fizinio smurto ji labai išgyveno, pablogėjo jos sveikata, ji pasijuto nesaugi, pažeminta. Įžeidimus girdėjo kolektyvo nariai, o tai sumenkina jos autoritetą, žmogišką orumą.

Liudytoja J. R. parodė, kad sūnus S. lankė darželį dvejus metus - nuo 2011 metų, nebelanko darželio nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio. Jokių asmeninių santykių su T. P., R. A. neturėjo, konfliktų taip pat. Pažinojo jas tik kaip darželio auklėtoją ir direktorę. 2013 m. rugpjūčio mėn. atvyko pasiimti vaiką iš darželio, tai buvo jo paskutinė diena šiame darželyje. Tualete T. (P.) buvo priėjusi prie jos, tiksliai apie ką kalbėjo - neatsimena. Kažką ji sakė, tačiau beveik jos neklausė. Atrodo, kad skundėsi direktore. Tuomet atėjo direktorė ir pasakė: „Nekvaršinkite mamai galvos“. Direktorė pasakė tai gražiu tonu. Necenzūrinių žodžių direktorė nenaudojo, “autistė“, “kvailė“ - tokių žodžių iš direktorės negirdėjo. Ant T. P. ji nešaukė. T. ir direktorės bendravimas vyko apie 1-2 minutes. Jos išsiskirstė ramiai. Konfliktinės situacijos ji nematė. T. P. liko grupėje, o ji su vaiku išėjo iš patalpos. Surinko vaiko daiktus ir išvyko. Priekaištų T. P. ji neturi, nors tai savotiška moteris. Dėl vaiko išėjo iš darželio, nes norėjo, kad vaikas bendrautų su sveikais vaikais.

Liudytoja G. P. parodė, kad minėtame vaikų darželyje ji dirbo apie 9 mėnesius - iki 2013 m. rugsėjo mėn. Su direktore (R. A.) ir auklėtoja (T. P.) jos santykiai buvo normalūs. Konfliktų neturėjo. Nei rugpjūčio, nei rugsėjo mėnesį 2013 metais ji nebuvo liudininke konflikto tarp direktorės ir auklėtojos. Ji negirdėjo, kad direktorė būtų išsakiusi įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius T. P. atžvilgiu. Tokių žodžių, kurie yra T. P. skunde, kaip „nenormali kvailė“, „durnė“, liudytoja negirdėjo. Negali pasakyti, ar tai buvo rugpjūčio 5 d., tačiau girdėjo T. ir direktorės pokalbį, tuomet ji plovė indus. Negali pasakyti, kad direktorė būtų kalbėjusi pakeltu tonu, tai buvo įprastas pokalbis dėl darbo reikalų. Vaiką S. R. atsimena, tačiau jokio konflikto tarp R. A. ir T. P. dėl šio vaiko negirdėjo.

Liudytoja I. S., privačios kaltintojos T. P. dukra, parodė, kad 6 metus dirba darželyje. Motina T. jame dirba jau 23 metus. Ji daug iškentėjo, užsitraukė direktorės nemalonę. Ne kartą teko girdėti kaip direktorė žemina, pravardžiuoja, vartoja necenzūrinius žodžius motinos atžvilgiu. Kiekvieną susirinkimą stengiasi ją pažeminti, išprovokuoti, pasityčioti iš jos. Buvo skundai, jos sukūrė darželyje profesinės sąjungos organizaciją. Tada prasidėjo direktorės kaltinimai šiai organizacijai ir nariams. 2013 m. balandžio mėnesį ji (liudytoja) parašė skundą savivaldybei, kad direktorė neetiškai, grubiai bendrauja su pavaldiniais. Apie vagystes darželyje nieko negali patvirtinti, tačiau darželyje buvo fiktyviai įdarbinti žmonės, apie ką ji sakė pačiai direktorei. Rugsėjo 24 dieną (2013 m.) buvo susirinkimas, vyko pirmoje grupėje. Dalyvavo motina T., R. M., D. B., lyg tai buvo muzikos vadovė. Buvo nagrinėjama metinė veiklos programa. T. išsakė pastabą ir direktorė prie visų pradėjo aiškinti, kad ji neadekvati, kad nesuvokia, kas aplamai vyksta. Ne kartą teko girdėti, kaip direktorė vadino motiną autiste, iš „b...“ (necenzūrinis žodis) raidės vadino. Ir po paminėto susirinkimo ji (direktorė) sakė mamai – tu „autistė“, necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu pakartojo. Kodėl kiti negirdėjo, nežino, matomai jos motina ir direktorė buvo koridoriuje. 2011 m. buvo iškviesta greitoji pagalba mamai į darželį. Motina 10 dienų gulėjo ligoninėje. 2013-08-05 d. įvykio liudytoja ji nebuvo. Kas dėl atvejo su auklėtine M. M., tai iki šiol jaučia kaltę, kad šio atvejo su M. M. nepaviešino. Slaugytoja L. K. tuo metu atostogavo, mergaitei reikėjo duoti vaistus. Buvo pusryčiai. Direktorė su švirkštu įlašino vaistus, o mergaitė juos išspjovė ir direktorė trenkė jai delnu per veidą, po to trenkė antrą kartą. Į policiją jos nesikreipė. Toks atvejis buvo pirmas kartas liudytojos praktikoje. Taip pat direktorė smurtavo ir prieš ją pačią, dėl ko ji kreipėsi į teismą su privataus kaltinimo skundu.

Liudytoja V. A., privačios kaltintojos T. P. duktė, parodė, kad mamos sveikata pablogėjo. Du kartus iš darželio ją išvežė greitoji medicinos pagalba. Mamai buvo hipertoninė krizė. Priežastis - ginčas su direktore. Direktorė ją apšaukė, įžeidinėjo. Tai įvyko 2011 metų rugsėjo mėnesį. Paskutinis atvejis buvo 2013 metų spalį. 2007 metais ji taip pat dirbo darželyje auklėtojos padėjėja. Buvo berniukas M., jam duodavo vaistus. Vaistus duodavo slaugytoja, bet tuo metu atostogavo, todėl vaistus davė direktorė. Berniukas buvo nestabilus ir atsisakydavo tų vaistų. Matė, kaip direktorė ligotam vaikui trenkė per veidą. Šis atvejis buvo 2007 metų vasaros viduryje.

Liudytojas R. S., T. P. žentas, parodė, kad darželyje dirba sargu nuo 2009 metų. Ten pat dirba žmona (I. S.) ir uošvienė T. P.. Būtent pastaroji atvedė jį pas direktorę ir jis buvo priimtas. Anksčiau konfliktų tarp uošvienės ir direktorės nebuvo. Konfliktai prasidėjo, kai žmonės pradėjo kištis į direktorės reikalus. Visi skundėsi ir uošvienė skundėsi, kad nėra nei žirklių, nei popieriaus. Tarpusavyje žmonės pradėjo aiškintis, kur viskas dingsta. Direktorei reikėjo pašalinti tuos, kurie lenda ne į savo reikalus. Ji pradėjo veikti prieš T. P., o I. (S.) - ginti motiną. Fizinio smurto darželyje jis nematė, neteko apie tai ir girdėti. Girdėjo tik apie psichologinį smurtą prieš T. P.. Smurto atvejų prieš vaikus nematė. Apie įvykius 2013-08-05 d. ar 2013-09-24 d. nieko nežino, nes ateina į darbą vėliau. 2013 metų pabaigoje jis netyčia išgirdo pokalbį, kaip direktorė auklėtinės E. mamos prašė, kad ji parašytų skundą ant T. P..

Liudytoja R. M. parodė, kad darželio auklėtoja dirba nuo 2007 metų. Santykiai su abiem moterimis normalūs. Konfliktų liudininke ji nebuvo. Per susirinkimus, jei direktorė kalbėjo pakeltu tonu, tai buvo dėl darbo reikalų. Tačiau negirdėjo, kad jos įžeidinėtų viena kitą. Direktorė sakydavo, kad jei T. kažko nesupranta lietuvių kalba, jai reikia lankyti kursus. Nematė ir negirdėjo, kad direktorė smurtautų prieš vaikus. Ar dalyvavo ji 2013-09-24 susirinkime ir garso įraše yra jos balsas, pasakyti negali. Mergaitė G. V. yra iš jos grupės. Jai dažnai būdavo agresijos priepuoliai, reikėdavo ją apkabinti, laikyti, nes ji galėdavo griebti kitą vaiką. Duodavo mergaitei vaistų. Apie 2013-01-21 T. P. ir I. S. raštą, kad mergaitei buvo priepuolis ir direktorė stūmė ją ant sofos, įžnybė į žastą, dėl ko atsirado mėlynė (liudytojai buvo pagarsintas rašto tekstas) ji negirdėjo. Niekas jai nepasakojo apie tokį įvykį, nors mergaitė jos grupės auklėtinė.

Liudytoja D.P. B. parodė, kad dirba darželyje. Viskas prasidėjo iš auklėtojos T. pusės, kai direktorė pradėjo reikalauti iš jos dukters I. S., dirbančios tame pat darželyje, darbo rezultatų. T. sakė, kad gins savo dukrą. Darželio Profesinės sąjungos grupės pirmininkė yra I. S.. Smurto atvejų prieš vaikus darželyje ji nematė. Kai sprendžiami darbiniai klausimai, abi pusės pakelia balsus ir vyksta diskusijos pakeltais tonais. Per posėdžius dažniausiai būdavo išprovokuojama direktorė, todėl ji stengdavosi ramiai atsakyti. Ne visada jai tai pavykdavo. Jeigu tyliai kalba direktorė, auklėtoja T. nesupranta, pyksta. Tai nenormalu kelti balsą, bet jeigu esi išprovokuotas, tai būna. Bet kuris žmogus nesusilaikytų. Nepasakytų, kad tai būna dažnai. Viskas tik dėl darbo klausimų. Prieš ją direktorė nekelia balso. Daug girdėjo apie direktorės asmeninį gyvenimą, ar tai šmeižtas, negali pasakyti. Tėvai sakė, kad jiems T. yra pasakojusi, jog direktorės vyras yra alkoholikas, kad su juo išsiskyrė. Dėl pačios liudytojos tėvams buvo pasakyta, kad D. (liudytoja) mažiau dirba, tik valgo ir valgo. Yra ir šmeižimo faktai. Kad direktorė išneša iš darželio. Priešingai, direktorė viską stengiasi atnešti į darželį, kaip ir kiti darbuotojai. T., kaip vaikų auklėtoja, geras darbuotojas, tačiau jai sunkiau suprasti lietuvių kalbą, o su vaikais reikėtų daugiau kalbėti. Vaikams būtų didesnė nauda. Neteko matyti, kad R. A. naudotų fizinį smurtą prieš T. P.. Vieną kartą yra girdėjusi negražų direktorės žodį, bet tai nebuvo tiesioginis T. pavadinimas tuo žodžiu. Direktorei aplamai išsprūdo tas žodis. Datos pasakyti negali. 2013-09-24 susirinkime ji dalyvavo, tačiau neatsimena, kad jo metu ar po 2013-09-24 d. posėdžio būtų įvykęs koks konfliktas. Susirinkimo metu direktorė neišsakė necenzūrinių žodžių, įžeidimų T. P. atžvilgiu. Po susirinkimo visi išsiskyrė, tačiau ar moteris po to konfliktavo, pasakyti negali. 2013-09-24 d. vykusiame susirinkime Ž. J. nedalyvavo. Sunku dirbti paskutiniu metu, auklėtoja T. nešioja įjungusi telefoną, įrašinėja. Tvyro įtampa. Dalis žmonių bijo pasakyti savo nuomonę auklėtojai, nes būna gąsdinimas, kad pastatys bažnyčioje žvakę. Ir jai yra T. pasakiusi, kad jei pasakys ką nors apie jos dukrą I., pastatys bažnyčioje žvakę (t.y. palinkės blogo).

Liudytoja Ž. J. parodė, kad darželyje dirba auklėtojos padėjėja. Darželį lanko vaikai su negalia. Kolektyve - įtampa, konfliktai vyksta pastoviai. Sunku dirbti tokioje aplinkoje. Direktorė kalba pakeltu tonu, vartoja necenzūrinius žodžius ir viskas vyksta prie vaikų. Dėl 2013-08-05 įvykio pasakyti nieko negali, nes tuo metu atostogavo. 2013-09-24 kolektyvo susirinime ji dalyvavo. Kalbama buvo apie planus. Direktorė R. A. turėjo priekaištų T. (P.) dėl neparašytų planų. R. A. aiškino, kad T. visiškai nemoka dirbti, kalba nevalstybine kalba, yra neadekvati. Vadino ją autiste, teigė, kad jai laikas išeiti į pensiją. Tačiau jai būnant patalpoje smurto T. P. atžvilgiu nebuvo. Dažniausiai konfliktai būna po susirinkimo. Pati T. ir direktorės tolesnio konflikto, dėl ko įžeidimais skundžiasi T., liudininke nebuvo. Ji yra darželio darbuotojų profsąjungos organizacijos narė. Šiai organizacijai vadovauja T. duktė - I. S.. Kolektyvas susiskaldė, ji yra T. pusėje. Direktorė pastoviai žemina T., o taip elgtis negalima. 2011 metais ji matė, kaip direktorė A. davė mergaitei M. vaistus. Mergaitė vaistus išspjovė, tuomet direktorė sudavė jai antausį. Antrą kartą davė vaistus, M. vėl išspjovė, direktorė sudavė antausį per kitą skruostą. Vakare mergaitei po akimis buvo mėlynės. Dėl šio įvykio (ji viską matė) į policiją nesikreipė. Yra auklėtojos, tegul jos kreipiasi. Pripažįsta, kad pasirašė raštą dėl to įvykio su M.. Dar pasirašė N. L., T. P. ir jos dukra I.. Į policiją neperdavė, galvojo, jei dar pasikartos, perduos šį raštą kam reikia. Kur raštas buvo, kas surašė jo tekstą, kada ir kam teikė šį raštą, pasakyti negali.

Liudytoja N. L. parodė, kad dirba darželyje virėja. Su direktore ir T. P. jos santykiai geri. 2013-07-13 d. rašė skundą Vilniaus savivaldybės administracijai, nes grižusi į darbą po ligos sužinojo, kad turi ruošti maistą privačiam darželiui. Atsisakė tai daryti. Atlyginimas 0,25 etato. Pareikalavo gauti atlygį, numatytą įstatymu. Atidirbo du mėnesius, pareikalavo, kad produktai būtų iš bazės, bet juos pateikdavo iš parduotuvės. Vėliau atėjo veterinarijos tarnyba ir uždarė tokią darželio veiklą. Faktas tas, kad atmosfera darbe labai sunki. Susirinkimai visada vyksta pakeltais tonais. Pasekmės tokių susirinkimų –T. du kartus buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, žmogus amžiuje. Darželio vadovė, jos manymu, tiesiog nori pakeisti dalį kolektyvo. 2011 metais buvo atvejis, kai per pusryčius medicinos sesers nebuvo (ji buvo seminare). Darželyje yra mergaitė, kuriai pusryčių metu duodami vaistai. Direktorė A. A. davė jai vaistus. Mergaitė vaistus išspjovė. Direktorė sudavė jai per veidą. Pakartotinai davė antrą kartą vaistus, ji spjovė antrą kartą. Vėl trenkė auklėtinei antrą kartą. Mergaitei prasidėjo priepuolis. Vėliau jai buvo mėlynės. Kitą dieną po šio įvykio ji, T. P., jos dukra I. (S.) bei Ž. (J.) aptarė šį įvykį. Pasirašė tekste, šiame dokumente adresato nebuvo. Gaila, kad iš karto neperdavė jo teisėsaugai. Kas vėliau šį raštą pateikė ir kam, pasakyti negali. Ji šio rašto neruošė, kas tai padarė, nežino. Rašte neteisingai nurodyta jos pavardė- vietoje L. parašyta N. Buvo dar berniukas M.. Direktorė jam trenkė 2010 metais. M. sunkus vaikas, atsisakydavo gerti vaistus. Tai buvo grupės patalpoje. Pernai rugsėjį lyg buvo skandalas. Direktorė aiškino, kad T. pensininkė, kad jai jau laikas nebedirbti, kad ji nemoka dirbti. Girdėjo žodžius - autistė, neadekvati, buvo ir keiksmažodžiai.

Liudytoja L. K. parodė, kad dirba darželyje slaugytoja-masažuotoja. Jos santykiai su T. P. ir direktore normalūs. Dabar kolektyve įtampa dėl T. ir direktorės. Konfliktas trunka apie dvejus metus. Tiksliai negali pasakyti, dėl ko jos konfliktuoja, tačiau mano, kad pagrindiniai konfliktai vyksta dėl darbo reikalų. Nuo šių dviejų ponių kolektyve sunki atmosfera. Jos ginčijasi pakeltu tonu, tačiau jai neteko girdėti, kad direktorė vartotų necenzūrinius arba įžeidžiančius žodžius T. ar kitų asmenų atžvilgiu. Kaip ir neteko girdėti apie smurtą prieš vaikus. 2013-09-24 d. neteko dalyvauti darbuotojų susirinkime, buvo mokymo kursuose. T. po susirinkimų susinervina, iš karto labai audringai reaguoja, susijaudina, jai pakyla spaudimas ir tris kartus teko kviesti greitąją pagalbą. Paskutinį kartą asmeniškai kvietė greitąją medicinos pagalbą, priešpaskutinį kartą - jos dukra I. S. kvietė. Tai buvo pernai rudenį. Iš kito darželio atvyko atstovė ir atnešė T. P. kvietimą į atestaciją. Auklėtoja labai dėl šito susinervino ir jai pakilo spaudimas, teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Paskutinį kartą susirinkime buvo aptarinėjamas etikos kodeksas. Tai buvo šiemet, vasario mėnesį. T. labai susijaudino, jai pakilo spaudimas ir vėl teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Direktorė R. A. su šiuo įvykiu nėra siejama. Apie 2013-08-05 įvykius taip pat nieko negali pasakyti, nes atostogavo. 2011 m. darželyje buvo kalbama, kad direktorė sumušė auklėtinę M., sudavė jai per veidą. Negali pasakyti, kas konkrečiai apie tai kalbėjo. Susipažinusi su jai pateiktu raštu „Smurtas prieš vaikus Vilniaus specialiajame darželyje „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti, kad to nematė, nes 2011-11-10 buvo kursuose, o kitą dieną ant mergaitės veido nieko nesimatė. Ji turi sąsiuvinį ir fiksuoja visų vaikų (auklėtinių) nubrozdinimus, mėlynes, M. atveju to daryti nereikėjo, nes jokių sužalojimų pastebėta nebuvo.

Liudytoja L. L. parodė, kad dirba darželyje auklėtojos padėjėjos pareigose. Jos santykiai su direktore ir T. P. yra normalūs. Ji nėra nei vienos iš jų pusėje. Gal jau 3 metus tarp šių dviejų moterų vyksta konfliktas. Pati nebuvo nei vieno iš konfliktų liudininke. Teko girdėti direktorės pakeltą toną kalbantis su T., tačiau neteko girdėti, kad direktorė T. P. atžvilgiu vartotų žodžius, kurie yra įžeidžiantys. Pakeltas tonas susijęs su darbu. Būna, kad direktorė vartoja necenzūrinius žodžius. Nors Ž. J. ir N. L. kalbėjo kolektyve, kad direktorė mušė mergaitę M., jai neteko pačiai girdėti ar būti liudininke smurto prieš vaikus. Nieko negirdėjo ji ir apie darželio apvoginėjimą. Dėl 2013-08-05 įvykių pasakyti nieko negali. 2013-09-24 konflikto nematė, su vaikais buvo kitoje patalpoje, necenzūrinių žodžių negirdėjo. Girdėjosi triukšmas. Nesiaiškino, dėl ko buvo triukšmaujama susirinkimo metu.

Liudytojas R. T. parodė, kad yra Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės Sąjungos pirmininko pavaduotojas. Pažįsta R. A. ir T. P.. Dvejus metus domisi įvykiais darželyje. T. P. yra profsąjungos narė. Kolegos iš profsąjungos, o konkrečiai I. S., pakvietė jį į darželio profsąjungos organizacijos susirinkimą. Jam pripasakojo dalykų, dėl ko jis pašiurpo. Paaiškino joms, kad reikia faktų. Pasiūlė šalims derybų būdu nuimti įtampą. Padėjo T. rašyti įvairius pasiaiškinimus, buvo atstovu darbo ginčų komisijoje, padėjo rašyti įvairius raštus, skundus į miesto savivaldybę, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigą. T. skambino, klausė jo, ką daryti, todėl pasiūlė jai pažįstamą advokatą. Pašiurpino vadovės elgesys. Maždaug prieš metus, sausio mėnesį darželyje buvo susirinkimas, vyko diskusija apie įstatymus, darbo teisę, etiką, darbdavio bei darbuotojo santykius. Kažkas atsitiko ir direktorė pasakė T. P.: “Ko žiūri į mane vilko akimis“. Negalėjo patikėti, kad vadovas taip elgiasi su savo pavaldiniais. Po susirinkimo asmeniškai kalbėjo su direktore, aiškino, kad toks elgesys yra negalimas. Sausio 15-16 dieną buvo atliekamas Lygių galimybių kontrolierės tyrimas darželyje. Jį pakvietė į tą tyrimą ir jie kalbėjo penkiese. Tai buvo T. skundas dėl diskriminacijos faktų. Baigėsi pokalbis ir visi išeidinėjo iš kabineto. Direktorė švelniai stumtelėjo T. P., bet tai buvo kontaktas. Direktorė pasakė auklėtojai: „Eikite dirbti T.“. Jeigu nebūtų tų konfliktų, tai atrodytų paprastas dalykas. Šioje situacijoje stumtelėjimas rodė negerą direktorės elgesį. Rašto „Smurtas prie vaikus spec. darželyje“ jis nepadėjo surašyti, nors matė jį. Jis tuomet patarė joms, kad reikia parašyti tokį raštą ir pateikti savivaldybei. Savivaldybė yra darželio steigėjas ir todėl siūlė pirmiausia kreiptis į steigėją. Apie smurtą darželyje sužinojo iš T. P., I. S., Ž. J. pasakojimų. Jam skambino T. P. po to įvykio su direktore, kai ji buvo įžeista, ir jis pasiūlė padaryti garso įrašą, nes teismui reikės įrodymų. Jau tuo metu jis svarstė teisminę perspektyvą.

Prie privataus kaltinimo skundo nukentėjusioji T. P. pridėjo du garso įrašus su teksto išklotinėmis dėl įvykių, kaip nurodo pareiškėja, buvusių 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 24 d. (t.1 b.l. 5-9, 73-76).

Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Taigi, BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas viešumo objektyvusis požymis yra siejamas su vieno ar kelių asmenų, be kaltininko ir nukentėjusiojo, buvimu akivaizdoje (Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. sudėtis numato atsakomybę už neviešą žmogaus įžeidimą). Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Yra neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas yra suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.

Teisiamajame posėdyje įvertinęs teismo proceso metu išnagrinėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamoji R. A. 2014-08-05 ir 2014-09-24 nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Privataus kaltinimo bylose reikia atsižvelgti į įrodinėjimo dalyko ypatumus, į pačio privataus kaltinimo skundo reikšmę. Iš esmės privataus kaltinimo skunde nurodytos nagrinėjimo ribos apibrėžia ir įrodinėjimo ribas, nes įrodymai teikiami tik dėl tų aplinkybių ir veikų, kurios nurodytos skunde (pareiškime). Tuo labiau, jei skundu asmuo yra kaltinamas viešu įžeidimu.

Kaltinimas dėl 2013-08-05 epizodo

Nukentėjusioji T. P. privataus kaltinimo skunde ir proceso metu nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. kaltinamoji R. A. darželio tualete ir grupės kambaryje įžeidė ją. Tualete J. R. (vaiko motinos) akivaizdoje išvadino ją „autiste“ „kvaile“, „kale“, įžeidė necenzūriniais žodžiais. Vėliau kambaryje įžeidinėjo žodžiais darbuotojos G. P. akivaizdoje.

Kaltinamoji R. A. neigia išsakiusi nukentėjusiąją įžeidžiančius žodžius. Liudytoja J. R. pripažino, kad buvo kaltinamosios R. A. ir T. P. pokalbio metu tualete, tačiau direktorė auklėtojai pasakė tokius žodžius: „Nekvaršinkite mamai galvos“. Pasakė tai ramiu tonu. Necenzūrinių žodžių direktorė nevartojo. „Autistė“, „kvailė“, „kalė“ - tokių žodžių iš direktorės ji negirdėjo. Ant T. P. R. A. nešaukė. T. ir direktorės bendravimas vyko apie 1-2 minutes. Jos išsiskyrė ramiai. T. P. liko grupėje, o ji su vaiku išėjo iš patalpos. Tokiu būdu, liudytoja paneigė nukentėjusiosios aiškinimus apie tai, kad jos akivaizdoje kaltinamoji žodžiais būtų ją įžeidinėjusi. Pažymėtina, kad liudytojos sūnus S. nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. nelanko šio darželio, ir kaip liudytoja aiškina, konfliktų su abiem moterimis ji neturėjo, yra nesuinteresuota ir jokiais kontaktais su konflikto dalyvėmis nėra siejama. Taigi, liudytoja paneigė T. P. teiginius, kad ji buvo įžeista ir tai buvo daroma liudytojos akivaizdoje.

Nukentėjusioji T. P. nurodo, kad toliau direktorė ją įžeidinėjo žodžiais „durnė“, „nenormali kvailė“, isteriškai šaukė, kad sumuš, pasmaugs, sutrins į miltus, mušė ją per veidą ir kitas kūno vietas ir tuo metu vaikų grupės patalpoje buvo vaikai bei darbuotoja G. P.. Pastaroji liudytoja (G. P.) savo parodymuose teismo posėdžio metu nurodė, kad nei rugpjūčio, nei rugsėjo mėnesį ji nebuvo liudininke konflikto tarp direktorės ir auklėtojos. Negirdėjo, kad direktorė būtų išsakiusi įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius T. P. atžvilgiu. Tokių žodžių, kurie nurodomi T. P. skunde teismui, o būtent: „nenormali kvailė“, „durnė“ - iš R. A. ji negirdėjo. Negali pasakyti, ar tai buvo 2013 m. rugpjūčio 5 d., tačiau girdėjo T. ir direktorės pokalbį, tuomet ji plovė indus. Negali pasakyti, kad direktorė būtų kalbėjusi pakeltu tonu, tai buvo įprastas pokalbis. Vaiką S. R. atsimena, tačiau jokio konflikto tarp R. A. ir T. P. dėl šio vaiko negirdėjo.

Prie privataus kaltinimo skundo nukentėjusioji pateikė jos padarytą garso įrašą bei ištrauką pokalbio teksto, kuris vyksta tarp moterų nevalstybine kalba (su vertimu į lietuvių kalbą). Teismas priėmė šį garso įrašą kaip nukentėjusiosios pateiktą įrodymą ir vertina jį, kadangi įrašas, nors ir atliktas be kito asmens sutikimo, buvo padarytas aiškinantis darbinius santykius. Pažymėtina, kad R. A. neprieštaravo jo pripažinimu tinkamu įrodymų šaltiniu siekant išaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, be to, ji pripažino, kad garso įraše yra užfiksuotas jos balsas, t.y. įrašo autentiškumu ji neabejoja. Fonoskopinės įrašyto pokalbio ekspertizės atlikti prašoma nebuvo.

Perklausius 2013-08-05 pokalbio tarp direktorės ir auklėtojos garso įrašą (jis vyksta nevalstybine kalba) tokių nukentėjusiąją T. P. įžeidžiančių žodžių, kaip „autistė“, „kalė“, „tu nenormali durnė“, “sėdėk ir tylėk“, „laikyk liežuvį už dantų, jeigu nori dirbti“, „kale, jeigu kam nors skųsiesi, atleisiu iš darbo“, „nenormali kvailė“ ar necenzūrinių žodžių nukentėjusiosios atžvilgiu nėra. R. A. konflikto metu išsakė žodžius (rusų kalba) „dura derevenskaja“, t.y. kaimo kvailė. Pokalbyje yra R. A. žodžiai „išprotėjusi“, „neadekvati“, „viskas pas Jus jau neadekvatu“, tokie žodžiai yra ir pateikti ir pokalbio išklotinėje, kurią teismui teikė privataus kaltinimo autorė (t. 1 b.l. 73-76). Tačiau dėl šių žodžių kaltinimas R. A. T. P. skunde nebuvo pareikštas. Reiškiamas kaltinimas tik įžeidimais „kvailė“, „nenormali kvailė“. Panaši frazė pavartota buvo – „kaimo kvailė“. Taigi laikytina įrodyta tik faktinė aplinkybė, kad R. A. buvo išsakytas žodis „kvailė“. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, žodis kvailas, -a reiškia riboto protinio sugebėjimo, paikas. Nukentėjusioji teigia, kad toks žodis įžeidė ją. Vertindamas R. A. veiką dėl šių išsakytų žodžių teismas pažymi, kad kiekvienu atveju, tam, kad būtų nustatyta ar yra padaryta nusikalstama veika, teismas turi ne tik įvertinti, ar yra galimos nusikalstamos veikos požymiai, bet ir tai, ar veika, kurios padarymu kaltinamas asmuo, atitinka Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnyje nurodyto nusikaltimo apibūdinimą. R. A. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str.1 d., t.y. nusikaltimo padarymu. Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis apibūdina nusikaltimą kaip pavojingą ir šiame kodekse uždraustą veiką, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš pateikto apibūdinimo, kiekviena veika tam, kad būtų laikoma nusikaltimu, turi būti pripažinta pavojinga.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje veikos pavojingumas suprantamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, nepriklausanti nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia žalos, padaromos baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams, dydžiu, ir apibūdinamas dviem rodikliais – pavojingumo pobūdžiu, t.y. objekto, kuriam padaroma žala, vertingumu, ir pavojingumo laipsniu, t.y. kokio dydžio žala yra padaryta tam tikram įstatymo saugomam teisiniam gėriui. Tik pavojinga veika gali būti pripažinta nusikaltimu.

Vertinant R. A. privataus kaltinimo tvarka pateiktą kaltinimą dėl 2014-08-05 epizodo ir nustačius, kad iš kaltinimo pasitvirtino tik žodis „kvailė“ (tiksli frazė „kaimo kvailė“, vertimas iš rusų k. „dura derevenskaja“), teismas daro išvadą, kad kaltinamosios padaryti veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad juos būtų galima pripažinti nusikaltimu. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ginant pažeistas teises. Teismų praktikoje nusistovėjo taisyklės, kad įžeidimu laikomas viešas ir užgaulus, t.y. itin nepadoria, ciniška forma, šiurkščiai pažeidžiančia visuomenėje priimtas etines normas ir elgesio taisykles, išreikštas žmogaus paniekinimas ir pažeminimas. Vertinant tokią įžeidimo sąvoką, šio nusikaltimo esmę ir šio BK straipsnio ginamo objekto reikšmę, darytina išvada, kad R. A. veiksmai gali būti vertinami kaip tarnybinės etikos pažeidimas, tačiau akivaizdžiai neturėjo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos galima būtų pripažinti nusikaltimu. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuos žodžius R. A. išsakė konflikto ir direktorės reiškiamų darželio auklėtojai T. P. pretenzijų dėl darbo metu. Teismas pažymi, kad, kaip parodė R. A., viena iš problemų buvo ta, kad auklėtoja nebendrauja su vaikais valstybine kalba, o jie yra sergantys ir kita kalba gai neigiamai juos veikti. Pokalbis direktorės su auklėtoja taip pat vyko nevalstybine kalba.

Nors T. P. tokį žodį („kvailė“) vertina kaip įžeidimą bei laiko save įžeista, darytina išvada, kad kiekvienas asmuo gali subjektyviai vertinti veiksmus kaip jo garbės ir orumo įžeidimą, tačiau toks suvokimas nėra savaime pagrindas pripažinti kito asmens veikoje nusikalstamos veikos buvimo faktą. Pažymėtina tai, kad į nukentėjusiąją R. A. kreipiasi „Jūs“ (t. 1 b.l. 73-76), t.y. naudoja mandagią bendravimo formą, kalba su ja apie pretenzijas dėl darbo ir elgesio darbe, kurias jai turi kaip darželio vadovė.

Veikos pavojingumo vertinimui svarbiu kontekstu teismas pripažįsta ir tai, kad, kaip matyti iš pokalbio įrašo, pačios nukentėjusiosios T. P. kalba yra pakankamai provokuojanti: ji šaukia, kad yra mušama per veidą, kad kvies policiją, nors byloje nebuvo pateikta įrodymų apie smurtavimą. Kaip parodė R. A., ji suplojo rankomis norėdama nukreipti įsiaudrinusios auklėtojos dėmesį (toks metodas yra naudojamas su vaikais, kai jie įsiaudrinę, ištikti isterijos). Nors skunde nukentėjusioji teigė, kad buvo mušama per veidą ir kitas kūno vietas (t.2, b.l. 56), iš garso įrašo girdisi, kad tai yra tik šaukimas, kalbama tik apie rankų mosikavimą (t. 1, b.l. 73-76).

Tokiu būdu, nustačius byloje, kad konflikto metu kaltinamoji R. A. išsakė žodį „kvailė“, kuris bendrajame konfliktinės situacijos kontekste negali būti pripažintas nusikalstamai pavojingu, tuo labiau, kad jis nebuvo išsakytas viešai, kaip tai skunde nurodė nukentėjusioji, dėl 2013-08-05 epizodo R. A. išteisintina nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d. 1p.).

Kaltinimas dėl 2013-09-24 epizodo

Nukentėjusioji T. P. kaltina R. A. tuo, kad pastaroji 2013-09-24 viešai, esant kitiems darželio darbuotojams, įžeidė ją išsakydama jai tokius žodžius: „zatrachala menia“ (rusų kalba) , „b... (necenzūrinis žodis)“, „autistė“, „debilė“ ir taip viešai ją pažemino. Kaip įžeidimų įrodymą ji pridėjo prie skundo pokalbio garso įrašą bei jo išklotinę (pokalbis vyksta valstybine ir nevalstybine kalbomis).

Kaltinamoji R. A. neigia padariusi nusikalstamus veiksmus, kuriais dėl 2013-09-24 įvykio ją kaltina nukentėjusioji. Pripažįsta, kad nesulaikė emocijų, atsiprašo ir gailisi dėl išsakytų žodžių, o būtent – necenzūrinio žodžio „b....“ ir žodžio „zatrachala“ (iš rusų kalbos), tačiau teigia, kad šie žodžiai išsakyti bendrame konflikto kontekste ir jie nebuvo adresuoti būtent T. P.. Tyčios įžeisti pastarąją ji neturėjo. Be to T. P. nurodomas įvykis tikrai nebuvo 2013-09-24 d., tai patvirtina prie bylso pateiktas platesnis pokalbio garso įrašas.

Iš nukentėjusiosios pateikto garso įrašo girdėti, ką pripažįsta ir kaltinamoji R. A., kad ji pasako žodžius „ b...(necenzūrinis žodis)“ ir žodį „zatrachala“ ( rusų kalba). Žodžių „autistė“, „debilė“ užfiksuota nebuvo. Pažymėtina, kad nėra tokių žodžių užfiksuota ir pokalbio išklotinėje, kurią teismui prie privataus kaltinimo skundo dėl 2013-09-24 pateikė nukentėjusioji T. P.. Pokalbio išklotinėje nurodyta, kad direktorės ir auklėtojos konkfikto metu dalyvavo ir kitos darželio darbuotojos R. M. bei D. B. (t.1 b.l.6).

Teismo apklausta liudytoja R. M. parodė, kad jei direktorė ir kalbėjo pakeltu tonu, tai buvo tik dėl darbo reikalų. Tačiau ji negirdėjo, kad moterys įžeidinėtų viena kitą. Ar dalyvavo ji 2013-09-24 susirinkime ir ar garso įraše yra įšrašytas jos balsas, pasakyti negali.

Kaip parodė, teismo proceso metu liudytoja D.P. B., konfliktas prasidėjo iš auklėtojos T. pusės, kai direktorė pradėjo reikalauti iš auklėtojos T. P. dukters I. S. darbo rezultatų. Kai sprendžiami darbiniai klausimai, balsus pakelia abi pusės ir diskusijos vyksta paketais tonais. Išprovokuota direktorė taip pat keldavo balsą. Nėra normalu kelti balsą, bet išprovokuotas bet kuris žmogus nesusilaikytų. Vieną kartą yra girdėjusi negražų direktorės pasakytą žodį, bet tai nebuvo tiesioginis T. pavadinimas tuo žodžiu. Direktorei tiesiog išsprūdo tas žodis. 2013-09-24 susirinkime ji dalyvavo, tačiau neatsimena, kad po 2013-09-24 d. posėdžio būtų buvęs koks konfliktas. Susirikimo metu direktorė neišsakė necenzūrinių žodžių T. P. atžvilgiu. Po susirinkimo visi išsiskyrė, ar moterys po to konfliktavo, pasakyti negali.

Taigi, abi liudytojos, kurių balsai įrašyti T. P. garso įraše, neigia, kad direktorė būtų įžeidinėjusi nukentėjusiąją.

Kaip matyti iš kaltinamosios R. A. parodymų, ji neįžeidinėjo nukentėjusiosios, necenzūrinį žodį („b...“) pasakė tiesiog nesulaikiusi emocijų, o kitas rusų žodis („zatrachala“) buvo taip pat išsakytas ne nukentėjusiosios atžvilgiu, bet tam, kad parodytų, jog pašnekovės kantrybė trūko. Žodis „zatrachala“ (rusų kalba) yra vulgarus žodis, vartojamas vietoje žodžio „nusibodo“.

Pažymėtina, kad viso pokalbio kontekste matyti, kad šio žodžio kaltinamoji R. A. neadresuoja nukentėjusiajai, net daugiau nukreipia į save, teigdama, kad ji (T. P.) jos tiesiog negirdi ir nesupranta, kad susikalbėti darbo klausimais joms nepavyksta. Iš to pat pokalbio seka, kad šį žodį pokalbyje atkartoja ir pati nukentėjusioji T. P., atsakydama R. A. - „ja ne zatrachala“ (t.1 b.l.6), t.y. jos nešokiruoja tokio žodžio vartojimo faktas.

Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji, nors ir vartojo konflikto su darbuotoja metu necenzūrinį žodį bei vulgarų rusišką žodį, tačiau nebuvo nustatyta, kad šie žodžiai buvo išsakyti nukentėjusiosios atžvilgiu ir R. A. darė tai tyčia, turėdama tikslą įžeisti, pažeminti ją kaip žmogų.

Nukentėjusioji T. P. kaltina R. A. viešu jos įžeidimu, kuris įvyko 2013-09-24. Kaip įrodymą ji pateikė garso įrašą bei užfiksuoto pokalbio išklotinę. Šiame kontekste teismas pakartotinai akcentuoja, jog privataus kaltinimo skundas, kaip ir kaltinamasis aktas, apibrėžia kaltinimo ir įrodinėjimo ribas. Tuo tarpu R. A. teismui pateikė platesnį garso įrašą, kuris atkartoja abiejų pusių įvykusį pokalbį, kuriame dalyvauja ir kiti asmenys, tarp jų ir nukentėjusiosios duktė I. S.. Šiame garso įraše užfiksuotame pokalbyje girdisi ir pokalbio dalis, kurioje kaltinamoji R. A. išsako necenzūrinį žodį „b...“ bei rusišką žodį „zatrachala“ (šią įrašo dalį ir pateikė teismui nukentėjusioji). Kaltinamoji R. A. šiuo įrašu paneigia nukentėjusiosios skundo teiginius, kad įrašytas pokalbis vyko 2013-09-24, kadangi dar prieš pusmetį iki tos dienos šio pokalbio garso įrašas buvo pateiktas su skundu Lygių galimybių kontrolierei bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriui G.A. P.. Byloje esančiame prašyme G.A. P., kurį pateikė 2013-04-15 T. P. ir I. S. (nukentėjusiosios duktė) iš tikrųjų yra cituojami direktorės išsakyti žodžiai bei pridedamas garso įrašas, kuris datuojamas yra 2013 m. sausio 9 d. (t.1 b.l.120). Tokiu būdu, kaltinamosios R. A. teiginiai apie tai, jog pokalbis buvo kitu laiku ir aplinkybėmis, nei nurodo nukentėjusioji T. P., pasitvirtino. Nukentėjusioji T. P. teismo posėdžio metu šios aplinkybės paaiškinti negalėjo, teigdama, kad įrašų buvo daryta daug, kad ji galėjo susipainioti, be to ji nelabai išmano techninius klausimus, garso įrašų techniką, įjungimą ir išjungimą.

Liudytoja I. S. (nukentėjusiosios duktė) teisme parodė, kad girdėjo, kaip direktorė R. A. pastoviai žemina, pravardžiuoja motiną, vartoja jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Kiekvieną susirinkimą stengiasi ją pažeminti, išprovokuoti, pasityčioti. Po 2013 m. rugsėjo 24 d. susirinkimo vadino motina autiste, necenzūriniais žodžiais. Liudytoja Ž. J. nurodė, kad 2013-09-24 susirinkime direktorė turėjo priekaištų T. P. dėl neparašytų planų. R. A. sakė, kad T. nemoka dirbti, kalba nevalstybine kalba, yra neadekvati, autistė, kad jai laikas išeiti į pensiją. Vertindamas jų parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad I. S. yra suinteresuotas asmuo kaip nukentėjusiosios duktė, be to ji pati konfliktuoja su R. A., kreipėsi į teismą su privačiu skundu prieš ją. Liudytoja D.P. B. parodė, kad Ž. J. susirinkime iš viso 2013-09-24 nedalyvavo. Be to, kadangi nukentėjusioji ir kaltinamoji, nereikalaudamos fonoskopinių tyrimų ir neabejodamos autentiškumu pripažino, kad garso įrašuose yra užfiksuoti jų balsai konflikto metu, teismas kaip nukentėjusiosios teikiamų įrodymų pagrindą priima ir analizuoja būtent minėtų įrašų turinį, liudytojų, kurie, pagal nukentėjusiąją T. P., dalyvavo vykstant 2013-08-05 ir 2013-09-24 konfliktams, parodymus.

Vienas ir būtinų BK 155 straipsnio 1 dalies numatytų požymių yra tai, kad nukentėjusiojo pažeminimas yra užgaulus ir kaltininkas tokiais žodžiais nori įžeisti kitą žmogų. Šis požymis paprastai suprantamas taip, kad įžeidžiantys veiksmai atliekami tyčia, tikslingai ir jie prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėmns, moralės reikalavimams. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad garso įraše užfiksuoti tik du žodžiai, pavartoti darbinio konflikto metu, kai direktorė emocingai reiškė pretenzijas darbuotojai dėl jos darbo, nebuvo adresuoti būtent nukentėjusiajai, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji neturėjo tyčios tokiais žodžiais įžeisti ir pažeminti darželio darbuotoją T. P. Teismas pripažįsta, kad įstaigos vadovei nederėtų vartoti tokių žodžių, tačiau atsižvelgiant į jų pasakymo aplinkybes – necenzūriniai žodžiai išsprūdo bendrame emocingo konflikto kontekste, jie buvo susijaudinusio ir supykusio asmens emocinė išraiška, nebuvo adresuoti pačiai nukentėjusiajai, siekiant ją tiesiogiai įžeisti ar pažeminti, todėl jie gali būti pripažįstami darbo etikos pažeidimu, tačiau negalima jų vertinti kaip nusikaltimo (žr. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį byloje 1A-428-491/2014).

Taip pat teismas pažymi, kad nebuvo nustatytas tikslus šio pokalbio ir direktorės išsakytų žodžių laikas, o tai yra svarbus veikos (įžeidimo) objektyviosios pusės elementas. Proceso metu pati nukentėjusioji T. P. pripažino, kad negali pasakyti, kada gi iš tikrųjų vyko jos pokalbis su direktore, kuris pateiktas garso įraše kartu su skundu ir kaip paaiškinti, kad tokio pokalbio garso įrašas buvo jos pateiktas anksčiau kitoms įstaigoms, nurodant, kad įrašo data 2013-01-09.

Todėl kaltinamoji R. A. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį pagal šį kaltinimo epizodą dėl 2013-09-24 įvykio išteisintina kaip nepadariusi šios veikos (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d.1p.).

Dėl kaltinimo T. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. (tęstinė veika)

Nukentėjusioji R. A. priešpriešiniu skudu kaltina T. P. šmeižimu, t.y. tuo, kad ji paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą ja. Kaip įrodymą prie skundo pareiškėja pridėjo darželio auklėtinių motinų K. N. bei Ž. P. jos vardu gautus, atitinkamai 2013-05-17 ir 2013-05-29, prašymus, T. P. ir kitų asmenų pasirašytas pažymas apie jos smurtą prieš vaikus M. M., G. V. ir apie tai, kad ji smurtauja prieš vaikus.

Kaltinamoji T. P. jai pareikšto priešpriešiniame skunde kaltinimo nepripažino ir parodė, kad konfliktai su darželio direktore R. A. prasidėjo nuo 2013 m. balandžio 10 d. Konflikto priežastis ta, kad direktorė apkaltino ją, jog ji parašė skundą internetiniame puslapyje. Teigė, kad atleis ją iš darbo. Be to norėjo apginti savo dukrą (I. S.), kurią direktorė 2013 m. balandžio mėnesį apkaltino surašius neteisingą ataskaitą, pavadino „idiote“, mušė dukrą. Kas dėl auklėtinių tėvų skundų, tai apie juos sužinojo tik šiame teismo procese. Yra liudytojų (žentas R. S.), kurie patvirtins, jog skundai buvo rašomi direktorės prašymu. Taip buvo su Ž. P. skundu. Kas dėl auklėtinio L. mamos (K. N.) skundo darželiui, tai net nepažįsta šios mamos, nežino jos vardo bei kaip ši atrodo. L. nėra jos grupės vaikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundas surašytas gegužės mėnesį, t.y. jos atostogų metu. Su abiejų motinų skundais ji supažindinta nebuvo. Dėl skundų nagrinėjimų buvo sudaryta ginčų komisija, kuri paneigė šiuose skunduose rašytus teiginius dėl jos netinkamo darbo su vaikais.

Kas dėl raštų apie direktorės R. A. smurtą prieš darželį lankančius vaikus, tai iš viso buvo keturi smurto atvejai. Apie direktorės smurtavimą prieš vaikus rašė raštą miesto savivaldybės Švetimo departamentui, pridėjo dvi pažymas apie konkrečius smurto atvejus. Jas pasirašė ne tik ji viena. Kas dėl rašto apie smurtą prieš darželinukę M. M., tai vaikas buvo ne iš jos grupės. Vaikas išspjovė vaistus, direktorė pliaukštelėjo jam į veidą. Vėl išspjovė - ir vėl sudavė jam iš kitos pusės. Buvo suduoti du smūgiai per veidą. Neatsimena, kas tą dieną buvo iš bendradarbių. Vaikui buvo mėlynės po akimis. Apie tai pranešė grupės auklėtojai D. B., tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų. Į policiją dėl šio įvykio nesikreipė, į Vaikų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi tik dabar. Surašytą pažymą apie smurto atvejį 2013 metais teikė savivaldybei. Kas surašė tekstą, pasakyti negali. Kas dėl rašytinės pažymos apie smurtą prieš mergaitę G., tai ji labai agresyvus vaikas. 2013-01-21 jai buvo agresijos priepuolis. Tuo metu buvo ir gydytoja. Užėjo direktorė R. A., mergaitė ją užsipuolė. Direktorė pastūmė G. ant sofos, pradėjo žnaibyti. Apie šį įvykį ji pranešė ir mergaitės motinai. Vaiko žaste liko mėlynė, rodė ją motinai. Dėl šio fakto buvo surašyta pažyma, kurią ji pasirašė. Pateikė šią pažymą savivaldybės administracijai kartu su pažyma apie smurtą prieš M..

Nukentėjusioji R. A. teismo proceso metu parodė, kad kaltina T. P. dėl šmeižto. T. P. šmeižia ją dėl atleidimų, kaltina vagystėmis, atskleidžia asmeninio gyvenimo detales. 2013-05-17 darželyje buvo gautas lankančio jį vaiko motinos K. N. raštas, kuriame buvo nurodyta, kad T. P. persekioja tėvus, yra emociškai nestabili, šmeižia ją, kaip direktorę, nebūtais dalykais. Nurodoma, kad tėvai negali taikytis su jos, t.y. T. P., valstybinės kalbos nemokėjimu ir jos darbo metodais. 2013-05-27 darželyje buvo gautas auklėtinės Erikos mamos Ž. P. prašymas, kuris buvo skirtas jai, kaip direktorei. Jame buvo teigiama, kad pokalbiuose T. P. kaltina ją (direktorę) mušant vaikus, apvaginėjant darželį, aptarinėja jos (direktorės) asmeninio gyvenimo detales, t.y. jos santykius su vyru. Šiame rašte pareiškėja nurodo, kad toks T. P. elgesys yra neetiškas ir ji turi imtis atitinkamų priemonių, kad auklėtoja užsiimtų savo tiesioginėmis funkcijomis. Minėtieji tėvų prašymai buvo apsvarstyti komisijos, su pačia T. P. dėl šių tėvų prašymų nekalbėjo. 2013 m. birželio mėn. komisija nutarė skirti T. P. drausminę nuobaudą - papeikimą. Vėliau ši nuobauda buvo panaikinta, tačiau padaryta tai buvo tik dėl procedūrinių pažeidimų. Kas dėl 2011-11-10 aprašyto smurto prieš vaiką M. M., tai apie šią pažymą sužinojo, kai ji buvo gauta 2013 m. vasarą miesto Švietimo departamente kartu su kita surašyta pažyma apie smurtą prieš vaiką G. V.. Šių raštų tekstus jis gavo iš savivaldybės. Vienas iš jų yra bendro pobūdžio, kuriame teigiama, kad ji smurtauja, kituose dvejuose ji kaltinama neva konkrečiais smurto panaudojimo atvejais. Abiejuose raštuose (pirmas pasirašytas ne tik T. P., bet ir kitų asmenų, o antrą pasirašė T. P. ir jos duktė I. S.) yra surašyta netiesa. 2011-11-10 mergaitei Miglei turėjo būti duoti vaistai. Pirmą kartą mergaitė išspjovė vaistus, tuomet davė vaistus antrą kartą. Jokio smurto vaiko atžvilgiu ji nevartojo. Vaistai buvo duoti mergaitei per pietus, bet ne ryte, kaip nurodo apklaustos teismo procese liudytojos I. S., N. L. ir apie šią procedūrą yra atžyma atitinkamame žurnale, kurio nuorašą ji teikia prie savo parodymų. Dėl 2013-01-21 įvykio su G. V., tai irgi T. P. ir jos dukros pažymoje surašyta netiesa. Mergaitei buvo priepuolis, ramino ją, galėjo apkabinti ir pasodinti ją ant sofos, tačiau jokio smurto prieš vaiką ji nevartojo. Tokiais raštais savivaldybei T. P. apšmeižė ją. Dėl jų į darželį buvo atvykusi komisija iš savivaldybės, penki nariai. Aprašyti smurto faktai nepasitvirtino. T. P. tokiais veiksmais padarė jai gėdos prieš visuomenę, apšmeižė, moralinei žalai atlyginti prašo priteisti iš kaltininkės 10000 Lt.

Liudytoja Ž. P. parodė, kad jos duktė E. lanko darželį nuo 2011 metų. Apie metus laiko darželyje jaučiasi nenormali situacija. Auklėtoja T. P. pradėjo skųstis tėvams, kad ji (direktorė) muša vaikus, darbuotojus. Kuo toliau, tuo daugiau: pastoviai girdi apie direktorės asmeninį gyvenimą, bet ne apie savo vaiką, ką norėtų išgirsti iš auklėtojos. Direktorė R. A. yra dalykiška, atsakinga ir gera specialistė. Visi jos patarimai buvo naudingi vaikui, už ką yra jai labai dėkinga. Iš T. P. vaikas išmoko žodį „zaraza“. Jos manymu, T. P. aplamai netinka tokiam darbui. Pasakė jai, kad ji susitaikytų su direktore, tačiau T. paaiškino, kad ji nelįstų į jų konfliktą, grasino, kad cerkvėje ji uždegs žvakę, kad jos vaikui nesisektų. Susidarė toks vaizdas, kad su vaiko auklėtoja (T.) negalima susikalbėti absoliučiai jokia kalba. Į pastabas ji reaguoja kaip į įžeidimą, nenori tobulėti. Dėl šios priežasties 2013 m. gegužės 27 d. teikė prašymą darželio direktorei, kur atvirai išdėstė savo matymą apie auklėtojos elgesį ir savo prašymą. Direktorė ėmėsi veiksmų, vaikų tėvai taip pat apsvarstė situaciją dėl T. P. per susirinkimą.

Liudytoja K. N. parodė, kad jos sūnus L. lankė minėtą darželį „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. gegužės mėn., todėl pažįsta ir direktorę R. A., ir auklėtoją T. P.. Prieš dvejus metus pasijautė konfliktas tarp jų abiejų. Mano, kad tėvai to neturėtų jausti. Tačiau tėvai taip pat buvo įtraukti į šią konfliktinę situaciją. Viskas prasidėjo lyg nuo valstybinės kalbos vartojimo, T. P. bendravo tik rusiškai. Galvoja, kad su vaikais auklėtoja turėjo bendrauti jų gimtąja kalba. Vėliau prasidėjo baksnojimas kažkokių direktorės klaidų. Ji parašė pretenziją dėl lietuvių kalbos nemokėjimo. Tai buvo prieš porą metų. Koridoriuje T. rodė diplomą, teigė, kad ji gali dirbti. Tačiau auklėtoja kalbėjo ne apie tai. 2013 m. parašė skundą direktorei, nes situacija pasiekė tokį lygį, kad buvo baisu dėl vaiko. L. nenorėjo jau eiti iš viso į darželį. Parašė direktorei apie tai, kad darželyje susidarė itin sudėtinga situacija, kuomet specialiųjų poreikių vaikai yra pažeidžiami. Prašyme klausė, ar su vaikais gali dirbti žmogus, kuris nemoka valstybinės kalbos, yra visiškai nestabilus, persekioja tėvus, pasakoja jiems apie būtas ir nebūtas personalo nuodėmes. Kai pastoviai yra intrigos, tėvai yra gaudomi už rankos. Taip elgėsi auklėtoja T. (P.). Raštą adresavo direktorei.

Liudytoja S. B. parodė, kad dirba darželyje „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja jau 20 metų. Auklėtoja T. P. - emocingas žmogus, turintis artisto gabumų. Atėjus į darželį direktorei R. A. situacija pasikeitė į teigiamą pusę. Direktorė atsakinga už aplinką, darboholikė, reikli, garsiakalbė, nors T. P. irgi garsiakalbė. Jai (liudytojai) yra žinoma, kad vyksta teismai, kas trukdo darbui darželyje. Jai pranešė, kad T. P. įrašinėja pokalbius, pradėjo bijoti kalbėti. Tokia atmosfera trukdo. Jos akivaizdoje niekada nebuvo jokių nusikaltimų, jei moterys tarpusavy pasakė ne tokį žodį, jos tai neveikia. Smurto atvejų prieš vaikus nematė. Nematė ji ir to, kad direktorė įžeidinėtų darbuotojus, smurtautų jų ar vaikų atžvilgiu. Liudytojai buvo pagarsintas raštas (t.1 b.l.55), pasirašytas T. P. ir kitų asmenų apie tai, kad 2011-11-10 R. A. trenkė per veidą vaikui M. M., kad kitą dieną mergaitei po akimis ir ant smilkinio buvo mėlynės. Liudytoja parodė, kad ji asmeniškai tokio įvykio nematė, šiaip jau mėlynės praeina per savaitę, tokių ji ant mergaitės veido nematė ir niekas į ją dėl to nesikreipė. Liudytojai buvo pagarsintas iš bylos (t.1 b.l.56) 2013-01-21 datuotas raštas apie tai, kad 2013 m. sausio 21d. 11 valandą 1 grupės auklėtinei G. V. buvo agresijos priepuolis. Mergaitei pribėgus prie direktorės R. A., pastaroji stūmė mergaitę ir ji nukrito ant sofos, po ko direktorė įžnybė mergaitei į žastą, dėl ko atsirado mėlynė. Nurodyta, kad įvykio metu buvo T. P., auklėtojos padėjėja G. ir gydytoja neurologė, t.y. liudytoja. Dėl šio pagarsinto bylos dokumento liudytoja parodė, kad tokių veiksmų ji nematė, nematė, kad direktorė būtų pastūmusi mergaitę. Pripažįsta, kad mergaitei pasikartodavo saviagresijos priepuoliai ir tokiu momentu būdavo, kad ją reikėjo laikyti, kartais laikydavo vaiką net trise.

Liudytoja I. S., privačios kaltintojos T. P. dukra, parodė, kad 6 metus dirba darželyje. Matė, kaip direktorė su švirkštu įlašino vaistus, o mergaitė juo išspjovė ir matė kaip direktorė trenkė jai delnu per veidą, po to trenkė antrą kartą. Į policiją dėl to jos nesikreipė. Raštą pasirašė, tačiau niekam 2011 metais jo neteikė, tai padarė tik 2013 m. pavasarį.

Liudytojas R. S., privačios kaltintojos T. P. žentas, parodė, kad 2013 metų pabaigoje netyčia girdėjo direktorės ir mergaitės E. mamos pokalbį apie tai, kad pastaroji rašytų skundą ant T. P..

Liudytoja N. L. parodė, kad 2011 metais per pusryčius darželyje nebuvo medicinos sesers (ji buvo seminare). Darželyje yra mergaitė, kuriai pusryčių metu duodami vaistai. Direktorė davė jai vaistus. Mergaitė vaistus išspjovė. Direktorė sudavė mergaitei per veidą. Pakartotinai davė antrą kartą vaistus, ji spjovė antrą kartą. Direktorė trenkė jai antrą kartą. Mergaitei prasidėjo priepuolis. Vėliau jai buvo mėlynės. Pasirašė pažymoje apie tai, kad matė šį įvykį. Kas surašė šią pažymą ir kur ją laikė, kam ir kada pateikė, nežino.

Liudytoja Ž. J. nurodė, kad pasirašė raštą apie smurtą 2011-11-10 prieš M. M., tačiau nežino, kas jį surašė, kas, kada ir kam teikė.

Liudytoja R. M., darželio auklėtoja, parodė, kad mergaitė G. V. yra iš jos grupės, jai dažnai būdavo agresijos priepuoliai. Tuo metu reikėdavo ją apkabinti, laikyti, nes tokioje situacijoje ji galėdavo griebti kitą vaiką. Duodavo mergaitei vaistų. Apie 2013-01-21 T. P. ir I. S. raštą, kad mergaitei buvo priepuolis ir direktorė stūmė ją ant sofos, įžnybė į žastą, dėl ko atsirado mėlynė (liudytojai buvo pagarsintas tekstas) ji negirdėjo, niekas jai nepasakojo apie tai. Pati ji jokių mėlynių nematė.

Liudytoja R. M. (M. M. mama) parodė, kad konfliktų nei su viena iš konfliktuojančių moterų neturėjo. Nuo 2013 m. vasaros M. jau nelanko darželio. Niekada nėra girdėjusi apie tai, kad darželyje prieš vaikus būtų naudojamas smurtas. Iki šio teismo proceso nebuvo girdėjusi, kad smurtas būtų vartojamas ir prieš M.. Ant jos veido mėlynių nematė, mėlynės buvo tik ant kelių. Jei būtų išsiaiškinusi, kad dukra buvo mušama, būtų iš karto reagavusi. Teko bendrauti su T. P., bet ji niekada nesakė, kad prieš M. būtų smurtaujama. Darželyje M. turėjo vartoti vaistus nuo epilepsijos. Kuomet gavo šaukimą į teismo posėdį, sužinojo, kad T. P. kaltina direktorę smurtu prieš jos dukrą. Apie tai sakė jai telefonu ir pati direktorė. T. P. pretenzijų neturi, tik nori pasakyti, kad ši visada kalbėjo rusiškai ir liudytojai sakydavo kalbėti rusiškai, kas jai buvo nepriimtina. Pirmas žodis, kurį išmoko darželyje vaikas buvo „idi...“ ( iš rusų k. - eik).

Iš teismui pateikto žurnalo apie vaistų davimą mergaitei M. M. išrašo matyti, kad 2011-01-10 vaistai, kaip ir visada, jai buvo duoti per pietus, o ne per pusryčius, kaip teigia T. P. ir liudytojos I. S., N. L..

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas pranešė teismui, kad dėl Vilniaus specialiojo darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. A. veiksmų (teismas klausė, kaip buvo išnagrinėtas 2013-04-15 T. P. ir kitų raštas su prašymu sustabdyti smurtą prieš vaikus) į teisėsaugos institucijas kreiptasi nebuvo (t.1 b.l.175).

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už fizinio asmens šmeižimą, t.y. tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį, arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Kalbant apie šmeižimo sąvoką atitinkančios paskleistos informacijos ypatybes teismai nurodo, kad tokia informacija turi būti konkreti, kad ją būtų galima patikrinti, o pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, nėra šmeižimas. Apibūdindamas šmeižimo sudėties subjektyviąją pusę, LR Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad ją sudaro tik tiesioginė tyčia (BK 15 str. 2 d.) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę ir to norėjo (2012-10-04 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011).

Teismas, įvertinęs privačios kaltintojos, nukentėjusiosios, liudytojų K. N., Ž. P., R. T., I. S., R. S., R. M., S. B., R. M.. N. L. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad jie nepatvirtina, jog kaltinamoji T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. Todėl dėl jai pareikšto kaltinimo ji išteisintina (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Visų teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų pateikta informacija rodo, kad darželyje tarp jos direktorės ir T. P. bei jos dukters I. S. pakankamai ilgą laiką vyksta nesutarimai ir konfliktai. Direktorė R. A. kelia reikalavimus dėl tinkamo darbinių pareigų vykdymo, T. P., savo ruožtu, kaltina ją netinkamais darbo metodais bei netinkamu elgesiu.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad baudžiamasis asmens persekiojimas už šmeižtą yra kraštutinė teisinė priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai tokiomis nusikalstamomis veikomis kaltinamasis padarė esminės žalos nukentėjusiojo garbei ir orumui, ir tokių kaltinamojo veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnis peržengė ribą, už kurios prasideda baudžiamojo įstatymo taikymas.

Nukentėjusioji R. A., kaip šmeižimo įrodymus, pateikė K. N. ir Ž. P. (darželio auklėtinių motinų) prašymus, kurie buvo adresuoti jai pačiai, kaip įstaigos vadovei. Taigi, kaltinamoji T. P. nėra šių raštų autorė. Šiuose rašytiniuose dokumentuose autorės nenurodo konkrečių faktų, tekstas yra abstraktaus pobūdžio, jame bendrai, iš jų bendravimo su auklėtoja T. P. momentų, t.y. netiesiogiai, apibūdinamas jų pačių suvokimas apie T. P. nuostatas dėl direktorės, kaip darželio vadovės. Tekstuose analizuojamas T. P. darbas darželyje, reiškiamos pretenzijos dėl valstybinės kalbos nevartojimo, dėl įtampos, kurią tėvai jaučia bendravimo su ja metu (t.2 b.l. 68-70). Nurodomi bendro pobūdžio pastebėjimai apie tai, kad auklėtoja (T. P.) šmeižia ne tik ją, bet ir kitus kolektyvo narius, prašoma imtis atitinkamų priemonių jos (T. P.) atžvilgiu. Taigi, darytina išvada, kad ne pačios kaltinamosios T. P., bet kitų asmenų nusiskundimai dėl jos (T. P.) elgesio, surašyti samprotavimai, autorių (vaikų motinų) išvados apie auklėtojos darbą ir jos elgesį, negali būti vertinami kaip kaltinamosios T. P. įvykdyto R. A. šmeižimo tęstinės veikos epizodai. Pažymėtina, kad 2013-06-26 minėtieji prašymai (skundai) buvo išnagrinėti darželio kolektyvo susirinkime, buvo nutarta skirti T. P. drausminę nuobaudą - papeikimą (t.1 b.l.197-199).

Nukentėjusioji R. A. teigia, kad T. P. įvykdė jos atžvilgiu šmeižimą pateikdama 2013-04-15 miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentui pasirašytą raštą, kuriame prašo sustabdyti direktorės (R. A.) smurtą prieš darželio vaikus, be to pateikė tikrovės neatitinkančius raštus apie jos smurtą prieš vaikus M. M. bei G. V..

Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje (šmeižimas) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t.y. tik melagingos informacijos skleidimas. Skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Šmeižimui asmens veikoje konstatuoti būtina tiesioginė tyčia. Be to, turi būti besąlygiškai nustatyta, kad būtent kaltinamas asmuo paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.

Vertindamas R. A. reiškiamus T. P. kaltinimus ir esamus byloje įrodymus teismas konstatuoja, kad Ž. P. ir K. N. raštai direktorei dėl jų autorystės ir turinio negali būti laikytini kaltinamosios vykdomu direktorės šmeižimu.

Kas dėl Vilniaus savivaldybei pateiktų pažymų apie tai, kad direktorė smurtavo prieš vaikus, apie smurtą prieš M. M. (2011-11-10 d.) ir G. V. (2013-01-21), teismas nustato, kad

pirmą pažymą pasirašė ne tik T. P., bet ir N. L. (tekste klaida - parašyta „N.“) bei Ž. J.. Visos jos teismo proceso metu patvirtino, kad direktorė trenkė mergaitei per veidą. Tokia pažyma buvo pateikta savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentui, kuris į teismo užklausimą atsakė, jog dėl to į teisėsaugos institucijas nesikreipė (t.1, b.l.175). Nesikreipė su tokiu pareiškimu į teisėsaugos institucijas (policiją, prokuratūrą) ir kiti asmenys: tiek T. P., tiek ir pati direktorė. Tuo tarpu kalbama apie galimą nusikalstamą veiką prieš mažametį vaiką, tokios veikos ištyrimas yra būtent tokių institucijų išskirtinė kompetencija. Būtent šios institucijos turėjo nustatyti ar paneigti smurto prieš vaiką faktą;antroje pažymoje, kurią be T. P., pasirašė ir jos duktė I. S. teigiama, kad 2013-01-21 direktorė pastūmė ant sofos ir įžnybė mergaitei G. V., kai jai buvo priepuolis. Kaip ir dėl pirmos pažymos, nors T. P. neneigia parašo autorystės, taip ir nenustatyta, kas gi surašė patį tekstą. Be to, pažymėtina, kad, kaip paaiškino teismo proceso metu liudytoja ir darželio gydytoja S. B., minėtai mergaitei pasikartodavo saviagresijos priepuoliai ir tokiu momentu būdavo, kad ją reikėjo laikyti, kartais net laikydavo ją trise.

Tokį R. A. veiksmą (mergaitės laikymą) jos priepuolio metu T. P. galėjo klaidingai vertinti kaip smurtą prieš vaiką. Kaip patvirtino teisme mergaitės auklėtoja, liudytoja R. M. - mergaitė G. V. yra iš jos grupės, jai dažnai būdavo agresijos priepuoliai. Tuo metu reikėdavo ją apkabinti, laikyti, nes tokioje situacijoje ji galėdavo griebti kitą vaiką. Kad mergaitei tuo metu buvo agresijos priepuolis, pripažino ir pati kaltintoja T. P..

Tokiu būdu, teismas iš nustatytų byloje aplinkybių konstatuoja, kad abiejuose atvejuose su vaikais buvo ypatingos situacijos. Pačių faktų, kad jai asmeniškai reikėjo pasirūpinti vaikais, neginčija ir kaltinamoji R. A.: dėl M. M. reikėjo duoti vaistus, o mergaitė išspjovė, dėl G. V. – reikėjo ją apkabinti ir raminti priepuolio metu. T. P., kaip šių įvykių stebėtoja, galėjo įvertinti tai kaip smurtą.

Pažyma apie smurtą 2011-11-10 prieš darželio auklėtinę M. M., 2013-01-21 raštas apie smurtą prieš auklėtinę G. V. pasirašyti ne tik kaltinamosios T. P., bet ir kitų asmenų. T. P. pripažįsta, kad tik pasirašė tekstus. Tačiau iš jos parodymų matyti, kad šiuos tekstus surašė (spausdino) ne T. P.. Teismo proceso metu nebuvo nustatytas jų autorius. Dėl pirmojo rašto liudytoja N. L. teigia, kad aptarinėjo jų turinį, tačiau jai nėra žinoma, kas tekstą rašė. Liudytojas R. T. parodė, kad padėjo parašyti T. P. (ji yra profsąjungos narė) praktiškai visus pasiaiškinimus, skundus, raštus į savivaldybę, Lygių galimybių kontrolierei, tačiau išvardintų tekstų jis nerašė, nors apie šiuos įvykius iš jos pasakojimų žinojo ir patarė kreiptis į savivaldybę, nes ji yra darželio steigėja. I. S. pasirašė 2013-01-21, tačiau autorystės nepripažino. Taigi, nėra nustatyta, kas gi paruošė šių raštų tekstus. Teismas neturi pagrindo netikėti T. P. aiškinimais, kad ji šių tekstų nespausdino, tuo labiau, kad tekstai paruošti yra valstybine kalba, kurią kaltinamoji nepakankamai moka. Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad pirmajame rašytiniame dokumente apačioje teksto nurodyta: „Įvykį matė“ ir yra parašas T. P. tarp kitų asmenų. Antrajame tekste nurodyta: „Mėlynę matė“ ir yra T. P. bei jos dukros I. S. parašai. Kaltinamoji T. P. pripažino tą aplinkybę, kad minėtus raštus pateikė 2013 m. balandžio mėn. Vilniaus savivaldybei.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, Ž. P. ir K. N. raštai direktorei su nusiskundimais dėl T. P. elgesio negali būti vertinami kaip R. A. šmeižimas. Raštuose savivaldybei aprašyti du įvykiai apie smurtą prieš vaikus policijos ištirti nebuvo, kaltinamoji T. P. nebuvo šių dviejų raštų autorė ir pasirašė tarp kitų asmenų kaip įvykių galima liudininkė, nukentėjusiosios R. A. veiksmus duodant vaikui vaistus priepuolio metu arba raminant kitą vaiką taip pat priepuolio metu įvertinusi kaip smurtą prieš vaiką, t.y. galėjo neteisingai vertinti kito asmens veiksmus ir tiesiog sąžiningai klysti.

Atsižvelgiant į tai, T. P. dėl jai pareikšto kaltinimo dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str.1 d. padarymo išteisintina nepadariusi šios veikos (Lietuvos Respublikos BPK 303 str.5d.1p.).

LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad teismas palieka civilinį iešinį nenagrinėtą, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

T. P. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir R. A. civilinis ieškinys dėl dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėti.

Dėl teismo išlaidų

LR BPK 105 str. 6 d. numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. R. A. prašė iš T. P. priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos atstovas pateikė teismui kvitus, patvirtinančius 5000 Lt dydžio išlaidas už R. A. atstovavusių advokatų suteiktas teisines paslaugas (4500 Lt už advokato E. L. paslaugas, 500 Lt už advokato A.Gončarko paslaugas). R. A. prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies. Įvertinęs bylos pobūdį, parengtų procesinių dokumentų sudėtingumą, jų apimtį, pateikiamų dokumentų priedų prie ieškinių skaičių, atstovų dalyvavimą procese (didesnioje posėdžių dalyje dalyvavo, su baudžiamosios bylos medžiaga susipažino adv. A.Gončarko, kuris savo paslaugas įvertino tik 500 Lt suma), teismas mažina prašomą sumą iki 2000 Lt.

Bylos nagrinėjimo metu T. P. ir jos gynėjas nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių T. P. išlaidas gynybos apmokėjimui, bylos nagrinėjimo metu ar per baigiamąsias kalbas T. P. ir jos gynėjas neprašė taikyti Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. nuostatų ir priteisti šias išlaidas iš pareiškėjos R. A..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str.5d.1p., 307 str.4d., 308 str., teismas

nusprendė:

R. A. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., padarymo (2013-08-05 kaltinimo epizodas) išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. A. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., padarymo (2013-09-24 kaltinimo epizodas) išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

T. P. pareikštą civilinį ieškinį 10000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš pareiškėjos T. P. R. A. naudai 2000 Lt dydžio patirtas procesines išlaidas.

T. P. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., padarymo išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. A. pareikštą civilinį ieškinį 10000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

Nusprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.