- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-760-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- A. N.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9313-446/2018, kuria nepilnamečiam vaikui priteistas laikinas išlaikymas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti dukrai N. N. priteisto išlaikymo dydį, priteisiant materialinį išlaikymą iš atsakovo A. N. po 200 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės.
2. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 10 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo po 150 Eur per mėnesį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad atsakovas A. N. išlaikymo savo dukrai N. neteikia nuo 2018 m. gegužės 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi tenkino ieškovės A. J. prašymą, priteisė iš A. N. laikiną išlaikymą N. N. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo prašymo pateikimo teismui – 2018 m. rugpjūčio 10 d. – iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nustatė, kad laikiną išlaikymą N. N. uzufrukto teise valdo ir tvarko jos motina A. J..
4. Teismas nurodė, kad išlaikymas reikalingas ir bylos nagrinėjimo metu, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, pripažino būtinu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną materialinį išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko teikti nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Teismas sprendė, kad ginčo dėl 150 Eur per mėnesį išlaikymo sumos tarp šalių nėra, todėl iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą jo dukrai N. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui jau yra priteistas 2012-11-29 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1285-476/2012, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl šalių nepilnamečio vaiko interesai, net ir vykstant šiam ginčui, gauti išlaikymą yra apsaugoti. Dabar vykstantis procesas negali pažeisti ir nepažeidžia vaiko teisių į išlaikymą. Šiuo atveju ginčas vyksta dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o ne jo priteisimo.
5.2. Ieškovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas nevykdo savo pareigos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsakovo teigimu, vaiko išlaikymui jis yra pervedęs ieškovei pinigų netgi į priekį, o tai, kad ji tuos pinigus yra išnaudojusi savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nereiškia, jog atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti šalių nepilnametę dukrą. Iš pridedamo atsakovo banko sąskaitos išrašo aiškiai matyti, jog atsakovas stengėsi vykdyti susitarimą ir nepilnamečio vaiko išlaikymui yra pervedęs į priekį reikšmingas sumas, kurias ieškovė yra gavusi ir naudoja, todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti šalių nepilnametį vaiką, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. J. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai N., šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį iki 2018-04-29, atsakovas gera valia vykdė teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas naudojosi ieškovės banko sąskaita ir kreditine kortele, o kita kortele naudojosi ieškovė, kuri iš sąskaitos atsiskaitydavo ir už namo remontą, ir už medžiagas. Atsakovas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kad nuo 2018-04-29 savo dukrai N. teikė išlaikymą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). CPK 145 straipsnyje nėra pateiktas išsamus sąrašas laikinųjų apsaugos priemonių, šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 straipsnis. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Pažymėtina, jog teismas, priteisdamas išlaikymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo. Laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirtis – civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius kasdienius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Akcentuotina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei tėvų galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Išsamaus teisminio nagrinėjimo metu bus atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą, kokie yra realūs būtinieji vaiko poreikiai.
Šiuo konkrečiu atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui, siekiant patenkinti bent minimalius jo poreikius, yra būtinas. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 400 Eur. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Kadangi išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, turi teisę vadovautis orientaciniu 1 MMA dydžio kriterijumi. Toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nedarbingas, t. y. atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis, ar jam būtų reikalingas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ypač turint omenyje tą faktą, jog atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutinka savo dukters N. išlaikymui teikti 150 Eur per mėnesį išlaikymą.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1285-476/2012, todėl vaiko interesai yra apsaugoti ir nepažeisti.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1285-476/2012 nustatyta nepilnametės N. N. nuolatinė gyvenamoji vieta su motina A. J., priteistas iš atsakovo A. N. materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai N. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur (200 litų) (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) iki dukters pilnametystės.
Atsakovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismui pateikė DNB banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jis iki 2018 m. balandžio 23 d. kiekvieną mėnesį pervesdavo į ieškovės banko atsiskaitomąją sąskaitą atitinkamo dydžio pinigų sumas. Tačiau iš minėto atsiskaitomosios sąskaitos išrašo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad kiekvieną mėnesį ieškovei pervedama pinigų suma buvo skirta nepilnamečio vaiko išlaikymui, nes išraše nenurodyta pinigų mokėjimo paskirtis. Be to, pateiktas atsiskaitomosios sąskaitos išrašas patvirtina, kad pinigai ieškovei buvo siunčiami iki 2018 m. balandžio 23 d. Įrodymų, kad pinigus atsakovas siuntė ir po 2018 m. balandžio 23 dienos, apeliantas nepateikė. Visiškai pritartina ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą argumentui, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2018 m. balandžio 29 d. jis savo dukrai N. N. teikė išlaikymą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1285-476/2012. Taigi, vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad nepilnamečio vaiko interesai yra apsaugoti ir nepažeisti. Priešingai nei teigia apeliantas, nuo 2018 m. gegužės 1 d. jis neteikia savo dukrai išlaikymo, todėl pažeidžiami ne tik prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai, bet ir nevykdomas įsiteisėjęs Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės tėra laikino pobūdžio suvaržymai, galiojančios iki galutinio ginčo išsprendimo ir neturinčios nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl atsižvelgiant į tai, kad gali būti neužtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, bylų nagrinėjimo trukmę bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai N. N. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.