Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo nuteistojo N. G. apeliacini skunda del Zarasu rajono apylinkes teismo 2008-12-11 nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. – laisves atemimu 4 (keturiems) menesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – laisves atemimu 5 (penkiems) menesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. – laisves atemimu 7 (septyniems) menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 5 d. 1 p. paskirta galutine subendrinta bausme – laisves atemimas 7 (septyniems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Taip pat iš N. G. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 858,05 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

N. G. nuteistas už tai, kad sugadino svetima turta bei ižeide ir pasipriešino valstybes tarnautojui, t.y. jis, 2008 m. lapkricio 30 d. apie 17.25 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, Zarasu rajone, Dusetu sen., Užtiltes kaime, Melioratoriu g. namo Nr. 5 kieme, sededamas tarnybiniame automobilyje Suzuki Vitara, v.n. (duomenys neskelbtini), elgesi agresyviai, rankomis išdauže Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasu rajono policijos komisariato tarnybinio automobilio Suzuki Vitara, v.n. (duomenys neskelbtini) du šoninius stiklus 780,17 Lt vertes, ižeidinejo Zarasu rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyreja R. P. necenzuriniais žodžiais, grasino su juo susidoroti, sparde automobilio Suzuki Vitara salona, spyre kelis kartus tyrejui R. P., padarydamas nukentejusiajam nežymu sveikatos sutrikdyma, po ko, atvykus Zarasu rajono policijos komisariato patruliams N. V. ir G. S., tesdamas nusikalstamus veiksmus, tiek budamas automobilyje Suzuki Vitara, v.n. (duomenys neskelbtini), tiek veliau isodintas i automobili Škoda Oktavia ir vežamas i policijos komisariata, elgesi agresyviai, ižeidinejo policijos pareigunus necenzuriniais žodžiais, grasino su jais susidoroti ir, tokiu budu, sugadino svetima turta, del automobilio Suzuki Vitara, v.n. (duomenys neskelbtini) dvieju šoniniu stiklu išdaužimo, padarydamas 780,17 Lt žala Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasu rajono policijos komisariatui, ižeide valstybes tarnautojus bei, pavartodamas fizini smurta, pasipriešino valstybes tarnautojui – Zarasu rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrejui R. P., vykdanciam savo tarnybines pareigas, t.y. tokias savo veiksmais padare nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 187 str. 1 d., 290 str. ir 286 str.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

N. G. nuteistas pagristai, jo kalte irodyta jo paties parodymais, liudytoju R. P., N. V. ir G. S. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga, veikos pagal LR BK 187 str. 1 d., 290 str. ir 286 str. kvalifikuotos teisingai, nes jis sugadino svetima turta, ižeide ir pasipriešino savo pareigas einantiems valstybes tarnautojams.

Nors apeliaciniame skunde nutesitasis pateikia nauja nusikaltimu padarymo aplinkybiu versija, nurodydamas, kad vesdamas i automobili pareigunas ji stumtelejo, todel jis su antrankiais užkliude automobilio stikla ir tokiu bubu ji išdauže, po to pareigunas ji isodino i automobili, vadino necenzuriniais žodžiais, ketino jam suduoti gumine lazda, todel jis išsigando ir traukdamasis i šona išdauže kita automobilio stikla. Taciau kolegija tokius nuteistojo parodymus vertina kritiškai – tik kaip siekima palengvinti savo teisine padeti.

Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis savo kalte pripažino visiškai ir nuosekliai aiškino, kad ivykio diena buvo išgeres alkoholio, konfliktavo su motina, del to ši iškviete policija. Policijos pareigunas jam pasake, kad eitu i automobili pasikalbeti. I policijos automobili jis nuejo savo noru, taciau, jam sedant, pareigunas ji stumtelejo ir tarp ju ivyko žodinis konfliktas. Nuteistasis neprisimine, kokius konkreciai žodžius pasake, bet nurode, kad galejo buti, jog keike necenzuriniais žodžiais ir grasino susidorojimu. Besigrumdamas policijos automobilyje su pareigunu išdauže du šoninius automobilio stiklus. Po to pareigunas iškviete pastiprinima ir atvykes kitas ekipažas išveže ji i policijos komisariata. Nuteistasis parode, kad buvo stipriai išgeres, todel neprisimina, ka bevažiuojant i policijos komisariata pasake pareigunams, bet, pasak jo, galejo pavartoti policijos pareigunu atžvilgiu necenzurinius žodžius bei grasinimus. Šiuos nuteistojo parodymus visiškai patvirtina nukentejusiojo ir liudytoju parodymai bei kiti byloje esantys irodymai.

Nukentejusysis R. P. parode, kad nuvykus i L. G. namus, akivaizdžiai matesi, kad N. G. yra neblaivus. Jis pasiule N. G. išeiti i automobili pasikalbeti. Automobilyje N. G. atsisedo ant galines sedynes, o jam paciam sedant i vairuotojo vieta, jis išgirdo dužtancio stiklo garsa. Atsisukes pamate, kad išdaužtas automobilio kaires puses galinis šoninis stiklas. Po to N. G. staiga smugiavo dešines rankos alkune i automobilio dešines puses galini šonini stikla ir pradejo keiktis necenzuriniais, ižeidžianciais žodžiais, grasinti susidorojimu. N. G. sparde priekiniu sedyniu atlošus, keleta smugiu pataike jam i dešine koja. Be to, jis mosikavosi, rankomis bande suduoti i veida. Nepavykus su kaltinamuoju susitarti gražiuoju, buvo jam užlaužta ranka ir iškvieti pareigunai N. V. ir G. S., kurie besipriešinanti N. G. išveže i policijos komisariata.

Liudytojas N. V. parode, kad kartu su G. S. nuvyke i ivykio vieta, pamate policijos automobilyje pareiguna R. P. ir N. G., automobilio šoniniai galiniai stiklai buvo išdaužyti. R. P. laike N. G. užsukta už nugaros ranka, akivaizdžiai matesi, kad N. G. neblaivus, jis aktyviai priešinosi, muistesi, kita ranka bande išsilaisvinti, sparde automobilio salone sedynes. Nurodžius N. G. baigti priešintis, jis i tai nereagavo, keikesi necenzuriniais, ižeidžianciais žodžiais, grasino susidorojimu. Todel buvo panaudotos spec. priemones ir jis buvo išvežtas i policijos komisariata. Pakeliui i policijos komisariata, N. G. keikesi necenzuriniais žodžiais, ižeidinejo, grasino susidorojimu.

Liudytojas G. S. parodymai analogiški N. V. parodymams.

Iš byloje esancio apžiuros protokolo matyti, kad užfiksuota nukentejusiojo R. P. dešines kojos blauzdos srityje žaizda (b.l. 28-34), jam padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 36).

Taigi aukšciau aptarti irodymai, kuriais nuosprendi grinde pirmosios instancijos teismas, paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde pateikta versija. Kolegija konstatuoja, kad aptartus irodymus apylinkes teismas ivertino tinkamai ir pagristai pripažino N. G. kaltu padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Skiriant bausmes teismas atsižvelge i tai, kad N. G. prisipažino padares nusikalstamas veikas. Teismas nustate ir nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe – nusikalstama veika padare budamas apsvaiges nuo alkoholio. Atsižvelgdamas i kaltininko asmenybe teismas pažymejo, jog N. G. anksciau tris teistas, teistumai neišnyke ir nepanaikinti. Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme N. G. laikytinas recidyvistu (nusikaltimu recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tycinio nusikaltimo padaryma, jeigu teistumas už ji neišnykes ar nepanaikintas istatymu nustatyta tvarka, vel padaro viena ar daugiau tyciniu nusikaltimu (LR BK 27 str. 1 d.)), o recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme (LR BK 56 str. 1 d.). Taigi terminuoto laisves atemimo bausmes nuteistajam paskirtos pagristai.

Nustatydamas bausmiu dydi, apylinkes teismas pagristai parinko ju dydi ne didesni kaip LR BK 187 str. 1d., 290 str. ir 286 str. sankcijose numatytu bausmiu vidurkis, todel savo dydžiu paskirtos bausmes nera per griežtos. Bausmes teisingai subendrintos jas apimant (LR BK 63 str. 1, 5 d.). Taigi ir galutine subendrinta bausme nera per griežta. Švelninti bausme apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, t.y. kad apeliantas visiškai prisipažino ir gailisi del nusikaltimo padarymo. Kaip jau mineta, skiriant bausme i šias aplinkybes buvo atsižvelgta.

Esant šioms aplinkybems, keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo N. G. apeliacini skunda atmesti.