Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus kratos protokole nurodyta, kad buvo atlikta krata R. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Kratos metu paimta: šachmatų dėžutė su draudžiamomis medžiagomis (1 t., b. l. 61-73).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus kratos protokole nurodyta, kad buvo atlikta krata V. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Kratos metu paimta: plastikinis baltos spalvas indėlis, su mėlynos spalvos dangteliu, kurio viduje augalinės kilmės, žalsvos spalvos, galimai narkotine medžiaga (paimta ir supakuota į voką Nr. 1), taip pat juodos spalvos smulkintuvas (malūnelis), su viduje esančiais augalinės kilmės, žalsvos spalvos, galimai narkotinės medžiagos likučiais (paimta ir supakuota į voką Nr. 2); raudonai baltos spalvos plastikinis maišelis, su užrašu „IKEA“ ant jo, kurio viduje 9 vnt. polietileninių maišelių su viduje esančiais augalinės kilmės, žalsvos spalvos, galimai narkotinės medžiagos likučiais (paimta ir supakuota į voką Nr. 3) (1 t., b. l. 88-100).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus kratos protokole nurodyta, kad buvo atlikta krata G. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, rasta bei paimta nebuvo (1 t., b. l. 114-123).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateiktuose objektuose, paimtuose pas R. B., nustatyta: voke Nr. 7 (suteiktas numeris IBPS-V-1756192-21(7)) yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,176 g (10,4 %); pakete Nr. 253306 (suteiktas numeris IBPS-V-1756192-21(12)) yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurių kiekiai pakeliuose su užrašu „1“ yra 0,276 g (9,5 %), su užrašu „2“ – 1,165 g (9,1 %). Tirti pateikta augalinės kilmės medžiaga (Vokas Nr. 14 suteiktas numeris IBPS-V-1756192-21(14)), paimta pas R. B., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,780 g, tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 16,9 %. Tirti pateiktuose objektuose – t. y. kratos metu 2021 m. liepos 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), iš R. B., paimtoje šachmatų dėžutė (Vokas Nr. 1, suteiktas numeris IBPS-V-1756413-21 (01)) esančiuose: išbyrėjusioje baltos spalvos birioje medžiagoje yra amfetamino, kurio masė yra 0,052 g (8,4 %); plastikiniame maišelyje supakuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,546 g, tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 12,6 %. Ant tirti pateiktos įtariamojo R. B. rankų nuoplovos (Vokas Nr. 1, nuoplovos suteiktas numeris IBPS-V-1756214-21(1)) narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Tirti pateiktoje baltos spalvos medžiagoje ( Vokas Nr. 1, suteiktas numeris IBPS-V-1756192-21(1)), paimtoje pas V. R., yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,14 g (8,7 %). Tirti pateiktos augalinės kilmės medžiagose, paimtose pas V. R., yra: voke Nr. 2 (suteiktas numeris IBPS-V-1756192-21(2)), augalinės kilmės medžiagų mišinyje, yra kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti nėra galimybės, nes augalinės kilmės medžiagų mišinys yra labai smulkus ir nėra galimybės jo atskirti. Mišinyje nustatyta psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, kurio kiekis yra 0,007 g; voke Nr. 3 (suteiktas numeris IBPS-V-1756192-21(3)) esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,382 g, tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 5,5 %. Tirti pateiktuose objektuose, paimtuose kratos metu 2021 m. liepos 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), iš V. R., yra: plastikiniame baltai mėlynos spalvos indelyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,401 g, tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 6,2 %; juodos spalvos dėžutėje-smulkintuve yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,067 g, tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 14,5 %; ir raudonai baltos spalvos plastikinis maišelyje, su užrašu „IKEA“ esančiuose devyniuose plastikiniuose maišeliuose yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Ant tirti pateiktų įtariamojo V. R. rankų nuoplovų narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Tirti pateiktuose objektuose, paimtuose pas G. T. yra: metalinėje dėžutėje-smulkintuve (Vokas Nr. 5 suteiktas numeris IBPS-V-1756192-21(5)) yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų; plastikiniame indelyje (Vokas Nr. 6 suteiktas numeris IBPS-V-1756192-21(6)) yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kurių masė yra 0,440 g, tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 15,1 %. Tirti pateiktoje baltos spalvos medžiagoje (Vokas Nr. 4 suteiktas numeris IBPS-V-1756192-21(4)), paimtoje pas G. T., yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,080 g (9,9 %). Ant tirti pateiktų G. T. rankų nuoplovų (Vokas Nr. 1, suteiktas numeris IBPS-V-1756261-21(1)) narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (1 t., b. l. 162-172).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2009, 2K-166/2010, 2K-7-336/2010).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo R. B. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo V. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir kaltinamosios G. T. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Byloje nėra įrodymų, kad V. R. ir G. T. psichotropines medžiagas būtų įgiję, turėdami tikslą jas platinti. Kaltinamieji pripažįsta, jog psichotropines medžiagas įsigijo vartoti sau, o kaltinamasis R. B. prisipažino, kad narkotines ir psichotropines medžiagas laikė tiek turėdamas tikslą parduoti, tiek neturėdamas tikslo parduoti.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytų psichotropinių medžiagų – amfetamino ir narkotinių medžiagų – kanapių, kiekiai atitinka šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį norminį aktą nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių, yra ne daugiau kaip 5 g, o psichotropinės medžiagos – amfetamino – 0,2 g, didelis kiekis – kanapių yra 500 g, o amfetamino – 20 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamųjų R. B., V. R. ir G. T. laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai atitinka BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Nors R. B., V. R. ir G. T. pateiktuose kaltinimuose nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo R. B. veikai kvalifikuoti pagal 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, V. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir G. T. pagal 259 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kai kuriuos kaltinamiesiems R. B., V. R., G. T. inkriminuotus objektyviuosius veikos požymius, pastariesiems proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis R. B. kaltinamas ir tuo, kad 2021 m. liepos 23 d. prie Pučkorių atodangos, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,326 g (tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 29,5%) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau 1,889 g (56%) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias gabeno. Kaltinamasis V. R. kaltinamas ir tuo, kad 2021 metų liepos mėnesį tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, Vilniuje, Bokšto g. tiksliai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažau kaip 0,85 g (tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 26,2%) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,007 g psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio. Kaltinamoji G. T. kaltinama ir tuo, kad 2021 metų liepos mėnesį tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, per programėlę „Wickr“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas.

Nagrinėjamu atveju R. B., V. R., G. T. pateiktas kaltinimas dėl anksčiau minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo yra tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo faktu bei nenuosekliais kaltinamųjų parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Teisiamojo posėdžio metu R. B. paaiškino, kad amfetaminą rado renginyje, o kanapes, kurias turėjo savo vartojimui, nusipirko iš žmogaus Užupyje. V. R. parodė, kad kanapes įsigijo anksčiau, nepamena tiksliai kokiu laiku. G. T. parodė, kad ji savo naudojimui turėjo kanapių, kurias įsigijo iš programėlės „Wickr“. Taigi, iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad nepavyko nustatyti esminių narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo aplinkybių. Dėl šių priežasčių teismas šalina iš R. B., V. R. ir G. T. pateikto kaltinimo anksčiau minėtą dalį dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo.

Be kita ko, pastebėtina, kad R. B. pateiktame kaltinime nustatytas ir dar vienas objektyvusis požymis – gabenimas. Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais. Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-32/2006 ir kt.). Tuo tarpu gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog kaltinamasis R. B., jo teigimu, įsigytas narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo su savimi tikslu svaigintis, taigi jo tikslas nebuvo pakeisti medžiagų buvimo, laikymo vietos, todėl, teismo vertinimu, jo veiksmuose įžvelgti kontroliuojamų medžiagų gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties teismas šalina iš R. B. pateikto kaltinimo numatytą objektyvųjį požymį – narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą – kaip nepagrįstą.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, kaltinamojo R. B. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, V. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o G. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl bausmių skyrimo R. B., G. T.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmes R. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas sunkus tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis (2 t., b. l. 60-61), anksčiau neteistas (2 t., b. l. 64-66), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 62-63), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad Respublikiniame priklausomybės ligų centre bei VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 51-52), atsižvelgtina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą rekomendaciją apie R. B., kurioje nurodyta, kad R. B. yra atsakingas, pareigingas, darbštus (2 t., b. l. 79), be kita ko atsižvelgtina į tai, kad R. B. atlieka savanoriškus darbus (2 t., b. l. 81) bei nurodo, kad ateityje planuoja toliau dirbti ir sudaryti santuoką.

Teismų praktikoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo sąlygų – R. B. pats neatvyko ir nepranešė apie padarytus nusikaltimus, nepadėjo išaiškinti padarytų veikų (BK 62 straipsnio 1 dalis), byloje nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino kaltę, be to, nėra nei vienos iš sąlygų, kurios numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, taigi pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį nėra.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, jog R. B. padarė du nusikaltimus, už vieno iš jų padarymą, t. y. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, sankcijoje numatyta vienintelė ir itin griežta laisvės atėmimo bausmė, o už kito, t. y. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtos lengvabūdiškumo ir jaunatviško smalsumo. Neabejotina, kad šio baudžiamojo proceso metu R. B. taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, leido kaltinamajam, vis tik, įsisąmoninti savo teisei priešingo elgesio pasekmes ir padaryti tinkamas išvadas, bei motyvuos nebenusikalsti ateityje. Vertinant kaltinamojo asmenybę pastebėtina, kad jis gana jauno amžiaus, dirbantis, skyrus R. B. bausmes, numatytas 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies sankcijose, kaltinamajam tai taptų nepakeliama našta, labiau jį gniuždytų nei skatintų pasitaisyti ir tokiu būdu bausmė nepasiektų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, o priešingai – stumtų į beviltišką padėtį.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog yra pagrindas R. B. už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę, t. y. laisvės apribojimą, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padarytų kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o kartu leistų ir kontroliuoti kaltinamojo elgesį kompetentingoms institucijoms. Paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka R. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo R. B. suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 31 d. 00.10 val. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 191-192, 2 t., b. l. 8-10, 11-13). R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 34-36), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Kaltinamosios G. T. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę G. T., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas), į kaltinamosios asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbanti, anksčiau neteista (3 t., b. l. 43-44), bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 38-42), taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad Respublikiniame priklausomybės ligų centre bei VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydyta (3 t., b. l. 25-27). Visų šių aplinkybių visuma ir BK 55 straipsnio nuostatos sudaro pagrindą išvadai, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį G. T. paskyrus bausmės rūšį – baudą, šios bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, pagal kaltinamosios asmenybę ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai G. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji G. T. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. liepos 31 d. 00.10 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 13.38 val. (2 t., b. l. 179-180, 181-182). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 9-11), panaikintina.

V. Dėl V. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis V. R. ir laiduotoja G. R. prašo teismo atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį G. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 punktas), ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2 punktas), ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pirmiausia pastebėtina, kad V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Antra, nusikalstamą veiką V. R. padarė pirmą kartą, būdamas anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Trečia, kaltinamasis V. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ketvirta, šia nusikalstama veika (BK 259 straipsnio 1 dalis) žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Penkta, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. R. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 154-155), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 153), šiuo metu nedirbantis, tačiau savanoriauja (2 t., b. l. 151-152). Yra viena V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. R. savo elgesį vertino kritiškai, parodė, kad po įvykio pasirinko savanorystę, nes nori išpirkti savo kaltę, padėti visuomenei. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog V. R. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Šiuo atveju atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo motina G. R. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. R. yra neteista (3 t., b. l. 127), administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebausta (3 t., b. l. 126). G. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad laiduoja už savo sūnų. Mano, kad gali daryti jam įtaką, nes ji yra autoritetas sūnui, jie labai gerai sutaria, sūnus klauso jos nuomonės, jos sūnus pirmą kartą padarė nusikaltimą, jis labai gailisi. Ateityje V. R. bus suteikta saugi gyvenamoji aplinka, padės jam finansiškai. Iš atitinkamo G. R. prašymo galima spręsti, kad ją su kaltinamuoju sieja glaudūs, artimi ryšiai, jie bendrauja dažnai, todėl galima tikėtis, kad ateityje motina V. R. elgesiui galės daryti teigiamą įtaką. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja G. R. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir laiduotoją, nustatytinas minimalus vienerių metų laidavimo terminas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų klausimų

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad grynieji pinigai – 30 Eur yra gauti kaip rezultatas iš nusikalstamos veikos, t. y. psichotropinės medžiagos – amfetamino, prekybos. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, ši suma turi būti konfiskuota iš R. B. ir perduota valstybės nuosavybėn (1 t., b. l. 178-183).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžė su tyrimo objektais ir pakuotėmis, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriau Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., b. l. 173-175).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. B. suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 31 d. 00.10 val. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

G. T. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 24 MGL (1 200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. T. 16 MGL (800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 31 d. 0.10 val. iki 2021 m. liepos 31 d. 13.38 val. (1 diena), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir G. T. skirti galutinę bausmę – 14 MGL (700 Eur) (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. B. grynuosius pinigus – 30 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir R. B. grynuosius pinigus – 30 Eur, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę su tyrimo objektais ir pakuotėmis, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriau Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti R. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.