- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- eI-9482-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01494-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- A. A.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir ŠRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašymu, nurodydamas, kad atsakovas A. A. (toliau – atsakovas) nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Radviliškio rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui, vadovaujantis žemiau minimų teisės aktų nuostatais, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu.
Atsakovui kartą į metus buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas už laikotarpį nuo 2020-10-01 iki 2023-03-31 yra nesumokėjęs 45,15 Eur vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais, Radviliškio rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų tvarkytojų ir atliekų tvarkymą nuostatais.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (6 str. 31 p.), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (25 str.) įtvirtinta viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas. LR Rinkliavų įstatymas (11 str. 1 d. 8 p.) įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu (12 str. 2 p.).
Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007-10-01 įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Vietinę rinkliavą Radviliškio savivaldybės teritorijoje administruoja savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas vietinės rinkliavos administratorius – viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono savivaldybėje įvesta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava atsakovui skaičiuojama pagal Nuostatų 12.1. p., pagal kurį pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkai (redakcija nuo 2022-07-01, T-777), jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė; savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai. Pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro (Nuostatų 13 p.), kintamoji vietinės rinkliavos dalis apskaičiuojama naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais: nuostatų priede nustatytą kintamą kainą padauginus iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus arba naudojantis kolektyviniais konteineriais ir/arba individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais: nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai Vietinės rinkliavos mokėtojų grupei nustatyto parametro.
Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti.
Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimas per teismo nustatytą terminą nepateiktas. Duomenų, patvirtinančių, kad vietinė rinkliava sumokėta iki teismo posėdžio, negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais nuostatais (su vėlesniais pakeitimais, toliau - Nuostatai), galiojančiais nuo 2017 m. liepos 1 d. Pagal Nuostatų 4.12. punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30 ¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal Nuostatų 10 punktą, taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Nuostatų 12 punktas reglamentuoja, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ir jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo buto, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijų teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai (12.1. p.); gyvenamosios paskirties patalpų vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba arba gyventojas lieka deklaruotas po savininko mirties) (12.2. p.); gyventojai, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.3. p.); fiziniai asmenys, kuriems išduotas verslo liudijimas ir / arba individualios veiklos vykdymo pažyma veiklai savivaldybės teritorijoje (12.4. p.); savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys (įstaigos, organizacijos, įmonės, sodininkų ir garažų bendrijos ir kiti) ir kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jei jie turi savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje (12.5. p.); asmenys, nuolat veikiantys savivaldybės teritorijoje pagal jiems suteiktas licencijas ir leidimus (notarų biurai, advokatų kontoros, antstolių kontoros, jų padaliniai ir pan.). Kintamąją rinkliavos dedamąją moka asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (14 p.).
Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad savivaldybės nustatydamos pastoviąją ir kintamąją dalį nepakeitė vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.
Pagal cituojamo teisinio reguliavimo normas nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).
Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo 45,15 Eur mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2020-10-01 iki 2023-03-31 už nekilnojamojo turto objektą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1; 4.1; 7.4 punktai patvirtina, kad atsakovas yra šio nekilnojamojo daikto savininkas, todėl pagal Nuostatus ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Duomenų, kad atsakovas Nuostatų numatyta tvarka įvardijamu laikotarpiu kreipėsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo ir būtų atleista nuo jos, nėra, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies.
Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi prašymu į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis ŠRATC žmogiškaisiais ištekliais.
Be to, remiantis LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr.: LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.
Iš atsakovo A. A. pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 45,15 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
.