Kauno apylinkės teismo sprendimas

Baudžiamoji byla Nr. 1-234-550/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Bylos Nr.
1-234-550/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Kondratjevas
Nukentėjusysis
J. L.
Kaltinamasis
V. G.
2011 m. lapkričio 7 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas.

sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant :prokurorui Nerijui Gružauskui, gynėjui adv. Antanui Jarašiui,nukentėjusiajam J. L., nukentėjusiojo atstovui adv. Albinui Raudoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis ŽŪB „A.“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistumų neturintis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (J. L. turto vagystė), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, V. G., nuo J. L. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptų konstrukcijos, pagrobė J. L. priklausantį turtą – 6,8 m bendro ilgio, 142,8 kg bendro svorio du varinius vamzdžius, kurių bendra vertė 6220 litų.

Kaltinamasis V. G. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad visiškai pripažįsta vagystės faktą, tačiau nesutinka su žalos dydžiu. Parodė, jog gyvendamas J. L. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį jis pats statė bei kuris anksčiau priklausė jam su broliu, kilus konfliktui tarp jo ir J. L. jis pradėjo rinkti metalo laužą, kurį galvojo priduoti ir už gautus pinigus įsigyti savo būstą. Taip 2011 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, galėjo būti apie 19 val., išvertė du vamzdžius, kurie buvo po laiptų aikštele. Paaiškino, jog vamzdžiai buvo špižiniai ir tik iš išorės dengti variu. Tuos vamzdžius jis apie 1989-1990 metus radęs šiukšlyne parsivežė į namus. Tuo metu jie statė dabar J. L. priklausantį namą, bei vamzdžius įkasė apie 60 cm. į žemę po laiptais bei apibetonavo. Sekančią dieną atsitiktinai prie namo atvažiavusiems metalo supirkėjams jis visą surinktą metalo laužą, kartu su abiem nuverstais stulpais pridavė. Nurodė, kad negali pasakyti kiek pinigų gavo už stulpus, kadangi atskiria už juos nemokėjo, viso jis gavo apie 4000 Lt. Kam pridavė metalą nežino, telefono neišsaugojo. Vamzdžius išvertė ir pridavė nes pyko ant J. L., jam keršijo. Supranta, jog įvykdė vagystę ir dėl to gailisi. Patvirtino savo parodymus pateiktus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, kad jo pavogti vamzdžiai buvo tuščiaviduriai - 100 mm išorinio skersmens bei 8 mm sienelės storiu, vamzdžiai buvo aprūdiję, iš ketaus ir tik iš išorės dengti variu. Abiejų vamzdžių bendras ilgis galėjo būti apie 6,8 metro, o svoris apie 142,8 kg. Parodė, jog jis nežino kiek gali kainuoti tokie du vamzdžiai, tad jis sutinka atlyginti žalą kaip už juodo metalo laužo kainą.

Savo parodymus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu V. G. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vietoje nurodydamas į vietas iš kurių pavogė du vamzdžius. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo atlikti ir detalūs vamzdžių stovėjimo vietos matavimai, nustatyti vamzdžių ir jo sienelės skersmenys (b.l. 50-56).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. G. kaltės pripažinimo, jo kaltė dėl vagystės fakto pilnumoje įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje pateiktais duomenimis ir rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis J. L. parodė, kad jis 2009 metais įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. G.. Jam leidus V. G. toliau liko gyventi tame name. 2011 m. balandžio mėnesio pabaigoje V. G. sakė, kad ketina išvežti surinktą metalo laužą. Praėjus dienai ar dviem, atvykęs prie namo jis pasigedo dviejų laiptus laikančių kolonų. Kuomet jis paklausė kur kolonos, V. G. jam pradžioje pasakė, kad jos padėtos prie šiukšlių dėžės, o kai ten jų nerado, V. G. jam pasakė – dovanok, pardaviau nes reikėjo pinigų. Paaiškino, jog jis matė kaip kaltinamojo brolis statė kolonas bei sakė, kad jos yra varinės. Jam kaltinamojo brolis buvo sakęs, jog kolonas pirko iš biochemijos gamyklos. Jis pats buvo įrėžęs kolonas ir matė, jog jos gryno vario. Nurodė, kad kolonos buvo įbetonuotos ir rėmėsi į laiptų aikštelę, t.y. laikė terasą. Kolonos – du vamzdžiai buvo 100 mm skersmens su 8 mm sienelės storiu. Kolonas vertina ne kaip metalo laužą, o kaip pamatinės, laikančios namo konstrukciją bei namo puošmeną, kadangi jos buvo su kiauryminiu raštu, kokių niekas negamina. Nurodė, kad viena kolona buvo 3,7 m ilgio, o antra - 3,1 m, jų bendras 142,80 kg. Žalą prašo atlyginti skaičiuojant kaip vieno kilogramo kainą už 36 Lt be PVM, kas sudaro 6220 Lt.

Liudytojas M. L. parodė, kad nukentėjusysis J. L. yra jo tėvas. 2011-05-08 atvykęs į sodybą, iš tėvo sužinojo, kad iš dingo variniai stulpai. Jis nuėjęs pasižiūrėti prie namo, pamatė, kad abiejų kolonų, laikančių laiptų aikštelę, nėra. Parodė, kad abi kolonos buvo gryno vario, jis pats anksčiau jas tikrino, jos buvo karpytos eglutės formos, apie 10 cm skersmens bei nuo 2,2 iki 3 m aukščio, tikslių matmenų nežino. Sutikta kaltinamojo sugyventinė jam pasakė, kad kolonas pardavė už 1500 litų.

Liudytojas S. K. parodė, kad apie 1990 metus kaltinamojo broliui paprašius, jis padėjo palaikyti statomus prie namo stulpus. Tuo metu kaltinamojo brolis jam sakė, kad jis stulpus rado šiukšlyne ir atsitempė. Sakė, kad stulpai metaliniai, tik aplieti variu. Jis ir pats matė, kad stulpai buvo pažaliavę nuo vario. Stulpai buvo įkasti į žemę ir užbetonuoti paprastai be pamato.

L. S. B. parodė, kad apie vagystę paaiškinti nieko negali, kadangi nieko apie tai nežino, tačiau gali paliudyti, jog pavogti stulpai buvo špižiniai – taip jai yra sakęs sugyventinis V. G.. Patvirtino, jog sugyventinis iš laikraščio, pagal skelbimą radęs metalo laužo supirkėjus, sutarė priduoti metalo laužą bei kuomet atvažiavo sunkvežimis su kranu, V. G. visą surinkta metalo laužą, tarp kurio buvo ir visokių vamzdžių, pridavė bei už metalą gavo 4000 Lt.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), joje užfiksuotos namo laiptų konstrukcijos sudėtine dalimi buvusių stulpų vietos bei žemėje ties laiptais esantys įspaudai (b.l. 4-8).

Iš baudžiamojoje byloje esančių nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantis pastatas - gyvenamasis namas, priklauso J. L. (b.l. 16-20).

Prie bylos pateiktų UAB „M.“ duomenų matyti, kad vario kainos svyruoja nuo 32 iki 40 Lt už kg. be PVM. Tad 1 metro varinio vamzdžio 100/8 mm svoris sudaro 20,69 kg, o 6,8 m. ilgio - 140,690 kg. (b.l. 25-26).

Prie bylos pateiktos UAB „M.“, UAB „V.“ ir UAB „T.“ pažymos nurodo į tai, kad vamzdžių, kurie būtu kombinuoti kaip ketus dengtas variu, nežinomos.

Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados 2001-10-21 Nr. 11-2517(11) matyti, kad ant tyrimui pateiktų betono luitų, paimtų iš įvykio vietos, vamzdžio atspaudų vietose yra vario metalizacijos pėdsakų, gi ryškių geležies metalizacijos pėdsakų (nuo gaminių iš plieno arba ketaus) nėra.

Teismas byloje pateiktų duomenų bei įrodymų pagrindu laiko esant nustatytu, jog kaltinamasis V. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y., kad jis 2011 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, nuo J. L. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptų konstrukcijos, pagrobė J. L. priklausantį turtą – 6,8 m bendro ilgio, 142,8 kg bendro svorio du varinius vamzdžius, kurių bendra vertė 6220 litų. Kaltinamojo V. G. kaltė įvykdžius namo laiptų atraminių vamzdžių vagystę pilnai įrodo detalūs ir nuoseklūs paties kaltinamojo parodymai dėl vagystės aplinkybių, nukentėjusiojo J. L., liudytojų M. L., S. B. ir S. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotos aplinkybės, specialisto išvada, kaltinamojo parodymai pateikti parodymų patikrinimo vietoje metu. Nurodytų įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant neginčytinai įrodytu, jog kaltinamasis V. G. įvykdė jam inkriminuojamo svetimo turto J. L. priklausančių namo laiptų atraminių vamzdžių vagystę, kas pagal BK 178 str. 1 d. kvalifikuota pagristai ir teisingai.

Kaltinamojo V. G. parodymai, kuriuose jis ginčija pagrobęs 6220 Lt vertės varinius vamzdžius, tvirtinant, jog vamzdžiai buvo pagaminti iš ketaus ir dengti variu, tad jų vertė ženklai mažesnė, vertintini kritiškai ir atmestini. Kaltinamojo pateikiami parodymai yra prieštaringi, t.y. ginčydamas vamzdžių vertę kaltinamasis nurodo, jog jo pavogti vamzdžiai nebuvo pilnai variniai, o tik dengti variu, tačiau toliau kalbėdamas apie jų vertę jau neigia vamzdžius buvus variniais bei teigė sutinkantis atlyginti jų vertę tik kaip juodo metalo laužo. Vertindamas pagrobtus vamzdžius (kolonas) teismas vadovaujasi sekančiais įrodymais: Lietuvoje veikiančios pagrindinės metalais prekiaujančios įmonės nurodė, jog vamzdžiai, kurie būtu kombinuoti kaip ketus dengtas variu - nežinomi; specialisto išvadoje nurodoma, kad ant tyrimui pateiktų betono luitų, paimtų iš įvykio vietos, vamzdžio atspaudų vietose yra vario metalizacijos pėdsakų, gi ryškių geležies metalizacijos pėdsakų (nuo gaminių iš plieno arba ketaus) nėra; tiek kaltinamasis, tik nukentėjusysis bei liudytojai nurodė, jog vamzdžių išorinė dalis varinė; pažyma apie vario vertę. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtu galima išvada, kad vamzdžių (kolonų) sudedamojoje dalyje be vario yra kito metalo. Liudytojų S. B. ir S. K. parodymai, nurodantys, jog jiems yra žinoma, jog stulpai buvo iš vario ir špižiaus vertintini kritiškai, kadangi kaip nurodė patys liudytojai, tokie duomenys jiems buvo žinomi tik iš pasakojimų: S. B. apie tai sužinojo iš sugyventinio – kaltinamojo V. G., gi S. K. iš kaltinamojo brolio (kas, esant mirusiam kaltinamojo broliui, negali būti patikrinama). Atliekant pagrobtų vamzdžių (kolonų) vertinimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Pažymėtina, jog vamzdžiai be atraminės funkcijos atliko ir dekoratyvinę funkciją, t.y. buvo vertinami ir kaip puošybos elementas, į ką nurodė nukentėjusysis. Išdėsto pagrindu teismas laiko, jog nukentėjusiojo J. L. nurodyta pagrobtų vamzdžių (kolonų) vertė - 6220 Lt (skaičiuojant 142,80 kg vario už minimalią 36 Lt vertę be PVM) yra pilnai įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį – įvykdyta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, padaryta iš savanaudiškų paskatų – siekiant asmeninės materialinės naudos, nukreipta prieš valstybės saugomą ir ginamą privačią nuosavybę. Nusikaltimas baigtinis, kadangi pagrobęs svetimą turtą, kaltinamasis pilnai juo disponavo. Skiriant bausmės rūšį ir dydį atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. jog padaręs nusikalstamą veiką kaltinamasis kaltu įvykdęs vagystę prisipažino visiškai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – V. G. teistumų neturi, tačiau anksčiau buvo teistas už nusikaltimą nuosavybei (b.l. 66), baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą (b.l. 71-72), psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose nėra įrašytas (b.l. 69), šeimos neturi, naudojasi Josvainių seniūnijos teikiama socialine parama (b.l. 81), dirba ir darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b.l. 76). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog kaltinamajam nėra pagrindo taikyti trumpalaikio ar ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės bei manytina, kad kaltinamajam skirtinos bausmės tikslai bus pasiekti taikant vidutinio griežtumo - laisvės apribojimo bausmę.

Byloje nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 6220 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nustačius, jog kaltinamojo V. G. tyčinės veikos pasekmėje nukentėjusiajam J. L. buvo padaryta 6220 Lt turtinė žala, kurios dydis įrodytas aukščiau pateikta įrodymų analize, esant nustatytam priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių – turtinės žalos padarymo, kaltinamajam tenka pareiga atlyginti šią žalą (CK 6.263 str., 6.281 str.), todėl 6220 Lt žala priteistina iš kaltinamojo V. G. nukentėjusiajam J. L..

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (J. L. turto vagystė) ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems (1) metams įpareigojant būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 6 val., dirbti, iki 2012-09-01 atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nustatant, kad už įpareigojimų vykdymą nuteistasis privalo atsiskaityti Kėdainių pataisos inspekcijai.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo V. G. nukentėjusiojo J. L. naudai 6220 litų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas