Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:

L. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nesusituokęs, nesimokantis ir nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas:

1) 2004-06-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.;

2) 2004-07-30 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d.;

3) 2005-11-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.;

4) 2007-07-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,178 str. 2 d.;

5) 2008-10-20 pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,178 str. 2 d.;‘

6) 2010-03-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,187 str.3 d.;

7) 2010-07-19 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.;

8) 2013-02-01 pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str.- 35 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2013 m. liepos 3 d., apie 01.40 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia iš chuliganiškų paskatų akmeniu išdaužė E. B. priklausančio buto, esančio duomenys neskelbtini), balkono dviejų langų stiklus, padarydamas nukentėjusiajai V. B. bendros 300 litų vertės turtinę žalą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis L. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną apie 12 va. atvažiavo pas draugę V. B. ir pas ją buvo iki 6 val. Vėliau su draugais išėjo į kiemą, kur su jais gėrė. Prisigėrė, vėliau dar pas draugę užėjo, su ja susipyko, todėl išėjo ir vėl gėrė, daugiau nieko nepamena. Kai ėjo namo, su akmeniu išdaužė langus. Nuo tos vietos nepamena nieko. Kitą dieną sužinojo, kai jam papasakojo, kad jis išdaužė draugės V. B. kaimynų buto langus. Jis nepažinojo to žmogaus, kurio langus išdaužė. Žino, kad išdaužė duomenys neskelbtini) namo, 4 aukšte esančius langus. Nežino dėl ko taip pasielgė, jis buvo girtas. Su nukentėjusiomis iki to įvykio nebuvo pažįstamas ir jokių asmeniškumų, jokių pykčių nėra. Vėliau sužinojo, kad tame bute tuo metu miegojo mažas vaikas. Būdamas blaivas, tikrai nebūtų langų daužęs. Tai turėjo įtakos alkoholio vartojimas, todėl stengsis ateityje daugiau negerti. Jis nukentėjusiosioms padarytą žalą atlygino, sudėjo langus. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiųjų atsiprašė.

Savo parodymus L. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 37-38).

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnį.

L. A. kaltė be jo visiško prisipažinimo įrodoma byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2013 m. liepos 3 d. apie 01.40 val. ją pakėlė iš miego jos dukra G. K., kuri pasakė, kad išdaužtas balkono langas. Atėjusi į kambarį , kuriame dukra miegojo su mažamečiu vaiku, pamatė, kad jų balkono vienas stiklas išdaužtas, o antras suskilęs. Bendra abiejų sugadintų stiklų vertė 300 litų. Pažiūrėjusi pro balkoną pamatė iš matymo pažįstamą jaunuolį vardu L., kuris lankosi pas moterį vardu V., gyvenančią antroje laiptinėje, antrame aukšte. Matė, kad jis stovėjo ir žiūrėjo į namą iškėlęs galvą. Dėl šio įvykio jos mažametis anūkas buvo pakeltas iš miego, išgąsdintas. 2013-07-05 apie 11.00 val. pas ją į namus atėjo L. A. ir atsiprašė už tai, kad išdaužė jos buto balkono lango stiklus, pasisiūlė pats sudėti du naujus balkono lango stiklus. Ji sutiko, o jis savo ruožtu sudėjo naujus stiklus, todėl jai žala atlyginta ir ji L. A. jokių pretenzijų neturi (b.l. 14-16).

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2013 m. liepos 3 d. apie 01.35 val. ji miegojo su savo mažamečiu sūnumi G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kai išgirdo 3 trinktelėjimo garsus į balkono lango stiklą. Atsikėlusi pažiūrėti, per balkono langą pamatė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme stovi jai nematytas, apie 25 metų amžiaus, apie 165 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo jaunuolis, kuris dėvėjo sportinio tipo bliuzoną su baltos spalvos rankovėmis ir juodos spalvos juosta per pečius. Jis jai matant pasilenkė, pakėlė nuo grindinio akmenis ir paklausė: „kas prašė, kam dar akmenį?“. Tuo pat metu pamatė kaip jis metė akmenis ir išdaužė balkono lango stiklus. Jos mažametis sūnus atsibudo nuo dūžtančių stiklų garso, pradėjo verkti (b.l. 19).

Liudytoja V. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2013-07-02, t.y. antradienį po pietų pas ją į namus atvyko jos draugas L. A., kuris buvo blaivus. Pas ją L. A. pabuvo iki maždaug iki 19 val. ir išėjo. Ji matė, kad L. A. (duomenys neskelbtini) namo kiemo aikštelėje buvo su kažkokiais jaunuoliais ir kažką gėrė. Tą vakarą L. A. pas ją į butą įlipo per balkoną apie 22.30 val., dėl ko ji šį subarė. L. A. buvo stiprokai girtas, jie susibarė ir jis išėjo iš jos buto. Nakties metu, apie 2 val. pas ją atėjo policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra išdaužti kaimynų balkono langų stiklai. Policijos pareigūnai jos klausė, ar pas ją nėra L. A., nurodydami, kad šiuos langus išdaužė jos draugas L. A.. L. A. pas ją nebuvo, apie įvykį nieko nežino, kadangi jokio triukšmo negirdėjo, nes miegojo kambaryje, kurio langai į kitą namo pusę, nei balkonas, kurio lango stiklai buvo išdaužti. Kitą dieną ji nuėjo pas kaimynę V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad jų buto balkono lango du stiklus akmeniu išdaužė jos draugas L., nes ši jį pažįsta kaip jos draugą, kadangi jis dažnai pas ją lankosi. Ji kaimynės atsiprašė už L. A. elgesį. 2013-07-05 ji kartu su L. A. nuėjo pas nukentėjusiąją ir sudėjo išdaužtus langų stiklus, L. A. nukentėjusiosios atsiprašė. L. tokio savo elgesio priežasčių paaiškinti negalėjo, nes, pasak jo, buvo labai girtas. (b.l. 22-23).

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2013-07-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio buto balkono patalpa yra įstiklinta keturių dalių stiklais. Ant balkono grindinio prikritę stiklo šukių, tarp kurių numestas akmuo. Balkono langų pirma dalis, esanti kairėje yra tuščia, dešiniau šio lango, t.y. antra lango dalis nuo kairės į dešinę yra su įskilusiu stiklu, įskilimo ilgis – 5 cm (b.l. 4-8).

Iš 2013-07-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas akmuo, kurio skersmuo plačiausiose vietose 4,7 cm x 4,2 cm, vienas jo galas yra 3,5 cm pločio. Akmens storis yra – 0,3 cm, 0,5 cm, 0,4 cm (b. l. 9-11), kuris po apžiūros pagal kvitą BBB Nr. 036673 perduotas saugojimui Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (b. l. 12-13).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. B. (b. l. 18).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo L. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko veiksmų – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. A. kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė pilnai įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. Nustatyta, kad kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis viešoje vietoje – Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio daugiabučio namo kieme, būdamas neblaivus, savo įžūliais veiksmais demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams, t.y. kaltinamasis nakties metu, ilsintis daugiabučio namo gyventojams, tyčia iš chuliganiškų paskatų akmeniu išdaužė šio daugiabučio namo įstiklinto balkono lango du stiklus, t.y. sugadino bendros 300 litų vertės svetimą turtą. Kaltinamasis viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji V. B. dėl sugadinto jos buto balkono lango stiklų turėjo nepatogumų, jai buvo padaryta turtinė žala. Buvo sutrikdytas šios nukentėjusiosios, nes ji naktį buvo pažadinta, turėjo kviesti policijos pareigūnus, bei jos bute miegojusių nukentėjusiosios G. K. ir jos pusantrų metų sūnaus, kuris dėl tokio kaltinamojo įžūlaus elgesio nubudo, išsigando ir ėmė verkti, taip pat ir kitų namo gyventojų poilsis, t.y. pažeista jų teisė į normalią ir ramią aplinką.

Esant išdėstytiems motyvams, teismas daro išvadą, kad yra neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis L. A. padarė nusikaltimą ir kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. L. A. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru pašalino nukentėjusiajai padarytą žalą (įstiklino išdaužtus lango stiklus), todėl teismas šias aplinkybes pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtino ir liudytoja V. B., kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtino ir pats kaltinamasis, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, baigtumą – jis padarė baigtą nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstamą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, į tai, kad yra L. A. atsakomybę dvi lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybė, įvertindamas kiekvienos iš jų reikšmingumą, į kaltinamojo asmenybę – jis teisiamas jau 9 kartą, tame tarpe trečią kartą už analogišką nusikalstamą veiką, kurią įvykdė atlikęs arešto bausmę pagal paskutinįjį nuosprendį, tačiau esant neišnykusiam teistumui (b. l. 45-53, 57-66, 68-71), sistemingai baudžiamas už administracinius teisės pažeidimus ir turi 6 galiojančias administracines nuobaudas (b.l. 72-75), jis nedirba ir neregistruotas darbo biržoje (b.l. 78, 79), registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės kabineto informacinėje grupėje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje neregistruotas (b.l. 77), jis nesusituokęs (b.l. 42), byloje nėra pagal gyvenamąją vietą jį charakterizuojančių duomenų.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad L. A. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumo nepadarė, yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), tačiau atkreipdamas ypatingą dėmesį į vieną iš jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t.y. į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir nedelsdamas, t.y. po poros dienų po nusikalstamos veikos padarymo pats savo noru pašalino nukentėjusiajai padarytą žalą – sudėjo išdaužtus langus, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam šiuo atveju tikslinga skirti sankcijoje numatytą ne pačią griežčiausią bausmės rūšį, tačiau vieną iš griežtesnių, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu - areštą (BK 49), dėl ko iš esmės nebus pažeista BK 56 str. 1 d. nuostata, tačiau arešto trukmę nustatant didesnę, nei įstatymo nustatyta vidutinė (BK 49 str. 3 d.). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, taikytina kaltinamojo teisinę padėtį švelninti BK 64¹ str. nuostata ir L. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam L. A. 2013-07-08 prokurorės nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (b.l. 39, 40), paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir L. A. sulaikius vykdant šį nuosprendį, panaikintina.

Civilinis ieškinys. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Iš įvykio vietos paimtas akmuo, kuris po apžiūros pagal kvitą BBB Nr. 036673 perduotas saugojimui Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK (b. l. 12-13), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str.).

Proceso išlaidos: Šioje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. A. nustatyti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Bausmę atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir L. A. sulaikius, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš įvykio vietos paimtą akmenį, kuris pagal kvitą BBB Nr. 036673 perduotas saugojimui Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 str.).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.